Prieskoninės žolelės: kokias rinktis peršalus, o kokias – norint lengviau užmigti?

Jei pavasarį ilgitės žalumynų ir vitaminų, atraskite šviežias prieskonines žoleles. Bazilikas, rozmarinas, čiobrelis, mėta ar kiti prieskoniai ne tik pagardina bei papuošia maistą, bet ir yra ypač naudingi sveikatai.

Reklama

Prižiūrėti – paprasta

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, sako, kad šviežios prieskoninės žolelės ne tik atskleidžia įvairiausių patiekalų skonį, bet ir turi sveikatinančių savybių. Jose gausu antioksidantų, eterinių aliejų bei vitaminų. Reguliariai naudojamos žolelės padeda stiprinti organizmą, pašalinti toksinus bei išvengti nemalonių susirgimų. Be to, jas auginti namuose labai paprasta.

„Auginti prieskonines žoleles yra tikrai lengva. Jei įsigijote augalą prekybos centre, kuriame jis nebuvo laikomas šaldytuve, parsinešus į namus, vazonėlį galite iškart pastatyti tiesiog ant palangės. Jums tereiks du kartus per savaitę augalą palaistyti paprastu vandeniu iš čiaupo“, – J. Sabaitienė.

Anot jos, vegetariškiems patiekalams pravers visos šviežios žolelės, kurios suteiks pikantiškumo ir nuostabaus aromato. Mėsos patiekalus galima gardinti rozmarinu, bazilikais, petražolėmis, čiobreliais. Žuvies patiekalams itin tinka petražolės, rozmarinas, bazilikas ir mėta. Desertai su pipirmėte, mėta ir čiobreliais – puikus pasirinkimas mėgstantiems ryškius ir išskirtinius skonius.

Kiekviena žolelė – skirtinga nauda

Rozmarinas. Ši šviežia prieskoninė žolelė – ne tik virtuvės puošmena. Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas. Kulinarijoje ši žolelė nuo senų laikų naudojama gardinant picą, makaronus, įvairius apkepus. Taip pat rozmarinas itin dera jautienos patiekaluose. Šios žolelės tikrasis skonis atsiskleidžia ją pakaitinus. Vis dėlto piktnaudžiauti rozmarinu nereikėtų, mat juo gardinamas patiekalas gali tapti kartokas.

Bazilikas. Natūralu, kad vieni prieskoniai yra populiaresni už kitus. Džiovintų bazilikų galima rasti bene kiekvienoje virtuvėje, tačiau šį augalą išties verta auginti ir vazonėlyje. Baziliko lapeliuose gausu vitamino K. Be to, bazilikai pasižymi raminančiu poveikiu. Bazilikais gardinti galima pačius įvairiausius patiekalus, tačiau ši žolelė ypač tinka itališkuose patiekaluose. Juo gardinami padažai, mėsos patiekalai, makaronai, picos ir apkepai. Šios žolelės kvapniosios savybės itin priklauso nuo to, kokios veislės augalą nusipirkote: viena veislė patiekalui galite suteikti švelnų mėtų kvapą, kita – citrinos ar anyžių aromatą. Kad geriausiai atsiskleistų, baziliku patiekalus gardinti reikėtų prieš pat gamybos pabaigą.

Petražolės. Petražolės ne tik išsiskiria ryškiu skoniu, tačiau taip pat yra itin naudingos sveikatai. Jose esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų. Petražolėmis gardinamos salotos, sriubos, bulvių patiekalai. Petražolės, kitaip nei kitos žolelės, nėra intensyvaus skonio, jas galima valgyti tiek šviežias, tiek virtas ar troškintas.

Mėta. Dažniausiai mėtos naudojamos geriant arbatą ar gardinant įvairius kokteilius. Tačiau jas galima naudoti gaminant įvairius padažus, salotas, desertus. Tiesa, gardinant patiekalus, mėtos nereikėtų padauginti, mat skonis gali tapti pernelyg intensyvus. Šios žolelės ne tik nuostabiai kvepia, tačiau ir teigiamai veikia organizmą: padeda suaktyvinti smegenų veiklą, gerina atmintį, padeda įveikti peršalimo simptomus.

Pipirmėtė. Šios šviežios prieskoninės žolelės – itin naudingos visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Teigiama, kad pipirmėtės gerina virškinimą, padeda nuo pykinimo ir net menstruacijų skausmų. Jas pravartu vartoti, jei kankina galvos skausmas, užmigti neleidžia patiriamas stresas. Pipirmėtė suteikia maistui gaivų skonį, tad ši prieskoninė žolelė itin tinka salotose, gardinti varškės sūrį, daržovių patiekalus bei desertus. Šios prieskoninės žolelės skonis ir kvapas gana intensyvus, aštrokas, todėl patiekalui gali užtekti vos kelių šio augalo lapelių.

Čiobrelis. Varvanti nosis, kosulys ir paraudusi gerklė – peršalimo simptomai, kurie nuotaiką sugadinti gali kiekvienam. Siekiant išvengti šių nemalonių pojūčių, organizmą verta stiprinti įvairiais vitaminais. Čiobrelis – vitaminų A ir C šaltinis. Šioje prieskoninėje žolelėje gausu naudingų medžiagų: vario, geležies. Kulinarijoje čiobrelis naudojamas gardinant mėsos patiekalus, ruošiant sriubas ir įvairius padažus. Patiekalams ši prieskoninė žolelė suteikia intensyvų aromatą. Sodraus skonio čiobrelis gali būti vartojamas ir vienas – nuo senų laikų itin vertinama arbata, gaminama tiek iš šviežių, tiek džiovintų čiobrelių.