Vilniaus universitetas (VU) turi išskirtinį gebėjimą suburti žmones, kurių likimai vienaip ar kitaip yra susiję su šia neišsemiama mokslo oaze. Visi, kieno gyvenimo dalimi kartą tampa intensyvus, nuolat atradimų ir pasiekimų kupinas universiteto akademinis gyvenimas, daugiau niekada nepamiršta fakulteto, kuriame mokėsi, dėstė, kūrė ar dirbo. Ir kur benuvestų juos profesiniai ir asmeniniai keliai, svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis neišvengiamai grįžtama čia. Į gimtąja Alma Mater. Grįžtama pasidalinti savo laimėjimais. Grįžtama tarti nuoširdų „ačiū“. Grįžtama pabūti kartu.
Praėjusį penktadienį VU Medicinos fakultete vyko graži ir prasminga gimtadienio, susitikimo su universitetu, garbingiausiais jo alumnais ir nuostabia praeitimi šventė. Akademinė bendruomenė ir svečiai minėjo buvusios fakulteto auklėtinės, radiologijos profesorės, habilituotos mokslų daktarės, pagrindinės Lietuvos radiologų mokytojos, mokslininkės, visuomenininkės Aldonos Bartusevičienės 95 metų jubiliejų ir jos 60 metų buvimo dėstytoja mylimoje Alma Mater patirtį.
Turbūt nėra Lietuvoje nė vieno radiologo, kurio mokytoja nebuvo garsi radiologijos pedagogė profesorė A. Bartusevičienė. 1963 metais ji tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pirmųjų radiologų paruošimo kursų (kuriuose paruošta daugiau kaip 300 gydytojų radiologų) vadovė. Pas ją kvalifikaciją tobulino ir terapeutai, ir pulmonologai, ir gastroenterologai, ir chirurgai, ir kitų specialybių gydytojai.
1924 m. spalio 16-ąją Kaune gimusi (vėliau gyvenusi ir Ukmergėje, ir Vilniuje) būsimoji profesorė nuo vaikystės svajojo tapti mokytoja, to jai linkėjo ir tėvai, ir visi pažįstami: „Visi kalbėjo, kad mano gyvenimo pašaukimas – būti pedagogei. Ir aš tik to ir norėjau, ypač kai mokiausi mokykloje. O pabaigus ją, netikėtai net sau pačiai įstojau į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių“. Tada A. Bartusevičienė dar nežinojo, kad jos geidžiamiausiai gyvenimo svajonei vis tiek lemta išsipildyti.
Daugiau nei 6 dešimtmečius ji Vilniaus universitete ir užsienio universitetuose skaitė paskaitas jauniems gydytojams, rezidentams, mokslininkams, rašė mokslinius straipsnius ir vadovėlius. Dirbo Medicinos fakulteto Anatomijos katedroje, apsigynė disertaciją. Yra atnaujintos Hipokrato priesaikos signatarė. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje Profesorei teko dirbti net gydytojos konsultantės darbą sanitarinės aviacijos padalinyje, lankytis įvairiuose Lietuvos rajonuose. Tuo metu ji, kaip antroji pilotė, pati vairavo lėktuvą, kartą net išgyveno audrą skrydžio metu.
Greta nelengvų medicinos mokslų tuometinė studentė taip pat pradėjo šokti liaudies šokius, pradžioje Universiteto ansamblyje, o baigiantis karui – Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje. Universitete ji aktyviai įsitraukė ir į visuomeninį gyvenimą, vėliau tęsė šią aktyvią veiklą. Ilgą laiką buvo Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentė.
Šventės metu pagrindinis mylimos profesorės gimtadienio minėjimo iniciatorius, jos mokinys, bendražygis, buvęs sveikatos apsaugos ministras, Pasaulio Lietuvių radiologų asociacijos prezidentas, radiologijos med. m. dr. Konstantinas Romualdas Dobrovolskis suteikė A. Bartusevičienei pirmąjį šios draugijos garbės nario vardą. Jis negailėjo padėkos ir žavėjimosi mokytoja žodžių: „Profesorė Bartusevičienė 60 savo aktyvaus gyvenimo metų atidavė medicinai, senajam Vilniaus universitetui. Argi tai ne Gineso rekordų knygos vertas pasiekimas? Ji savo energija nenusileidžia jaunimui, myli gyvenimą, yra įvykių metraštininkė, buvo Vilniaus radiologų draugijos sekretorė daugiau nei pusė amžiaus. Aš nuolat užmirštu kokias nors pavardes ar metus, o ji visada mane pataiso. Fenomenali atmintis!” Pasak R. K. Dobrovolskio, profesorė yra išskirtinė asmenybė, aštraus proto ir labai jautrios širdies, talentinga mama, dėstytoja, mokslininkė, visuomenininkė, mokslinės literatūros rašytoja. Jos vardas yra pelnytai įrašytas į kitą mėnesį 238-tąjį gimtadienį švęsiančio Medicinos fakulteto istorijos puslapius.
Aldoną Bartusevičienę pasveikinti atvyko daug garbių medicinos pasaulio žmonių. VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius savo, Fakulteto dekano ir visos akademinės bendruomenės vardu sveikindamas A. Bartusevičienę, didžiavosi, kad kartu su ja yra baigęs tą pačią Antano Smetonos gimnaziją Ukmergėje, kurioje ji yra gerbiama: „Visi norime nusilenkti Jums už Jūsų ilgametį, reikšmingą darbą Medicinos fakultete visos Lietuvos žmonių labui, už pasiaukojimą, už meilę studentams, už nuolat dovanojamą šilumą. Esate verta išskirtinės pagarbos“.
Lietuvos Respublikos Seimo narys, gydytojas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus, linkėdamas Profesorei ir toliau išlikti gyvenimo pavyzdžiu būsimosioms kartoms, teigė: „Jaunosios Universiteto kartos akyse dega ugnis, o alumnų kartos akyse dega šviesa, kuri nušviečia mokslo kelią. Sveikindamas Jus garbingo jubiliejaus proga, nuoširdžiai dėkoju už darbštumą ir pareigingumą“. Jis pabrėžė, kad medicinos dėstytojo profesijos prestižas yra nepavaldus laikui, jį kasdien kuria tokios asmenybės, kaip A. Bartusevičienė.
Sujaudinta jos atminimui skirtų šventėje dalyvavusių kolegų, šeimos narių, bendradarbių ir draugų prisiminimų bei linkėjimų, Jubiliatė visiems dėkojo už buvimą kartu ir nuoširdumą: „Kas galėjo pagalvoti, kad kada nors savo garbaus gimtadienio proga vėl stovėsiu čia, šitoje istorinėje Medicinos fakulteto vietoje, mylimojoje, 1934 metų Didžiojoje auditorijoje, kur daugiau nei pusę amžiaus dėsčiau mano dievinamą mokslą – radiologiją. Vis dar atsimenu smalsias savo studentų akis ir šią unikalią, senovinę, pertvarkų nepaliestą „šventą vietą“, būsimoms kartoms išsaugojusią reikšmingą Lietuvos medicinos mokslo raidos dvasią“. O kalbėdama apie savo amžių, profesorė juokavo: „Man 95-eri? Nesąmonė, netikėkite skaičiais. Tiesiog skaitmenys 9 ir 5 per klaidą susikeitė vietomis – man 59-eri! Ir aš dar turiu jėgų ir norų kurti ir mylėti gyvenimą, savo profesiją ir Alma Mater“.
Visi šventės dalyviai vieningai sutarė vėl visi susitikti Medicinos fakultete po penkerių metų, pagerbiant Profesorės 100-metį.
Šaltinis: https://www.mf.vu.lt/