Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis: „Kol nebus sveikatos švietimo, ligonių tik daugės“(3)

„Dabartinė sveikatos apsaugos sistema pati generuoja ligonius. Ji yra tik patologijos valdymo, bet ne sveikatos, sistema, vadinasi, stovi žemyn galva“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis. Kaip Lietuvos švietimo sistema galėtų prisidėti prie šalies gyventojų sveikatos gerinimo? Pakalbėjome.

Reklama

Esate kardiologas, dirbate su pacientais. Ką manote apie lietuvių sveikatą?

Prieš porą metų teko domėtis statistika, tada sužinojau, kad vienu metu lietuvių sveikata buvo antra nuo galo tarp Europos šalių, blogesnė buvo tik baltarusių būklė. Pastaraisiais metais padėtis lyg ir pagerėjo, mes jau ketvirti nuo galo. Esu kardioritmologas, mano specialybė – širdies aritmijos. Kiekvieną dieną dirbame su dešimtimis pacientų, atrodo, dirbame labai daug ir nuoširdžiai, pinigų tam skiriama vis daugiau, o ligonių ne mažėja, bet daugėja, pačios ligos vis labiau „jaunėja“.

2011 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja buvo surengusi specialų aukšto lygio susitikimą lėtinių ligų prevencijos klausimais. Ten buvo pateikta tokia statistika: 36 mln. žmonių (iš bendro 57 mln. mirčių skaičiaus) kasmet miršta nuo lėtinių neinfekcinių ligų, devyni milijonai – jaunesni negu 60 metų. Vadinasi, kasmet nuo žemės paviršiaus išnyksta kone valstybė, kiek mažesnė už Lenkiją. Tokios lėtinių ligų epidemijos dar nebuvo pasaulyje. Joks maras ir cholera niekada nesukėlė tiek mirčių, kaip dabar. 87 procentai visų mirčių, įskaitant ir nuo senatvės, įvyksta dėl lėtinių neinfekcinių ligų – širdies ir kraujagyslių, lėtinių kvėpavimo takų ligų, vėžio, diabeto. Jeigu tokia tendencija tęsis, tai 2030 metais jau mirs 52 mln. žmonių kasmet.

Lietuvoje šiuo metu vien vėžiu serga 75 tūkstančiai žmonių. Nekalbu apie kitas ligas, tokias kaip diabetas ar širdies išeminė liga. O gimsta tik apie 15 tūkstančių. Tai kas bus su mūsų tauta? Sveikatos apsaugos sistemai pinigų skiriama vis daugiau. O koks jos efektyvumas? Maža to, man ima atrodyti, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema pati generuoja ligonius. Ji yra tik patologijos valdymo sistema, bet ne sveikatos, vadinasi, stovi žemyn galva. Kažką reikia daryti. Žmonės turi atsimerkti, ta informacija turi pasiekti juos.

Kaip pasiekti žmonių sąmonę?  

Yra du keliai. Yra formalusis švietimas ir neformalusis švietimas. Formalusis švietimas – reguliuojamas įstatymais, remiamas valstybės, tai yra mokyklos, universitetai, podiplominės studijos, kuriose rengiami specialistai. Ir yra neformalusis švietimas. Štai jūs rašote straipsnį – tai irgi yra neformalusis švietimas.

Puikus neformaliojo švietimo pavyzdys buvo Vydūnas ir visa jo ideologija. Jis rašė knygas, straipsnius, specialias dramas, kūrė net giesmes, kuriomis mokė tautiečius gyventi sveikai. Klaipėdos Vydūno mokyklos mokinių choras jas puikiai atlieka. Beje, Vydūno gimtadienio proga rengiame konferencijas, dabar net „Švyturio“ arenoje, ir susirenka tūkstančiai žmonių. Vydūnas laikomas vienu pirmųjų Europos sveikos gyvensenos ideologų. Jis susirašinėjo su žymiu psichologu Carlu Gustavu Jungu, publikavo mokslinius straipsnius vokiečių kalba. Jis laikomas vienu iš pirmųjų psichosomatinės medicinos pradininkų. Psichosomatinėje medicinoje laikoma, kad mintis pagimdo ligą, o tai yra elgesio medicina, sveiko gyvenimo būdo medicina. Vydūnas yra europinio masto šviesulys, pagrindas, ant kurio galime statyti ir šiandieninę veiklą.

Tai ar galima sakyti, kad sveikatos žinių spragos prasideda vidurinėje mokykloje? O gal dar anksčiau?

Čia klausimas, kas turi būti pirma – višta ar kiaušinis. Norint mokyti, reikia turėti mokytojų. Žinias reikia pradėti skleisti kartu su motinos pienu. Jeigu motina pati maitinsis natūraliu maistu ir taip pat maitins kūdikį, jis augs sveikesnis, turės didesnę gyvybinės energinę įkrovą negu tas, kurį maitino dirbtiniais mišinėliais su visokiais paskaninimais.

Tam, kad pati motina būtų sveika, reikia keturių dalykų: teisingos psichoemocinės pusiausvyros, geros mitybos, fizinio aktyvumo ir švarios gyvenamosios aplinkos. Tada tas vaikas bus sveikas, be to, jam augant labai svarbu, ką jam mama kalba ir kokį pavyzdį rodo. Taip formuojasi jo psichika.

Toliau darželis. Ten vaikas irgi turėtų gauti gerą maistą, o ne kotletus, sumaltus neaišku iš ko, ar perdirbtus pieno produktus. Pienas yra pats natūraliausias maisto produktas, o dabar iš jo sukurta ištisa pieno pramonė, vien kiek įvairiausių sūrių, sūrelių ir t. t. prigaminama.

Kitas etapas – mokykla. Čia jau formuojasi sąmonė ir formuojasi prioritetai – karinis mokymas ar sveikatos mokymas? Deja, šiuo metu daug kalbama apie pirmąjį ir nieko – apie antrąjį. Visa sistema, įskaitant ir universitetus, turi būti peržiūrima. Ji ir bus peržiūrima, kai priaugs šviesių žmonių kritinė masė, pradės formuotis kitokia politika ir kitoks gyvenimas.

Puikus pavyzdys galėtų būti ajurvedinė „Jiva“ mokykla Indijoje. Ten yra darželis, kuriame vaikai mokomi, kaip maitintis, kaip daryti jogos pratimus, taip pat vidurinė mokykla, kurioje vaikai ne tik gauna išsilavinimą, bet ir šoka, dainuoja, žaidžia krepšinį. Mokykla turi savo pedagogų sukurtą psichologinių testų programą, kurios paskirtis – išmokyti vaikus pažinti save ir vėliau išsirinkti tinkamą profesiją. Dabar „Jiva“ ruošiasi įkurti ir kolegiją. Tai tokia vientisa sistema, iš kurios išeina visai kitokie žmonės negu iš įprastinės švietimo sistemos.

Kitas pavyzdys. Buvau Loma Lindos universitete JAV, ten klausiau paskaitos, kurioje buvo pateikti statistiniai duomenys apie tai, kad žmonių, besimaitinančių augaliniu maistu, gyvenimo trukmė yra aštuoniais procentais ilgesnė negu besimaitinančių gyvūniniu maistu. Kaip įtikinti žmones, kad tai veikia? Tik pavyzdžiais. Tas pats Loma Lindos miestas yra vieta, kur gyvena ilgiausiai gyvenantys žmonės Vakarų pasaulyje. Ten buvome svečiuose pas buvusį chirurgą, kuriam – 100 metų. Tuo metu, kai mes atvykome, jis dirbo sode. Pamatęs mus, padėjo kūjį, kuriuo kalė kuolus, ir atėjo su mumis pabendrauti. Ten nieko nestebina, kad 80 metų žmonės dar dirba universitete.

Lietuvoje vienas iš konkrečių planų formalizuoti sveikatos žinias – Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įkurti pirmąją Europoje sveikos gyvensenos ir gydomosios mitybos magistrų, o gal net ir doktorantūros studijų programą. Ji galėtų būti ir tarptautinė, nes žinau, kad Europoje yra apie 20 žmonių, kurie norėtų tokią programą studijuoti. Palangoje LSMU turi Elgesio medicinos institutą, ten tokia programa puikiai galėtų būti įgyvendinta. Ją baigę žmonės galėtų dėstyti ir vidurinėse, ir aukštosiose mokyklose ir po truputį pradėti keisti visuomenės nuomonę.

Buvote Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų vienas iš įkūrėjų ir prezidentas. Kokia šių rūmų esminė paskirtis?

Pirminė idėja buvo sukurti organizaciją, kuri suvienytų visas nevyriausybines organizacijas, žmones, norinčius skleisti sveikos gyvensenos idėjas. Natūralioji medicina irgi rimtai plėtojasi. PSO išleido tezes, kaip 2014-2024 metais turėtų vystytis natūralioji medicina, kaip ji turėtų įeiti į sveikatos apsaugos sistemą. Todėl vienas iš rūmų tikslų buvo suburti į vieną vietą visas geras idėjas ir įkurti organizaciją, su kuria galėtų kalbėtis tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Rūmų nariais gali tapti visi norintys. Per abi rūmų dalis (sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos) yra 15 komitetų, kurių veikla grindžiama savireguliacijos principu. Komitetai apima įvairias veiklos sritis – nuo fizinės kultūros ir ekologijos iki ajurvedos ir homeopatinės medicinos. Kiekviename komitete susirinkę specialistai išsirenka autoritetingą valdybą ir komitetas formuoja taisykles visai tos srities veiklai. Paskui taisyklės turėtų būti derinamos su SAM ir Seimu, o Seimas – priimti  atitinkamus įstatymus. Deja, pastaruoju metu nuomonės išsiskyrė tiek ir rūmų viduje, tiek ir tarp politikų, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris labai gerai suprato visas mūsų aptariamas problemas, išvyko dirbti į Europos Komisiją.

V. Andriukaitis tapo už sveikatą ir maisto saugumą atsakingu Europos Komisijos nariu. Dedate į jį daug vilčių?

Taip, dedame daug vilčių. Man teko su juo susitikti, kai jis dar buvo ministras. Beje, jo tėvas buvo asmeniškai pažįstamas su Vydūnu. Taigi jo idėjos V. Andriukaičiui nėra svetimos, jis supranta šių žinių vertę. Manau, kad ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai gerai, kad toks žmogus atsidūrė šiose pareigose. Čia galėtų būti gera proga Lietuvai pasirodyti ne tik kaip drąsiai, bet ir protingai šaliai ir iš atsilikėlių sveikatos srityje tapti naujoviškų idėjų įgyvendintojais.