Priklausomybės gydymas už grotų - „sudėtingas ir komplikuotas“

Kaliniai, priklausomi nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, gydomi kitaip nei esantieji laisvėje. Jiems neskiriami medikamentai, o į reabilitacijos įstaigas patekti gali tik ypač motyvuoti.

Reklama

10 įstaigų, 3 reabilitacijos centrai

Iš 10-ies įkalinimo įstaigų Lietuvoje tik trijose yra įrengti reabilitacijos centrai. Ketvirtas bus atidarytas kitąmet. Į šiuos centrus per metus patenka nedaug nuteistųjų – tik labai stipriai motyvuotų. Taip portalui sakė Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus vedėjas Gintautas Klimavičius.

„Motyvacijos testas atliekamas parengiamuosiuose grupių užsiėmimuose, - aiškino vedėjas. – Taigi nuteistieji teoriškai gali išreikšti norą gydytis nuo priklausomybės, bet nežinia, kiek iš tikrųjų būna tos tikros motyvacijos. Dažniausiai jų interesas būna kitoks. Prisidirbę įstaigose jie nori pabėgti nuo skolų, tokiu būdu užsitikrinti saugumą, pasislėpti. Bet į šiuos centrus gali patekti įkalintieji iš bet kurios kitos įstaigos“.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė aiškino, kad medikamentinis gydymas - pakaitinė terapija laisvės atėmimo vietų įstaigose netaikoma, bet taikoma detoksikacija ir simptominis gydymas.

„Asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ar psichoaktyviąsias medžiagas, terapija laisvės atėmimo vietų įstaigose remiasi elgesio korekcijos principais ir pacientų motyvacija blaiviam gyvenimui“, - sakė B. Semėnaitė.

Iš viso - 6 programos

Iš viso įkalinimo įstaigose taikomos 6 programos, bet ne visos – kiekvienoje iš jų: priklausomų asmenų reabilitacijos grupės, individuali penkių motyvuojančių pokalbių, Minesotos 12-os žingsnių, kognityvinės-elgesio korekcinės programos nepilnamečiams bei „Tik tu ir aš“. Kaip atskirą programą Kalėjimų departamentas išskiria ir laisvą nuo narkotikų zoną.

Priklausomybės ligų specialistai įkalinimo įstaigose nedirba - tik kai kuriose iš jų dirba gydytojai psichiatrai.

„Pastarųjų labai trūksta, nes šių specialistų trūkumas yra deklaruojamas ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Su priklausomybių turinčiais suimtaisiais ir nuteistaisiais dirba psichologai, socialiniai darbuotojai“, - sakė B. Semėnaitė.

Gydytojas psichiatras prof. dr. Aurelijus Veryga aiškino, kad laisvėje šiems pacientams gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas.

„Kiekvienu atveju sprendžia gydytojas. Gydant alkoholizmą gali būti skiriami vaistai, mažinantys potraukį alkoholiui, arba psichostimuliatoriai, antidepresantai. Gydant priklausomybę psichotropinėms medžiagoms gali būti skiriamas metadonas, kuris irgi yra opiatas, bet jo skyrimo tikslas – padėti lengviau nutraukti vartojimą. Žinoma, apie jo skyrimo tradicijas Lietuvoje vertėtų atskirai kalbėti, nes pasitaiko atvejų, kai asmuo jį vartoja net kelerius metus, nors išskirtinu atveju ilgiausia jo vartojimo trukmė turėtų būti mėnuo. Tačiau tam tikrais atvejais jis padeda lengviau mesti, nes nuolat leidęsis, pavyzdžiui, heroiną ir staiga liovęsis asmuo patenka į baisią abstinenciją. Simptomai dar gali būti slopinami ir antipsichotikais. Esant sunkiai abstinencijai gali vystytis ir alkoholinė psichozė“.

A. Veryga pabrėžė, kad detoksikacija, nors jos metu ir skiriami medikamentai, jokiu būdu nereiškianti priklausomybės gydymo.

„Iš tiesų neturėtume sureikšminti įkalinimo įstaigų. Juk jeigu nuteistasis suserga apendicitu, niekas gi jam nesako, kad tu kalinys, gali ir numirti, mes tavęs negydysim. O sergantieji priklausomybėmis irgi yra ligoniai, ir pačiam žmogui pageidaujant gydymas privalo būti skirtas, - įsitikinęs psichiatras. – Tačiau ką čia priprašysi, jeigu ilgalaikio gydymo nėra. Pagaliau ir psichiatrai, ir psichologai nelabai nori ten eiti“.

Specialistas pasakojo, jog jam ne kartą yra tekę skaityti paskaitas nuteistiesiems. „Ir jie nori kalbėtis, yra tokių, kurie nori gydytis, - sako A. Veryga. – Tačiau priklausomybių gydymas Lietuvoje apskritai labai sudėtingas ir komplikuotas“.

Diagnozuoja 36 proc. naujokų

Reabilitacijos centrai veikia Panevėžio, Vilniaus ir Alytaus pataisos namuose. Šiuose centruose iš viso yra 77 vietos pacientams. Per metus jų čia apsilanko apie 100.

Kalėjimo departamento duomenimis, per metus į tardymo izoliatorius naujai patenka apie 5 tūkst. asmenų. Pirminės apžiūros metu iš anamnezės ar vėliau išryškėjus abstinencijos simptomams, psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės nustatomos apie 30-40 proc. naujai į tardymo izoliatorius patekusių asmenų. 2014 m. tai sudarė 36,5 proc. naujai atvykusiųjų.

Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose įkalinta daugiau nei 7,5 tūkst. asmenų.

Ar priklausomybių gydymas užkerta kelią didesniam nusikalstamumui?

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė: teoriškai taip turėtų būti. Tikrai yra atvejų, kai asmuo, sėkmingai išėjęs reabilitacijos programas laisvės atėmimo vietose, tęsia jas ir paleistas į laisvę bei toliau gyvena blaivų gyvenimą, tačiau didelės įtakos apsisprendimui turi tai, į kokią aplinką jis patenka, išėjęs į laisvę. Kita vertus, manau, kad asmuo, pasirinkęs blaivų gyvenimą, jei kada nors ir buvo suklupęs, padaręs nusikaltimą, pakeitęs savo gyvenimo būdą daugiau į laisvės atėmimo vietų įstaigas jau nebepatenka. Ar pakaitinis gydymas užkerta kelią nusikalstamumui - retorinis klausimas. Specialistai, analizuojantys tokios terapijos efektyvumą, teigia, kad taip. Tačiau kokios priemonės bebūtų taikomos - viskas priklauso tik nuo paties žmogaus apsisprendimo ir motyvacijos.

Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus vedėjas Gintautas Klimavičius: priklausomybės tikrai yra labai susijusios su nusikalstamumu. Vis dėlto reabilitacijos centrai yra reabilitacijos įstaigos, o ne slėptuvės. Be abejo, jų reiktų daugiau, bet kol kas galime pasiūlyti tiek. O įkalintųjų motyvaciją stengiamasi išsiaiškinti todėl, kad į šiuos centrus jie neatsineštų kriminalinių santykių, kurie sukeltų vienas kito išnaudojimą. Ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kurioje veikia narkotikų teismai, nematau didesnio efektyvumo. Čia asmuo, padaręs nusikaltimą apsvaigęs nuo narkotikų arba susijusį su prekyba psichotropinėmis medžiagomis, gauna alternatyvą – arba sėda į kalėjimą, arba gydomas nuo priklausomybės. Be abejo, daugelis renkasi gydymą. Psichologiniu požiūriu jų motyvacija nėra tikra, labiau – priverstinė, bet gydymo rezultatas būna vienodas, tiek gydant priverstinai, tiek savo noru. Tačiau, mano žiniomis, tai ir nemažina nusikalstamumo.

Psichiatras prof. dr. Aurelijus Veryga: juk dažniausiai priklausomybė ir yra priežastis, dėl ko žmogus atsiduria kalėjime. O nesuteikimas maksimaliai efektyvios profesionalios pagalbos programuoja jį vėl čia sugrįžti. Gydyti įkalintuosius nuo šių priklausomybių yra visos visuomenės interesas. Jų negydymas arba nepakankamas gydymas – peilis pačiai visuomenei po kaklu. Nors kai kurie gali pasakyti, kad žmonės ir laisvėje nesulaukia tokios pagalbos, kaip nuteistieji. Iš tiesų pilna nesąmonių gydant priklausomybes ir laisvėje“.