Pristatyta nauja klausos aparatų skirstymo ir kompensavimo tvarka

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus specialistai pasirengę dirbti su sutrikusios klausos asmenimis pagal naują klausos aparatų skirstymo ir kompensavimo tvarką, kuri įsigalioja nuo naujųjų metų. Apie pokyčius, kurie laukia ne tik gydymo įstaigos, gydytojų bei sutrikusios klausos asmenų, bet ir klausos aparatais prekiaujančių įmonių, spaudos konferencijoje kalbėjo Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas gydytojas otorinolaringologas Audrius Blauzdžiūnas, gydytoja otorinolaringologė, surdologė dr. Alina Kuzminienė, Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Reklama

Kurtumui priežasčių daug

Tai, jog daugėja klausos problemų turinčių žmonių, patvirtina ir Respublikinės Šiaulių ligoninės otorinolaringologai, kasdien gydantys žmones, varginamus ausų ligų. Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Audrius Blauzdžiūnas sako, jog yra dvi pagrindinės klausos sutrikimų priežastys: įgimtos ir įgytos.

Įgimtą kurtumą gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimai nėštumo metu. Jiems įtakos gali turėti moters nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos (raudonukė, toksoplazmozė). Neigiamos įtakos klausai gali turėti ir vaistai, vartoti nėštumo metu. Pasitaiko, kai vaiko klausą pažeidžia hipoksinė gimdymo trauma, genetiniai sutrikimai (Dauno sindromas) ar paveldimos ligos, kurių gydytojai gali išvardinti nemažai. Daugėja neišnešiotų naujagimių, kuriems taip pat neretai diagnozuojami klausos sutrikimai.

Dar daugiau priežasčių, galinčių pažeisti klausą, įgyjama gyvenimo eigoje. Otorinolaringologo A. Blauzdžiūno teigimu, įgytomis klausos sutrikimo priežastimis dažniausiai esti negydomos arba blogai gydomos ūmios infekcijos, kurios komplikuojasi ausų uždegimais. Pavojingos klausai yra infekcinės ligos meningitas, parotinas, gripo virusas, encefalitas. Klausos pažeidimai gali išsivystyti ir sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, galvos smegenų ligomis.

Kenkia klausai ir žalingas aplinkos poveikis. Ausų, nosies, gerklės ligų specialistas A. Blauzdžiūnas pastebi, jog ypač didelį poveikį klausai turi aplinkos triukšmas. Triukšmo poveikio klausos traumos gali būti ūminės ir lėtinės. Ūminės akustinės traumos diagnozuojamos, kai klausa pažeidžiama staiga, kai dėl didelio triukšmo pažeidžiamas ausies būgnelis ar klausos nervas. Lėtinis triukšmo poveikis klausai nustatomas, kai žmogus patiria nuolatinį triukšmą, kuris ir nualina klausą.

„Rekomenduojame nedelsti, vos pajutus pirmuosius klausos sutrikimo požymius, kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus skirs ausų ligų specialisto konsultaciją“, - pataria Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Audrius Blauzdžiūnas ir pastebi, kad klausos problemų įgyjama ir netinkamai prižiūrint ausis. Ypač netinkamai jas valant ausų krapštukais, nes mechaninis ausų dirginimas taip pat kenkia klausai.

Klausos sutrikimų daugėja
Į RŠL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus specialistus dėl pablogėjusios klausos dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai. Pasak gydytojos otorinolaringologės dr. A. Kuzminienės, daugėja pacientų, kuriems klausa pakitusi ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl lėtinių ligų, triukšmo poveikio bei kitų priežasčių.

„Per mėnesį konsultuoju apie šimtą pacientų, turinčių klausos sutrikimą“, - sako gydytoja ir pastebi, kad besiskundžiančiųjų blogėjančia klausa amžius jaunėja. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Pasaulinė sveikatos organizacija, taip pat mokslinės studijos, neprigirdinčiųjų amžius sparčiai jaunėja, atitinkamai daugėja ir žmonių, turinčių lėtinį klausos sutrikimą.

Priežasčių tam yra labai daug. Manoma, kad šios ligos „jaunėjimą“ lemia ir tai, jog sėkmingai išgyvena daug neišnešiotų naujagimių, daugiau vaikų, susirgusių meningitu bei kitomis pavojingomis klausai ligomis, pasveiksta. Deja, komplikacijų lieka.

Be to į ausų ligų specialistus kreipiasi vis daugiau jaunesnių žmonių dėl lėtinių klausos sutrikimų. Jauno amžiaus žmonėms klausos sutrikimai neretai siejami ir su netinkamu gyvenimo ritmu, per garsios muzikos klausymusi ausinėmis. Vyresnio amžiaus žmonėms problema siejama ir su ilgėjančia gyvenimo trukme. Kai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, daugėja ir neprigirdinčiųjų.

Nustato ir ką girdi, ir kaip girdi

Įprastai žmogus dėl klausos problemų kreipiasi į savo pasirinktą šeimos gydytoją. Turėdamas šeimos gydytojo siuntimą, kreipiasi į RŠL Konsultacijų poliklinikos registratūrą ir registruojasi otorinolaringologo konsultacijai. Specialistas pacientui atlieka detalų klausos tyrimą. Pasak surdologės dr. Alinos Kuzminienės, pirmiausia įvertinamos priežastys, pažeidusios klausą. Klausai tirti atliekami diagnostiniai tyrimai otoskopija, timpanometrija, akustinė refleksometrija, toninė audiometrija, o nuo Naujųjų metų bus atliekamas ir naujas tyrimas – kalbinė audiometrija.

Visi klausos diagnostiniai tyrimai, atliekami RŠL, labai efektyvūs ir informatyvūs. Dr. A. Kuzminienė sako, jog iki šiol atliekamu klausos tyrimu audiometrija nustato klausos slenkstį, t. y. riba, nuo kada žmogus pradeda girdėti bet kokį garsą. Po Naujųjų metų bus atliekamas papildomas labai efektyvus kalbinės audiometrijos tyrimas, kuriam atlikti ligoninė įsigijo naują modernią įrangą.

Pasak gydytojos, kalbinė audiometrija padės nustatyti ne tik tai, ką žmogus girdi, bet ir kaip jis girdi, įvertins išgirsto garso kokybę. Naujasis tyrimas suteiks galimybę gauti detalesnę informaciją apie žmogaus klausos sutrikimą, tad gydytojas galės daug tiksliau parinkti klausos aparatą, o vėliau, stebėdamas pacientą, galės tiksliau įvertinti klausos reabilitacijos efektyvumą. Pacientui, atvykusiam su klausos aparatu, bus galima nustatyti, kaip žmogus supranta kalbą, girdi atskiras frazes ar sakinius.

Gydytoja sako, jog šis tyrimas tikrai reikalingas. Juolab kad nuo Naujųjų metų jį taikyti nurodoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir jis tampa būtinas, skiriant klausos aparatą.

„Kai aparato nebuvo, pasitaikydavo situacijų, kai šio tyrimo prireikdavo. Dažniausiai iškilus ginčytinoms situacijoms, arba esant neaiškiems toninės audiometrijos rezultatams. Anksčiau žmonės šį tyrimą atlikti vykdavo į Kauno klinikas. Nuo šiol to neprireiks“, - teigia surdologijos specialistė, išgyvenusi ne vieną džiaugsmo akimirką, kurią patiria pacientai, pirmą kartą užsidėję klausos aparatą.

Šios akimirkos, pasak medikės, didina gydytojų entuziazmą dirbti. Kiekvienas pacientas, kuriam klausos aparatas suteikia galimybę girdėti, sukelia džiaugsmo ir specialistui.

„Man didžiausia motyvaciją suteikia, kai uždedamas klausos aparatas mažam, 6-8 mėnesių vaikui. Kai matau vaikelio reakciją į pirmą kartą išgirstą garsą, mamos džiaugsmo ašaras, suprantu, jog stengtis verta ir tai motyvuoja dirbti toliau“, – sako dr. A. Kuzminienė.

Klausos aparatus parinks specialistai

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė teigia, jog iki sausio 1-osios dienos galioja sena tvarka, kai Valstybinės ligonių kasos centralizuotai klausos aparatais aprūpina gydymo įstaigas, ir pacientai juos gauna LOR kabinete. Gydytojas otolaringologas nustato, kokio klausos aparato žmogui reikia, ir jis gauna reikiamą aparatą.

Nuo 2017 m. sausio 1-osios dienos keičiasi tvarka ir klausos aparatai, kaip ir kitos ortopedinės priemonės, kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, bus išduodamos specializuotose klausos aparatais prekiaujančiose įmonėse. Tad nuo 2017 m. sausio 1 d. bus nutrauktas centralizuotas klausos aparatų pirkimas ir jie nebebus skirstomi gydymo įstaigoms.

Nuo sausio 1-osios gydytojas, atlikęs reikiamus klausos tyrimus, išrašys pacientui siuntimą ir šis su siuntimu kreipsis į klausos aparatais prekiaujančią bei juos remontuojančią įmonę, su kuria Valstybinė ligonių kasa bus pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Gydytojai žinos šias specializuotas įmones ir informuos pacientą.

Šioje įmonėje pacientas galės nemokamai pasiimti klausos aparatą, jei jis yra bazinės kainos. Jei žmogus pageidauja kitokio aparato, norės rinktis iš kelių gamintojų ir modelių, ir išsirinks aparatą su modernesniais priedais, geresnėmis techninėmis charakteristikomis, jis galės sumokėti kainų skirtumą.

Ką reikia žinoti? Pasak D. Ozolienės, klausos aparatai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, tad jeigu žmogus pirks brangesnį aparatą, PVM tarifas bus taikomas tik 5 proc., o ne 21 proc. kaip yra dabar.

Atkreipti dėmesį specialistė pataria ir į tai, kad nuo šiol žmogus nebegalės pats nusipirkti klausos aparato ir vėliau kreiptis į gydytoją ir į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos.

Dabar valstybės kompensuojamą klausos aparatą galės gauti tik žmogus, draustas privalomuoju sveikatos draudimu bei turintis gydytojo otorinolaringologo klausos įvertinimą bei siuntimą. Nuo šiol tik gydytojas sprendžia, kokia yra klausa ir kokio aparato reikia. Tai, pasak specialistės, padės išvengti daugelio nesusipratimų dėl įsigyto nekokybiško klausos įrenginio. Juolab kad ligoninėje bus taikomas papildomas modernus klausos tyrimas, po kurio gydytojas pateiks pacientui daug tikslesnį išrašą klausos aparatui gauti.

Pagal naująją tvarką daugėja dėmesio sutrikusios klausos asmenų poreikiams. Pasak D. Ozolienės, pakartotinį aparatą suaugęs asmuo gali gauti praėjus penkeriems metams. Vaikams iki septynerių metų – po trejų metų. Nuo 7 iki 24-erių metų, jeigu asmuo studijuoja, gauna du kompensuojamuosius klausos aparatus.

Įstaigos, kurios prekiauja ir remontuoja klausos aparatus, garantiją įrenginiui teikia dvejiems metams. Penkerius metus bus atliekamas nemokamas remontas toje įmonėje, kurioje aparatas pirktas. Jei per tą laiką klausa pablogės, žmogus vėl gali kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris įvertins situaciją ir nuspręs, ar reiktų keisti aparatą.

„Iki šiol pacientai laukdavo klausos aparatų eilėse. Kai kurie pacientai yra laukę net dvejus metus. Dabar iškart bus taikoma kompensacija už aparatą juos pardavinėjančiose specializuotoje įstaigoje“, - teigia D. Ozolienė ir patikslina, juo nuo šiol bus vadovaujamasi 2015 metų vasaros pabaigoje patvirtina ortopedijos priemonių skirstymo ir kompensavimo tvarka, kurios galiojimo pradžia – nuo šių metų gegužės 1 dienos.