Prof. habil. dr. Aldona Bartusevičienė: „Išsimiegoti nėra taip svarbu kaip tinkamai maitintis“(3)

Kai susitikome su žinoma radiologe, profesore, habil. dr. Aldona Bartusevičiene, sunku buvo patikėti, jog pernai ji atšventė 90-metį: tiesiog tryško jaunatviškumu ir energija. Ji taip pat yra Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (LVIA) prezidentė, tad kalbėjomės apie dalykus, kurie padeda išlikti jaunam, žvaliam ir sveikam. Pasak profesorės, ne amžius svarbiausias – kitas, žiūrėk, ir jaunas gali būti senas, bet yra nemažai garbaus amžiaus žmonių, kurių siela yra jauna.

Reklama

Kaip reikia gyventi, kad ilgai liktum jaunas?

Per gyvenimą visada ėjau tiesiai, nepykdama ir nepavydėdama, juolab nekeršydama už neteisybes ar apkalbas. Kartais kentėjau, bet niekada nesiskundžiau, nes tai nepadeda. Todėl likau nepikta. Svarbiausia – pamiršti pavydą, nes jis griauna žmogaus vidų.

Patyrusi nesėkmių, susikaupdavau ir dar daugiau dirbdavau. Vienu metu aš dirbau ir diagnostikoje, ir buvau pedagogė, ir aktyviai dalyvavau mokslinėje bei visuomeninėje veiklose. Manau, kad visas nesėkmes, dvasinius išgyvenimas man ištverti padėjo darbas.

Kartais tiek dirbdavau, kad grįžusi namo suklupdavau prie lovos ir užmigdavau besimelsdama.

O kaip pailsėdavote, jei nelikdavo laiko miegui?

Aš buvau geležinės sveikatos. Buvau įsitikinusi, kad reikia dirbti, negailint savęs. Gal ir nelabai gerai, bet iš tiesų aš nemylėjau savęs: man svarbiau buvo kiti žmonės. Aš myliu žmones, stengiuosi visiems daryti gera.

Manau, kad negali gyventi egoistiškai, tik sau. O ypač mes, gydytojai. Turime gerbti ir mylėti pacientus, būti jiems atsidavę. Dabar net ir naktį neišjungiu telefonu – juk pirmiausia esu medikė.

Jei buvau pažadėjusi ką padaryti, dirbdavau per naktį. Atsigerdavau kavos ir šešias valandas dėstydavau paskaitas. Neišsimiegoti žmogui nėra taip svarbu. Daug svarbiau yra tinkama mityba.

Kokia ji turėtų būti?

Svarbu atidžiai save stebėti: kas tinka, o kas – ne. Jei atsiranda negalavimų, žiūrėti, ar jie nuo maisto, o gal nuo kitų dalykų. Maistas nepaprastai daug reiškia žmogaus sveikatai ir savijautai.

Kiekvienam gyvenimo tarpsniui reikia priderinti mitybą. Tarkim, garbesnio amžiaus žmonėms svarbiausia vengti pieniškų produktų, nebegerti pieno stiklinėmis, kaip gerdavome vaikystėje ar paauglystėje. Mums tinkamesnis tik kefyras ir pasukos.

Arba varškė – ji taip pat sunkiai virškinama. Tad individualiai reikia žiūrėti, kaip į ją reaguoja virškinimas, stebėti, kuriuo paros metu geriau ją valgyt, o gal net visai atsisakyti.

Yra teorijų, jog reikėtų vengti ar net visiškai atsisakyti mėsos. Ką manote jūs?

Vieni valgo viską ir jiems gerai. Svarbiausia, kaip jautiesi. Negalėčiau pasakyti, kad, tarkim, kiauliena netinka visiems. Vieni valgo ir lašinius, jiems gerai. Reikia atsisakyti bet kurio produkto, jei jis blogai virškinamas.

Daugeliui tinkama vištiena, puiki ir kalakutiena, tik ją reikia mokėti paruošti, kad nebūtų sausa. Labai sveika valgyti žuvį.

Gal ir nereikia vengti virtos ar maltos mėsos, tačiau net ir jauniems nepatartini rūkyti, sūdyti ar stipriai apkepti mėsos bei žuvies patiekalai. Jų visiems reikėtų atsisakyti.

Beje, aš labai mėgstu kotletus. Pirmiausia juos iškepu, o vėliau pagarinu. Ir padarau padažą, tik, žinoma, į jį nededu miltų – kad nebūtų papildomų kalorijų. Tiesiog vanduo, šaukštelis sviesto, svogūnas, morka.

O daržovės?

Mūsų lėkštėse jų turėtų būti kuo daugiau. Mums tinka ir reikėtų valgyti tas daržoves ir vaisius, kurie auga pas mus. Rekomenduočiau vartoti mažiau egzotiškų vaisių, daržovių ir netradicinių valgių. Ne mūsų kraštų augalai, tačiau labai vertingi yra Briuselio kopūstai ir avokadai, kuriuos galima vartoti vietoj sviesto.

Svarbiausios mūsų daržovės turėtų būti burokėliai ir kopūstai. Švieži ir rauginti. Galima iš jų virti sriubas, troškinti su trupučiu mėsos. O žaliųjų kopūstų sultys tinkamos net skrandžio ir dvylikapirštės žaizdoms gydyti.

Ką pasakytumėte apie kruopas?

Jas valgyti labai sveika, nes gauname įvairių mikroelementų. Tik, žinoma, reikėtų ne piene, o vandenyje virti, kad neitų į kūną. Galima pagardinti uogiene ar sviestu.

Labai gerai valgyti avižines kruopas (ne dribsnius), grikius, turinčius daug baltymų, ir kt. Tik reikia jas keisti: vieną dieną vienos rūšies, kitą – antros.

O kiek kartų per dieną reikėtų valgyti?

Aš valgau penkis kartus. Būtinai reikia pusryčiauti. Ryte visada išgeriu kavos su pienu ar grietinėle. Kartais renkuosi arbatą, bet tik žolelių, niekada neperku arbatžolių parduotuvėse, mat jose daug sintetinių priedų. O žolėmis domiuosi ir sunegalavus kai kuriems organams pati vartoju.

Pavyzdžiui?

Dabar daug kam yra problemų dėl inkstų. Jų funkcijas geriausiai sutvarko petražolės – ir šaknys, ir stiebai, ir lapai. Galima gerti arbatas, dėti į maistą. Vartoti tiek žalias, tiek džiovintas. Auginamos ant palangės, bus ir maistas, ir vaistas, ir gėlė.

Šlapimtakius kaip antibiotikas veikia spanguolės. Jos tinka visokios: trintos, žalios ir virtos. Be to, padeda salierai, ožkabarzdžiai, bruknės ir kt.

Šiuo metų laiku daug žmonių serga peršalimo ligomis ir gripu. Ką jiems patartumėte?

Vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Ir nepamiršti česnako. Tik, žinoma, nereikia visos galvutės iškart sutriauškinti, pakanka kelių skiltelių. Ir nesvarbu, kada: ryte, vakare ar per pietus. Aštrų jo kvapą panaikinsite, sukramtę gvazdikėlį ar kavos pupelę, išgėrę pašildyto pieno.

Taip pat vartokite citrinas, organizmui reikia vitamino C. O imbieras sustiprins imuninę sistemą. Yra labai daug receptų, kurių sudėtyje yra imbiero, medaus, citrinos. Jie visi tinkami.

Statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių Lietuvoje. Kaip sustiprinti širdį?

1982 metais, kailankiausi Čikagoje, kolegė pasakė receptą širdžiai ir kraujagyslėms stiprinti. Litrinį stiklainį iki pat kakliuko pripildykite auksinių razinų („Golden“). Tai bus maždaug vienas kilogramas. Ant jų užpilkite lietuviško „Vilniaus džino“ (pas mus auga daug kadagių, tad dar yra iš ko gaminti šį gėrimą). Uždenkite stiklainį, apvyniokite popieriumi arba medžiaga ir pastatykite į tamsią vietą. Neturėtų būti šilta, bet ir į šaldytuvą nedėkite. Palikite dviem savaitėms. Po to kas rytą desertiniu šaukštu pakabinkite to skysčio ir uogų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent reikia desertinio, ne arbatinio ar valgomojo šaukšto. Sunaudojate tą stiklainį, pakartokite. Paskui padarykite dviejų ar trijų savaičių pertrauką. Beje, pertraukų reikia ir maistui, ir vaistui.

Jūsų oda atrodo labai sveika ir spindinti. Turite ypatingą receptą?

Kosmetikos ir kremų nenaudoju visai. Pudros nesu išmėginusi. Mėgstu tik lūpas ir antakius paryškinti. Jie, beje, labai svarbūs gražiai išvaizdai. Kuo labiau bandai atrodyti gražiau, tuo greičiau sensti.

Ir, žinoma, labai saugausi saulės. Gerai pasivaikščioti ir pagaudyti saulės spindulių, tačiau tiek jų pakanka. Labai kenksminga gulėti ir degintis. Reikia saugoti save.

Jūsų figūra labai daili. Laikotės dietų ar ribojate mitybą?

Mano mama buvo liekna, gal ir genai turi įtakos. Tačiau nesilaikau jokių dietų ir neriboju maisto. Bet kad daug privalgyčiau, irgi netiesa. Tiesą sakant, visą gyvenimą truputį neprivalgydavau. Be to, kiekvieną rytą, kad geriau jausčiausi, darau mankštą. Gal dėl to svoris ir neauga?

Pabaigoje – patarimai, kaip išlikti veikliam ir garbaus amžiaus (iš spaudai ruošiamo LVIA almanacho):

Nepersivalgykite. Vietoj įprastų 2500 rinkitės 1500 kalorijų. Kartu suteiksite iškrovą ląstelėms ir palaikysite jų aktyvumą. Ląstelės greičiau atsinaujins, o organizmas taps atsparesnis ligoms. Maitinkitės subalansuotai: valgykite nedaug, bet ir ne per mažai.

Meniu turi atitikti jūsų amžių. 30-metėms pirmosios raukšlelės atsiras vėliau, jei jos reguliariai valgys kepenėlių ir riešutų. Vyresniems nei 40 metų žmonėms naudingas betakarotinas, o vyrams būtinas selenas, kurio yra sūryje ir inkstuose. Sulaukus 50-ies kalcis palaiko kaulų, o magnis – širdies formą. Šiuo gyvenimo periodu maitindamiesi žuvies produktais apsaugosime širdį ir kraujagysles.

Raskite sau tinkantį darbą. Darbas stimuliuoja jauną išvaizdą, tvirtina prancūzai. Tas, kuris nedirba, atrodo penkeriais vyresnis.

Susiraskite sau porą. Meilė ir švelnumas yra geriausia priemonė nuo senėjimo. Du kartus per savaitę seksu užsiimantis žmogus atrodo 14 metų jaunesnis. Lytinio akto metu organizme išsiskiria endorfinas, kuris dar vadinamas laimės hormonu. Jis stiprina imuninę sistemą.

Turėkite savo nuomonę visais klausimais. Sąmoningai gyvenantis žmogus kur kas rečiau puola į depresiją ar būna prislėgtas nei tas, kuris yra pasyvus ir teka pasroviui.

Judėkite. Bent 8 min. sporto per dieną ilgina gyvenimą. Judant išsilaisvina augimo hormonai, kurių gamyba mažėja sulaukus 30-ies.

Miegokite vėsiame kambaryje. Įrodyta, kad miegantys 17-18 laipsnių temperatūroje ilgiau lieka jauni. Mat medžiagų apykaita ir amžiaus ypatybių išryškėjimas taip pat priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Retsykiais lepinkite save. Kartais, nepaisydami įvairių sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, palepinkite save gardumynais, o jei jums patiko nauja suknelė ar rankinė, neverta galvoti vien apie ekonomiją.

Neužgniaužkite savyje pykčio. Tas, kuris nuolatos graužia save, užuot papasakojęs, kas jį jaudina, o kartais ir pasiginčijęs, pasikeitęs nuomone su aplinkiniais, labiau rizikuoja susirgti bet kuria liga, tarp jų ir vėžiu. 64 proc. vėžiu sergančiųjų užgniaužia pyktį savyje.

Treniruokite smegenis. Kartais spręskite kryžiažodžius, žaiskite grupinius žaidimus, reikalaujančius protinės veiklos, mokykitės užsienio kalbų. Skaičiuokite mintyse, o ne tik skaičiavimo mašinėle. Versdami smegenis dirbti, mes lėtiname senstant prasidedančią protinių galimybių degradaciją. Kartu aktyviname širdies, kraujagyslių sistemos darbą ir medžiagų apykaitą.