Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas numato kai kuriuos pokyčius donorystės ir transplantacijos procese. Įstatymą papildančiame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl artimųjų sutikimo, kad mirusiojo audiniai ir organai būtų paimti ir atiduoti transplantacijai“ numatyta, kad keičiama artimųjų atsiklausimo tvarka. Artimųjų dėl sutikimo donorystei klausiama, jei žmogus gyvas būdamas nebuvo išreiškęs valios, nebuvo pasirašęs sutikimo donoro kortelei gauti.
Ar giminės sutinka donorystei, bus klausiama pirmiausia sutuoktinio, tada suaugusių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Anksčiau po sutuoktinio būdavo klausiama tėvų. Šis pakeitimas inicijuotas dėl didėjančio donorų amžiaus: 2011 metais donorų amžiaus vidurkis buvo 45 metai, 2012 m. – 48 metai, 2013 m. – 50 metų. Vyriausi donorai Lietuvoje 2012 – aisiais: inkstų 69 metai, širdies 45 m., kepenų 67 m. 2013 metų statistikoje vyriausiam inkstų donorui buvo 71, širdies – 56, kepenų – 75 metai.
Tokio amžiaus žmonės turi pilnamečius vaikus, dėl donorystės pirmiausia klausiama šeimos narių.
Didėjantis donorų amžius registruojamas visoje Europoje. Europos Komisijos skelbiamoje 2012 metų statistikoje registruoti net tokie efektyvūs donorai (jų organai paimti transplantacijoms): Vokietijoje inkstų donorų amžius siekia net 95 metus, Prancūzijoje – 92, Italijoje – 88 metus. Kepenų – Vokietijoje 95 metai, Kroatijoje – 94 m., Prancūzijoje – 92 m. Vyriausių širdies donorų amžius – virš 60 metų: Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje vyriausi donorai 69 metų, Belgijoje 64 metų.
Nacionalinis transplantacijos biuras