Priklausomybė nuo tabako: mesti šiandien ar nuo rytojaus?

Tabako rūkymas - labiausiai paplitusi priklausomybė. Dažniausiai pradedama rūkyti jauno amžiaus, nesuvokiant pasekmių, tačiau visi suaugę rūkaliai žino, kad tabako rūkymas kenkia. Bet rūko. „Ai, nieko baisaus, kai pamatysiu, kad jau blogai, tada mesiu“, – įprastas būdas save nuraminti. Deja, tai saviapgaulė.

Reklama

Produktas, kuris sėja mirtį

Gydytojai ir kiti visuomenės sveikatos specialistai primygtinai siūlo mesti rūkyti, nes tai pavojinga ir sveikatai, ir gyvybei, bet dauguma rūkančiųjų į tai nekreipia dėmesio. Nuo rūkymo sukeltų pasekmių anapus iškeliauja tiek, kiek nuo AIDS, savižudybių, žmogžudysčių, avarijų, gaisrų, girtavimo ir narkotikų kartu sudėjus – apie 4,8 mln. žmonių kasmet, o tai reikštų po 13 tūkst. kas dieną.

Tabaką galima pavadinti produktu, kuris sėja mirtį, tačiau ilgaamžės rūkymo tradicijos visuomenėje suformavo iškreiptą realybės sampratą - neretai rūkymas vertinamas kaip tam tikra bendravimo ar atsipalaidavimo forma. Be to, retas rūkantysis susimąsto, kad žalodamas savo ir kitų sveikatą, jis krauna turtus tabako gaminių gamintojams ir perpardavinėtojams.

Nors rūkymo pasekmės labai grėsmingos, tačiau baimė retą rūkantįjį atbaido nuo cigaretės, pypkės ar cigaro. Psichologinės priklausomybės veikiamas žmogaus protas ginasi, vengiama kalbėti apie pasekmes, rūkalius tarsi užsimerkia, užsikemša ausis ir... bėdos kaip nebūta. Neigimas ir atsiribojimas nuo esamų ir būsimų pasekmių – pagrindiniai priklausomybės simptomai.

Viena stipriausių priklausomybių 

Apie tabako poveikio stiprumą galima spręsti iš to, jog dažnas žmogus teigia, kad jis viską supranta apie rūkymo žalą, bet neįsivaizduoja gyvenimo be cigaretės.

Priklausomybė nuo tabako yra labai stipri - ir fizinė, ir psichologinė, todėl lengvai nepaleidžia savo aukos. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau tik nedaugeliui (apie 5 proc.) tai pavyksta padaryti vien savo jėgomis.

Mesti rūkyti daugumai rūkančių žmonių trukdo saviapgaulė ir klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui, nemažai žmonių mano, kad rūkymas padeda įveikti stresą – nieko panašaus, atvirkščiai, rūkymas sukelia nerimą ir stresą.

Sakoma, kad rūkymas - tai malonumas, bet išties tai tėra nikotino poreikio patenkinimas ir nemalonaus jausmo pašalinimas, kurį sukelia tas pats rūkymas.

Teigiama, kad tabako pardavimai atneša naudos, tačiau realybėje rūkymo sukeltos pasekmės valstybei ir visuomenei kainuoja apie 1,5 karto daugiau nei rūkantieji išleidžia pinigų rūkalams.

„Geros“ cigaretės?

Tabako rūkymo problemą realiai pamatyti ir kritiškai įvertinti neleidžia ir tariamai teigiama rūkymo pusė, nes viešai rūko įžymūs visuomenės veikėjai, gydytojai. Net krepšininkai, laimėję varžybas nesibodi papozuoti prieš kameras su cigaru dantyse. Filmų herojai užsirūko atlikę žygdarbį, o šimtametis senolis, duodamas interviu TV laidoje giriasi, kad visą gyvenimą rūkė. Moterims rūkymas - tai savotiškas būdas gauti vyrų dėmesį, nuraminti nervus. Jaunimui rūkymas - galimybė pasipuikuoti: aš rūkau geras, brangias cigaretes! Čia reiktų pažymėti, kad pasigyrimas apie „gerus ir brangius“ rūkalus skamba keistai, nes išties tai reikštų: „aš nuodiju save brangiai kainuojančiais nuodais“. Tas pats pasakytina ir apie „lengvesnes“ cigaretes, nes manoma, kad jos mažiau kenksmingos, tačiau realybė kitokia - žmogus rūko dažniau, giliau įtraukia arba ne iškart išpučia, o ilgiau palaiko plaučiuose  tabako dūmą ir plaučiai absorbuoja tokį pat kiekį nuodų.

Priklausomi nuo tabako žmonės, norėdami užslopinti sąžinės priekaištus ir nuneigti priklausomybės žalą bei poveikį, nuolat ieško teiginių, pateisinančių jų liguistą potraukį. Deja, toks savęs raminimas tik dar labiau gramzdina į priklausomybę.

Metimo rūkyti klaidos

Metimo rūkyti pradžia dažniausiai prasideda nuo savęs gąsdinimo niūriomis pasekmėmis, prarūkytų pinigų skaičiavimu ar panašiai. Tačiau baimė yra blogas pagalbininkas.

Dažnai bandoma save įtikinti: „turėsiu valios ir mesiu“, tačiau kur dingsta ta valia, nė vienas rūkalius negali paaiškinti.

Nemaža dalis rūkančiųjų vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Nereti atvejai, kai aklai, pasikliaujant vien nuogirdomis ar apsiribojant vienkartine konsultacija su vaistininku, į pagalbą pasitelkiami įvairūs medicininės paskirties preparatai. Tik labai maža dalis rūkančiųjų yra girdėję, kad priklausomybė nuo rūkymo ne visiems pasireiškia vienodai, todėl apgraibomis pasirinkti metodai gali atnešti dar didesnės žalos sveikatai.

Kaip mesti?

Kai žmogus pavargsta nuo kovos su savimi ir pripažįsta bejėgiškumą prieš rūkymą, dažniausiai ima ieškoti atsakymo į klausimą – kaip mesti? Reikia pažymėti, kad šis klausimas yra klaidingas, nes mesti yra paprasta – neperki cigarečių ar tabako, neprašai kitų ir nerūkai.

Ką daryti metus rūkyti? 

Va, čia ir slypi pagrindinė problema. Ką daryti su nerimu, nemiga? Ką daryti, kai nerandama sau vietos? Ką daryti per darbo pertraukėles? Kaip nuraminti „nervus“? Ką daryti, kai norisi prisėsti, atsipūsti su smilkstančia cigarete rankoje? Ką daryti su bendravimo sunkumais, juk pasakymas „einam parūkyti“ reiškia ir kvietimą pasikalbėti, o be cigaretės pokalbio kaip ir nėra.

Todėl labai svarbu ne vien „mesti“, o rasti stimulą gyventi sveikiau. Keisti gyvenimo įpročius, išmesti daiktus, primenančius rūkymą: pelenines, žiebtuvėlius, pypkes. Nebūti prirūkytoje patalpoje, vengti rūkančiųjų susibūrimų. Išmokti džiaugtis gyvenimu ir skatinti save geru žodžiu ar dovanėle už kiekvieną dieną be tabako.

Kai kurie žmonės meta po truputį, mažindami cigarečių kiekį, tačiau, kaip rodo daugumos metusių rūkyti patirtis, efektyviausia yra apsispręsti ir nustoti rūkius iškart.

Jei nesiseka – kreiptis pagalbos į priklausomybių specialistą, psichologą, šeimos gydytoją, dvasininką.

Beje, norint mesti rūkyti, rekomenduojama nusistatyti ir rūkymo tipą, nes rūkaliai yra skirtingi.

Apsispręsti šiandien

Vienas tikintis, pamaldus žmogus vis skųsdavosi, kad negali mesti rūkyti, nors kasdien meldžia Dievo paramos. Tačiau sutriko, kai jo buvo paklausta: o tu kada prašai pagalbos iš aukštybių - prieš ar po parūkymo?

Nori mesti ir bando tai daryti dauguma rūkalių. Tačiau paklaustas, ar iš tiesų nori, dažniausiai žmogus atsako: „Norėčiau“. Norėčiau - tai reikštų, kad rytoj, gal poryt, bet ne šiandien. Sprendimo atidėliojimas būdingas visoms priklausomybėms. Čia vėl suveikia saviapgaulė, nes bandoma save įtikinti, kad galima mesti kada panorėjus. Deja, noro vis laukiama ir rūkoma toliau.

Tai ar nori gyventi be cigaretės? Šiandien, o ne rytoj. Gyvenimas be nuodo – skamba gražiai, sveikai.

Svarbiausia – atsakingai ir pagarbiai elgtis su savo bei aplinkinių žmonių sveikata.