Privati medicina viešojoje erdvėje kol kas laimi, nes kaunasi dėl savo išlikimo(5)

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis inertišką sveikatos apsaugos sistemos laivą mėgina vairuoti visai kitaip, negu tą darė jo pirmtakai – Algis Čaplikas ir Raimondas Šukys. Jau pirmosiomis darbo dienomis ministras viešojoje erdvėje prakalbo apie būsimą reformą ir  iškasė karo kirvį privačiai medicinai, apkaltinęs ją biudžeto lėšų plovimu, pacientų viliojimu ir kitomis būtomis ar nebūtomis nuodėmėmis. Privačios medicinos atstovai neliko skolingi ir ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Komunikacijos specialistai situaciją vadina tikru informaciniu karu, kuriame kol kas šiek tiek geriau sekasi privačiai medicinai.

Reklama

Pradėtas informacinis karas

Vilniaus universiteto medijų tyrimų laboratorijos vedėjo dr. Andriaus Šumino teigimu, viešojoje erdvėje vykstantys procesai, kuriuose ministras ypač aštriai kaltina privačią mediciną biudžeto lėšų plovimu ir nesąžiningumu, o privačios medicinos atstovai kritikuoja pačią SAM, atitinka visus informacinio karo požymius.

„Vyksta pats tikriausias informacinis karas tarp sveikatos apsaugos ministro, kai kurių valstybinės medicinos atstovų vienoje pusėje ir privačios medicinos kitoje. Didžiuliai interesai, didžiuliai pinigai, todėl karas ganėtinai rimtas. Ministro kalbos apie „blogą“ privačią mediciną, iš kitos pusės – pasigirdę raginimai rengti ministrui interpeliaciją yra šio karo dalis“, – sako dr. A. Šuminas.

A. Šuminas, vertindamas į informacinį karą įsitraukusių šalių pozicijas, teigia, kad ministras šiuo metu šiek tiek pralaimi. „Argumentų pateikimu, turimais komunikaciniais ištekliais privati medicina atrodo kiek stipriau. Ji kaunasi dėl savo išgyvenimo, dėl savo finansavimo. Tai – kova už būvį, o ji visuomet geriausiai mobilizuoja turimus išteklius“, – pabrėžė A. Šuminas.

Priešininkas pasirinktas sąmoningai?

Politologas, informacinių karų specialistas dr. Nerijus Maliukevičius kelia klausimą, kodėl politikas, šiuo atveju ministras V. Andriukaitis, ėmėsi aktyvių veiksmų ir pareiškimų, akivaizdžiai nukreiptų prieš privačią mediciną. „Darau prielaidą, kad jis turi tam tikrą medžiagą, tam tikrą statistiką iš teritorinių ligonių kasų, kuria remdamasis pradėjo kelti į viešumą problemas, kaip jis jas mato, tam, kad situaciją pakeistų. Tai galėjo būti vienas iš motyvų“, – sakė N. Maliukevičius.

Pašnekovas taip pat svarstė, kad ryškūs ir radikalūs ministro sprendimai bei pasisakymai gali turėti stiprų politinį palaikymą. „Kadangi veiksmai yra itin aktyvūs ir itin radikalūs, galbūt įsivaizduojama, kad turimas politinis užnugaris, o reikiamų įstatymų priėmimui tas palaikymas išliktų stiprus net ir prezidentės vetavimo atveju. Tačiau vėlgi, tai tik prielaida, negalime tvirtai žinoti, ar ministro elegesys tikrai paremtas tokiu politiniu palaikymu“, – sakė. N. Maliukevičius.

Akivaizdu, kad problemų turi abu sektoriai – tiek valstybinis, tiek privatus. Paklaustas, kodėl taikiniu pasirinkta būtent privati medicina, N. Maliukevičius sakė, kad tokie veiksmai yra paaiškinami socialdemokratine pozicija – koncentruoti lėšas valstybiniame sektoriuje, kurti visiems prieinamą mediciną.

Geriausia gynyba – puolimas?

Tačiau Lietuvos medicina yra ir taip labai „socialdemokratiška“ – pagal privačios medicinos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje užimamą dalį esame paskutiniai visoje Europos Sąjungoje. Privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas paslaugas Lietuvoje skiriama 6,8 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ir tai taip pat pats mažiausias rodiklis visoje ES.

Taigi ar tikrai ministro kalbos ir veiksmai atakuojant privačią mediciną yra tik socialdemokratinių idėjų įgyvendinimas? Galbūt esama ir kokių nors kitų, ne tokių akivaizdžių motyvų? V. Andriukaitis – didelę patirtį turintis politikas. Jis turėtų puikiai suprasti, kad tiek pati SAM, tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos turi daugybę giluminių problemų: neoficialius pacientų mokėjimus gydytojams, dar kitaip vadinamus kyšiais, neskaidrius viešuosius pirkimus, eiles norint patekti pas specialistą ir daugybę kitų. Nė vienam ministro pirmtakui šių sisteminių bėdų išpręsti nepavyko, maža vilties didesnę jų dalį išpręsti ir šios Vyriausybės kadencijoje. Būtent šios paveldėtos sveikatos priežiūros sistemos bėdos skandino ankstesnių ministrų – tiek Algio Čapliko, tiek Raimondo Šukio populiarumą. Siekis išlikti populiariu ir visuomenėje gerbiamu politiku – ypač sudėtingas uždavinys bet kuriam Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui.

Dėmesio nukreipimas nuo vidinių problemų, „atrandant“ jų šaltinį išorėje – sena kaip pasaulis dezinformacijos taktika. Gali būti, kad šiuo atveju būtent privati medicina pasirinktas kaip „išorinis“ priešas ir bėdų sveikatos priežiūros sektoriuje šaltinis.

Dr. N. Maliukevičius sako, kad galimai dėl šių motyvų ministras V. Andriukaitis pasirinko netikėtą, bet jam politiškai naudingą privačios medicinos ydų iškėlimo, sureikšminimo taktiką. „Viešojoje erdvėje netgi nebuvo diskusijos apie privačią mediciną, kol jos neiškėlė pats ministras. Pasirinkta politiškai labai naudinga kryptis. Tai, apie ką prašneko ministras, – Lietuvai nemaža dalimi nauja ir kelia nuostabą: ar tikrai tos problemos tokios sudėtingos ir gilios? Privačios ir valstybinės medicinos supriešinimas politiškai ministrui yra naudingas“, – teigė N. Maliukevičius.

Kalbėjimas per vieną leidinių grupę

N. Maliukevičius sako, kad ministro komunikaciniai veiksmai yra labai įdomūs, ir atkreipia dėmesį į vieną leidinių grupę. „Pastebėjau, kad daug kalbama per „Respublikos“ leidinių grupę. Ji ir anksčiau pasižymėjo itin neigiamu farmacinių kompanijų ir privačios medicinos vaizdavimu. Akivaizdu, kad ministras turi stiprų šios leidinių grupės komunikacinį palaikymą“,– pastebėjo N. Maliukevičius.

Jis išskyrė ir „Respublikos“ leidinių grupės išskirtinę auditorijos subūrimo strategiją, ir jos tinkamumą ministro veiksmams. „Pavadinčiau ją antisistemine, radikalia, siekiančia parodyti kai kurias neva egzistuojančias problemas. Manyčiau, kad šie ypatumai ministro ar jo komunikacijos žmonių buvo numatyti panaudojant kaip vieną iš informacinio karo dalių. Atrodo, sąmoningai buvo pasirinktas ne argumentuoto, nuoseklaus savo būsimų žingsnių išaiškinimo viešųjų ryšių veiksmais kelias, bet informacinis konfliktas, – teigė N. Maliukevičius. – Labai aiškiai atskirtos konflikto šalys – valstybinė medicina ir „bloga“ privati medicina, kuriai priskiriamos mistinės žiniasklaidos kontrolės, valstybinio sektoriaus uzurpavimo galios“.

Mindaugas Savickas