Lietuviai vis dažniau renkasi keliones į svečias šalis. Į užsienį 2014 m. keliavo 1,79 mln. lietuvių (1,4 proc. daugiau nei 2013 m.). Kasmet šalyje registruojama įvairių įvežtinių užkrečiamųjų ligų atvejų, kurių dalį galima suvaldyti skiepais. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad ruošiantis kelionei svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie skiepus ir kitas infekcinių ligų profilaktikos priemones.
Keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis. Kiekvienam keliautojui skiepijimų schema nustatoma individualiai. Gydytojas įvertina, kokie skiepijimai reikalingi, ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai poliomielito, tymų, difterijos, stabligės ir kt.).
Skiepų pasirinkimą lemia:
užkrečiamosios ligos rizika;
asmens amžius;
sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai.
Taip pat atsižvelgiama į:
kelionės tikslą;
kelionės trukmę;
sunkias nepageidaujamas reakcijas į ankstesnius skiepijimus;
riziką užkrėsti kitus žmones;
skiepijimų kainą.
Jei keliauja vaikai, reikia įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Skiepijimai keliautojams skirstomi į:
planinius (difterija/stabligė/kokliušas; hepatitas B; B tipo Haemophilus influenzae infekcija; tymai, epideminis parotitas, raudonukė; pneumokokinė infekcija; poliomielitas; tuberkuliozė),
rekomenduojamus (gripas; žmogaus papilomos virusas; rotavirusinė infekcija; vėjaraupiai; cholera; hepatitas A; meningokokinė infekcija; pasiutligė; erkinis encefalitas; japoniškas encefalitas; vidurių šiltinė; geltonasis drugys);
privalomuosius (geltonasis drugys; meningokokinė infekcija ir polio: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija)).
Apie visus atliktus skiepus turėtų būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimų sertifikate.
Prieš keliaujant į kitas šalis, patariama atlikti reikalingus skiepijimus, o kelionės metu imtis kitų, nespecifinių profilaktikos priemonių.
Svarbu:
laikytis asmens higienos taisyklių: dažnai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20 sekundžių) su muilu ir vandeniu, ypač pasinaudojus tualetu, prieš valgį bei maisto ruošimą, po kontakto su gyvūnais ar jų ekskrementais, pakeitus sauskelnes ar po važiavimo viešuoju transportu;
gerti tik virintą arba kitoje taroje fasuotą vandenį, nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;
valgyti tik rūpestingai termiškai paruoštą maistą. Taip pat maisto produktus saugoti nuo musių. Daržoves ir vaisius švariai nuplauti, nulupti ar nuskusti žievelę. Vengti žalių jūros gėrybių. Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.