Prob­le­mi­nis in­ter­ne­to naudojimas – pa­vo­jus psi­chi­kos svei­ka­tai

In­ter­ne­to nau­do­ji­mas neat­sie­ja­mas nuo šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo, ta­čiau da­liai žmo­nių jis tam­pa pro­ble­mi­nis– su­trik­do tiek fi­zi­nį, tiek so­cia­li­nį funk­cio­na­vi­mą. Be­sai­kis in­ter­ne­to nau­do­ji­mas ga­li tu­rė­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių as­mens svei­ka­tai, emo­ci­nei būk­lei ir so­cia­li­niam gy­ve­ni­mui. Spe­cia­lis­tai ak­cen­tuo­ja – no­rint jų iš­veng­ti, svar­bu nu­sta­ty­ti in­ter­ne­to nau­do­ji­mo apim­ties ri­bas, re­gu­lia­riai da­ry­ti per­trau­kas, per jas už­siim­ti fi­zi­ne veik­la ir skir­ti lai­ko rea­liam bend­ra­vi­mui su žmo­nė­mis.

Žings­nis link pri­klau­so­my­bės

Nors pro­ble­mi­nis in­ter­ne­to nau­do­ji­mas tam­pa vis opes­ne pro­ble­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je, de­ja, įgū­džių at­pa­žin­ti ją vis dar stin­ga ne tik vi­suo­me­nė­je, bet ir tarp spe­cia­lis­tų. Šei­mos gy­dy­to­jo klau­si­mas, kaip mes ir mū­sų vai­kai nau­do­ja­si in­ter­ne­tu, tu­rė­tų tap­ti nor­ma – bū­tent tai re­ko­men­duo­ja moks­li­nin­kai, ver­ti­nan­tys vi­suo­me­nės in­ter­ne­to nau­do­ji­mo įpro­čius ir apim­tį.

Tarp­dis­cip­li­ni­nė Lie­tu­vos moks­li­nin­kų gru­pė per­nai pa­ren­gė me­to­di­nę me­džia­gą šei­mos gy­dy­to­jams ir psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tams. Ji pa­dės kuo anks­čiau at­pa­žin­ti pro­ble­mi­nį in­ter­ne­to nau­do­ji­mą ir im­tis prie­mo­nių, kad pro­ble­ma ne­di­dė­tų.

Kaip tei­gia vie­na re­ko­men­da­ci­jas ren­gu­sios moks­li­nin­kų gru­pės na­rių gy­dy­to­ja psi­chiat­rė-psi­cho­te­ra­peu­tė pro­f. Ves­ta Steib­lie­nė, nors pro­ble­mi­nis in­ter­ne­to nau­do­ji­mas (PIN) – san­ty­ki­nai nau­ja mū­sų vi­suo­me­nės pro­ble­ma, ji jau pa­žįs­ta­ma psi­chiat­rams ir kli­ni­ki­niams psi­cho­lo­gams. Yra ži­no­ma, kad daž­nas, pa­si­kar­to­jan­tis ir pro­ble­mi­nis da­ly­va­vi­mas in­ter­ne­to ir ki­to­se veik­lo­se ga­li bū­ti pa­na­šus į tam tik­rų ža­lin­gų me­džia­gų var­to­ji­mo su­tri­ki­mus.

2013 m. at­nau­jin­tas Psi­chi­kos su­tri­ki­mų diag­nos­ti­kos ir sta­tis­ti­kos va­do­vas (DSM-5) do­ku­men­ta­vo nau­ją pri­klau­so­my­bių su­pra­ti­mo erą. At­si­ra­do nau­ja psi­chi­kos su­tri­ki­mų diag­nos­ti­nė ka­te­go­ri­ja – el­ge­sio pri­klau­so­my­bės (angl. Be­ha­vio­ral ad­dic­tions).

„Tad el­ge­sio pri­klau­so­my­bės – san­ty­ki­nai nau­ja ir kuo to­liau, tuo la­biau ak­tua­li pro­ble­ma, ypač tarp vai­kų, paaug­lių ir jau­nų suau­gu­sių­jų, – tei­gia pro­f. V. Steib­lie­nė. – Nors Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) eks­per­tai nau­jo­je psi­chi­kos su­tri­ki­mų kla­si­fi­ka­ci­jo­je pa­si­kar­to­jan­tį pro­ble­mi­nį el­ge­sį pri­sky­rė pri­klau­so­my­bių ka­te­go­ri­jai, per­tek­li­nis ek­ra­nų, in­ter­ne­to nau­do­ji­mas, be sai­ko žai­džia­mi kom­piu­te­ri­niai žai­di­mai, ne­pai­sant vis­ko, ati­tin­ka el­ge­sio pri­klau­so­my­bių kri­te­ri­jus, vis­gi yra pri­pa­žįs­ta­mas tik kaip pro­ble­mi­nis el­ge­sys. Tai ne psi­chiat­ri­nės diag­nos­ti­nės ka­te­go­ri­jos. Pa­sak spe­cia­lis­tės, psi­chiat­ri­nėms diag­nos­ti­nėms ka­te­go­ri­joms šiuo me­tu pri­ski­ria­mas tik lo­ši­mo su­tri­ki­mas (angl. Gamb­ling Di­sor­der), kla­si­fi­kuo­ja­mas sky­riu­je „Me­džia­gų var­to­ji­mo ir pri­klau­so­my­bių su­tri­ki­mai (angi. Subs­tan­ce-re­la­ted and Ad­dic­ti­ve Di­sor­ders). In­ter­ne­to žai­di­mų su­tri­ki­mas (angl. In­ter­net Gaming Di­sor­der) kol kas pa­lik­tas kla­si­fi­ka­ci­jos prie­de „Atei­ties ty­ri­mų rei­ka­lau­jan­ti būk­lė“ (angl. Con­di­tion for Furt­her Stu­dy).

Tarp­tau­ti­nė­je li­gų kla­si­fi­ka­ci­jo­je (TLK-11), ku­ri jau nau­do­ja­ma Eu­ro­po­je, į im­pul­sų kont­ro­lės su­tri­ki­mų ka­te­go­ri­ją yra įtrauk­tas lo­ši­mų su­tri­ki­mas ir kom­pul­sy­vaus sek­sua­li­nio el­ge­sio su­tri­ki­mas.

Kai po­trau­kis ne­be­val­do­mas

In­ter­ne­tu šiais lai­kais nau­do­ja­mės be­veik vi­si ir be­veik kas­dien. Kaip at­skir­ti, ka­da in­ter­ne­to nau­do­ji­mas tam­pa pro­ble­mi­nis?

Prof. V. Steib­lie­nės tei­gi­mu, in­ter­ne­to nau­do­ji­mas tam­pa pro­ble­mi­nis, kai veik­la in­ter­ne­te (daž­niau­siai so­cia­li­nių tink­lų tik­ri­ni­mas, nar­šy­mas, žai­di­mai, lo­ši­mas, po­rnog­ra­fi­jos žiū­rė­ji­mas, ap­si­pir­ki­mas) pa­si­reiš­kia kaip ne­val­do­mas įpro­tis, trik­dan­tis svar­bias as­mens gy­ve­ni­mo sri­tis: svei­ka­tą, san­ty­kius, moks­lus, dar­bą.

In­ter­ne­to nau­do­ji­mas lai­ko­mas pro­ble­mi­niu, kai veik­la in­ter­ne­te ati­tin­ka tam tik­rus el­ge­sio pri­klau­so­my­bių kri­te­ri­jus.

Vie­nas jų – do­mi­na­vi­mas, ki­taip sa­kant, in­ter­ne­to nau­do­ji­mas tam­pa svar­biau­sia veik­la žmo­gaus gy­ve­ni­me ir pa­pras­tai do­mi­nuo­ja mąs­ty­me, jaus­muo­se ir el­ge­sy­je. Taip pat, jei in­ter­ne­tas nau­do­ja­mas kaip pa­grin­di­nė ir pra­ktiš­kai vie­nin­te­lė prie­mo­nė nuo­tai­kai pa­ge­rin­ti, pa­ki­lu­mo jaus­mui ar nu­si­ra­mi­ni­mui su­teik­ti.

Pas­te­bi­ma, kad, kaip ir ki­tų pri­klau­so­my­bių at­ve­ju, vys­to­si to­le­ran­ci­ja – kai rei­kia vis dau­giau nau­do­ti, kad bū­tų pa­siek­ti nuo­tai­kos mo­di­fi­ka­vi­mo po­vei­kiai, in­ter­ne­te pra­lei­džia­ma vis dau­giau lai­ko. Kai nė­ra ga­li­my­bės nau­do­tis in­ter­ne­tu, at­si­ran­da ne­ma­lo­nių jaus­mų ar fi­zi­nių po­jū­čių – ne­ri­mas, dre­bu­lys, pra­sta nuo­tai­ka, dirg­lu­mas.

Vie­nas iš svar­bių pro­ble­mi­nio el­ge­sio kri­te­ri­jų yra dėl in­ter­ne­to nau­do­ji­mo ky­lan­tys konf­lik­tai tarp as­mens ir ap­lin­ki­nių, kai so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me, dar­be ne­be­lie­ka ki­tų po­mė­gių ir in­te­re­sų.

„Prob­le­mi­nis in­ter­ne­to nau­do­ji­mas ga­li bū­ti ža­lin­gas in­di­vi­do psi­chi­kos svei­ka­tai, su­kel­ti fi­zi­nių ne­ga­la­vi­mų, – aiš­ki­na spe­cia­lis­tė. – Yra duo­me­nų, kad pro­ble­mi­niams in­ter­ne­to nau­do­to­jams daž­niau pa­si­reiš­kia ne­ri­mo ir dep­re­si­niai simp­to­mai, ly­di­mi dė­me­sio kon­cent­ra­ci­jos pro­ble­mų, mie­go su­tri­ki­mų, ga­li vys­ty­tis val­gy­mo su­tri­ki­mai, fi­zi­nės svei­ka­tos pro­ble­mos, su­si­ju­sios su ne­jud­riu gy­ve­ni­mo bū­du.“

Ka­dan­gi pro­ble­mi­niai in­ter­ne­to nau­do­to­jai daž­nai pa­ti­ria ko­mor­bi­diš­kų ne­ri­mo, dep­re­si­jos su­tri­ki­mų, juos gy­dy­ti yra la­bai svar­bu. (Ko­mor­bi­diš­ku­mas – ter­mi­nas, ku­ris reiš­kia, kad dvi būk­lės – pri­klau­so­my­bė ir psi­chi­kos su­tri­ki­mas – ga­li eg­zis­tuo­ti vie­nu me­tu.) Ne­gy­do­mos šios būk­lės blo­gė­ja ir ga­li tap­ti lė­ti­nės ar baig­tis la­bai skau­džiais pa­da­ri­niais – sa­vi­žu­diš­ko­mis min­ti­mis ar elg­se­na.

At­pa­žin­ti ir ieš­ko­ti spren­di­mų

Psi­chiat­rės-psi­cho­te­ra­peu­tės pro­f. V.Steib­­lie­nės tei­gi­mu, pa­ste­bė­ta, kad pro­ble­mi­nio in­ter­ne­to nau­do­ji­mo la­biau­siai pa­žei­džia­ma gru­pė – vai­kai, paaug­liai, jau­ni suau­gę as­me­nys. Ta­čiau ir vy­res­nia­me am­žiu­je šis el­ge­sys ga­li tap­ti pro­ble­mi­nis.

„Pag­rin­di­nė pa­gal­ba pro­ble­mi­niams in­ter­ne­to nau­do­to­jams – el­ge­sio kei­ti­mas, nau­jų tai­syk­lių kū­ri­mas, gy­ve­ni­mo įpro­čių ir nuo­sta­tų per­žiū­ra. Veiks­min­ga prie­mo­nė šiuo at­ve­ju yra šei­mos kon­sul­ta­vi­mas, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba as­me­niui. Taip pat ir kog­ni­ty­vi­nė el­ge­sio te­ra­pi­ja (KET) – kaip pa­grin­di­nė pa­gal­bos prie­mo­nė pro­ble­mi­niam el­ge­siui val­dy­ti. La­bai svar­bu at­pa­žin­ti ir gy­dy­ti gre­tu­ti­nius su­tri­ki­mus – ne­ri­mą, depresiją, – sa­ko pro­fe­so­rė. – Kai ku­rie žmo­nės, su­vo­kę pro­ble­mą, krei­pia­si pa­gal­bos pa­tys ar­ba pa­ska­tin­ti ar­ti­mų­jų. De­ja, da­lis pro­ble­mi­nių nau­do­to­jų šios pro­ble­mos neįž­vel­gia ir pa­gal­bos ne­si­krei­pia.“

In­ter­ne­to nau­do­ji­mas yra neat­sie­ja­mas nuo šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo ir atei­ty­je jo vaid­muo bus vis di­des­nis. Tad ko­kios per­spek­ty­vos?

„Tu­ri­me iš­mok­ti ra­cio­na­liai nau­do­tis tech­no­lo­gi­jo­mis ir iš­lai­ky­ti sai­ko jaus­mą. Ta­da vi­si ma­lo­nūs da­ly­kai tar­naus mums, o ne mes tap­si­me jų ver­gais“, – sa­ko V. Steib­lie­nė.

PIN pre­ven­ci­jo­je, pa­sak spe­cia­lis­tės, kaip ir gy­ve­ni­me, svar­biau­sias veiks­nys yra sai­kas, sai­kas ir dar kar­tą sai­kas.

„Kai nar­šy­mas in­ter­ne­te tam­pa vie­nin­te­le ir svar­biau­sia prie­mo­ne lai­kui pra­leis­ti, ma­lo­nu­mui pa­tir­ti ar tik taip ge­ba­me pa­ge­rin­ti sa­vo nuo­tai­ką, su­ma­žin­ti ne­ri­mą – tai jau pro­ble­ma. Nė­ra blo­gai, kad vai­kas ar paaug­lys žai­džia žai­di­mus, bend­rau­ja in­ter­ne­te ir tai tei­kia jam ma­lo­nu­mą. Ta­čiau jei tai vie­nin­te­lė prie­mo­nė jaus­tis svar­biam, my­li­mam, rei­ka­lin­gam, jei tai vie­nin­te­lė bend­ra­vi­mo prie­mo­nė – tai jau tam­pa pro­ble­ma. Vi­si tu­ri­me pa­jaus­ti ri­bą, kai įsi­trau­kia­me į veik­las tiek, kad ne­be­ga­li­me to val­dy­ti. Ta­da svar­bu su­pras­ti, kas vyks­ta, ir kuo grei­čiau keis­ti sa­vo el­ge­sį, įpro­čius“, – sa­ko psi­chiat­rė-psi­cho­te­ra­peu­tė.

Svar­bios lai­ko ri­bos

Vai­kų el­ge­sį ir įpro­čius tu­rė­tų ste­bė­ti ir ma­ty­ti tė­vai. Suau­gęs as­muo tu­ri ste­bė­ti sa­ve ir ver­tin­ti sa­vo el­ge­sio mo­de­lius. Ar­ti­mie­ji ga­li pa­ste­bė­ti pa­si­kei­tu­sį šei­mos na­rio el­ge­sį, nuo­tai­kų kai­tas, dirg­lu­mą, iš­sa­ky­ti sa­vo pa­ste­bė­ji­mus, bet iš es­mės kiek­vie­nas suau­gęs as­muo yra at­sa­kin­gas už sa­ve.

„Tė­vai tu­ri ob­jek­ty­viai įver­tin­ti, kiek lai­ko vai­kas lei­džia in­ter­ne­te, ko­kie jo tiks­lai ten ir ko­kia veik­la jis už­sii­ma. Lai­ko ri­bos la­bai svar­bios, – pa­brė­žia V. Steib­lie­nė. – Pa­si­kei­tęs vai­ko el­ge­sys, nuo­tai­kos po­ky­čiai, su­tri­kęs mie­gas – rim­ti sig­na­lai, kad rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kiek lai­ko ir ko­kiu tiks­lu vai­kas pra­lei­džia in­ter­ne­te. Už­bėg­ti pro­ble­moms už akių pa­dės bend­ra­vi­mas šei­mo­je, kal­bė­ji­mas, lai­ko lei­di­mas kar­tu. Kai pir­me­ny­bė tei­kia­ma ne gy­vam bend­ra­vi­mui, o tik bu­vi­mui ek­ra­nuo­se, kai ek­ra­nai tam­pa pa­grin­di­ne ir vos ne vie­nin­te­le prie­mo­ne nu­si­ra­min­ti, pa­ge­rin­ti nuo­tai­ką ar tie­siog ge­rai leis­ti lai­ką, gre­sia rim­tų pro­ble­mų.“

Pas­te­bė­ti pro­ble­mi­nį in­ter­ne­to nau­do­ji­mą ga­li ir šei­mos gy­dy­to­jai, at­kreip­da­mi dė­me­sį į in­ter­ne­to nau­do­ji­mo įpro­čius per ei­li­nius svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mus ar ta­da, kai su­dė­tin­ga ras­ti pra­stos sa­vi­jau­tos nu­si­skun­di­mų prie­žas­tis– įvai­rūs neaiš­kios kil­mės ne­ga­la­vi­mai ga­li tu­rė­ti są­sa­jų su pro­ble­mi­nio in­ter­ne­to nau­do­ji­mo as­pek­tais. Į veik­lų in­ter­ne­te tiks­lus, truk­mę, fi­zi­nius su per­tek­li­niu in­ter­ne­to nau­do­ji­mu su­si­ju­sius ne­ga­la­vi­mus svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį ir psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tams.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija