Mokslininkai atlieka penkis kartus daugiau erekcijos sutrikimų (angl. erectile dysfunction, toliau – ED) nei priešmenstruacinio sindromo (angl. premenstrual syndrome, toliau – PMS) tyrimų, nors ED patiria tik 19 % vyrų, o net 90 % moterų kenčia dėl PMS.
Mokslo socialinė tarnyba ResearchGate teigia, kad PMS tyrinėjimui beveik neskiriama lėšų, o ši būklė kiekvieną mėnesį paveikia moteris tarp ovuliacijos ir menstruacijų ir turi daugiau nei 150 simptomų, kurie visiškai netyrinėti.
Daugiau nei 40 % nuo PMS kenčiančių moterų neveikia šiuo metu taikomi gydymo metodai, o 5-8 % patiria itin sukią formą, vadinamąjį priešmenstruacinį disforinį sutrikimą (angl. premenstrual dysphoric disorder, toliau – PMDD), kuris toks sunkus, kad 15 % juo sergančių moterų bando nusižudyti.
Kontraceptinės tabletės ir selekciniai serotonino suvartojimo inhibitoriai (angl. selective serotonin re-uptake inhibitors, toliau – SSRI) – savotiški antidepresantai – šiuo metu naudojami manant, kad PMS – galintis sukelti simptomus pradedant pilvo pūtimu, nuotaikų kaita ir galvos skausmais, baigiant miego sutrikimais ir nerangumu – yra sukeliamas dėl hormonų lygio svyravimų, tačiau toks spėjimas yra niekuo nepagrįstas.
Nors PMS pirmą kartą aprašytas 1931-aisiais – kai jo gydymui buvo rekomenduojama histerektomija, procedūra, kurią ir šiandien privalo iškęsti kai kurios moterys – gydytojai vis dar nežino, kas jį sukelia.
„Visi PMS metu moterims atlikti tyrimai rodo, kad hormonų lygis tuo metu jų organizme išlieka normalus“, – teigia dakratė Nanette Santoro, reproduktyviosios endokrinologijos Montefiore‘o centre divizijos direktorė.
„Nepaisant to, kai kurie mokslininkai tiki, kad kiekviena moters metabolizuoja hormonus skirtingai ar kad tam tikri hormonų metabolitai, esantys smegenyse, yra atsakingi už nuotaikų kaitą. Niekas nieko tiksliai nenustatė“.
Atnaujinus šios srities tyrimus, ResearchGate rodo, kad dėl netolygių investicijų į vyrų ir moterų sveikatas PMS gydymas beveik nebuvo finansuojamas, o dėl tyrimų stygiaus tampa beveik neįmanoma tirti šio sutrikimo ir net įrodyti, kad jis egzistuoja. Dėl tokių priežasčių mokslininkams sunku gauti finansavimą šiuos srities tyrimams“.
Kathleen Lustyk, Vašingtono universiteto psichologė, teigia, kad finansavimas jos nagrinėjamai temai daug kartų buvo atmestas, nes komisijos netiki, kad PMS iš viso egzistuoja.
Komisija teigė, kad šis sutrikimas „tėra visuomenės ar kultūros išgalvota būsena, natūralų procesą pavertusi neigiamu ir, sprendžiant iš jo kartojimosi kas mėnesį, patiriamu dėl jo laukimo“.
„Manau, kad tai – labai gražus būdas pasakyti, kad moterys viską paprasčiausiai išsigalvoja“, – teigė ji.
Nepaisant to, moterys praneša apie silpnumą keliančius simptomus ir teigia, kad būtina pradėti išsamesnius tyrimus.
„Kai patiriu PMS simptomus, tarp jų mieguistumą, dirglumą, nesugebėjimą sutelkti dėmesio, nuotaikų kaitas, nerimą ar jautrumą iki ašarų, tokie paprasti dalykai, kaip išlipti iš lovos ar kalbėti tuo pačiu metu su daugiau nei vienu asmenimi gali būti tiesiog nepakeliami“, – viena iš moterų pasakojo mokslininkams.
„PMDD gali būti labai neteisingai suprasta, o nuo jos kenčiančioms moterims gali būti diagnozuota kokia nors mentalinė liga, pavyzdžiui bipolinis sutrikimas. Jis bent ketvirtį mėnesio tūkstančius moterų priverčia norėti nusižudyti“ – „The Guardian“ rašė PMDD serganti žurnalistė Hannah Ewens.
Manoma, kad garsi rašytoja Sylvia Plath kentėjo nuo PMDD, kai 1960-aisiais nusižudė.
Naujos technologijos ir padidėjęs dėmesys galėtų pagerinti sergančių PMS gyvenimus.
Tarptautinė priešmenstruacinių sutrikimų visuomenė (angl. The International Society for Premenstrual Disorders) – tyrėjų ir medicinos profesionalų grupė, užsiimanti moterų sveikatos tyrimais – neseniai rekomendavo moterims žymėtis PMS simptomus.
Jie teigė, kad mėnesinių kalendorius tam ypač tinka. Šios programėlės leidžia moterims fiksuoti savo kūno pokyčius menstruacijų ciklo metu, įskaitant psichologinius ir fizinius simptomus. Medikai galėtų naudotis šia informacija ir pagrįsti tolimesnius PMS ir PMDD tyrimus.