Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis. „Netradicinės“ medicinos integravimo į „tradicinę“ sunkumai (3)
Kaip ir daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje auga nusivylimas valstybine - "tradicine" medicina. Kaip atsakas į tai vis daugiau žmonių, ypač sergančiųjų lėtinėmis ligomis, ieško pagalbos pas papildomosios ir alternatyviosios - "netradicinės" medicinos specialistus. Pavyzdžiui, pagal CAMDOC Alliance publikuotą medžiagą, Vokietijoje apie 80 proc. visų besigydančiųjų kreipiasi į natūraliosios medicinos specialistus. Jeigu atkreipsime dėmesį į tai, kad šalies valstybinės ligonių kasos skiria valstybinės - "tradicinės" medicinos išlaikymui arti dviejų milijardų eurų, galime nesunkiai įsivaizduoti "netradicinės" medicinos paslaugų rinkos mastą. Ši kol kas šalies sveikatos apsaugos sistemos niekaip nekontroliuojama rinka kaip didžiulis masalas traukia visokio plauko verslininkus ir siekiančius lengvai pasipelnyti žmones.
Ekonominė problemos dalis - tai tik matoma nedidelė ledkalnio viršūnė. Žymiai svarbesnės dalys slepiasi po vandeniu. Pagal mūsų šalies Konstituciją, valstybės finansuojamos ir reguliuojamos "tradicinės" medicinos paslaugų teikėjai (gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos apsaugos darbuotojai) už padarytą paciento sveikatai ar kitokią žalą atsako pagal šalyje galiojančius įstatymus. Tuo tarpu "netradicinės" medicinos specialistų paslaugų valstybė nefinansuoja ir nekontroliuoja, o už žalą, padarytą pacientui, neatsako niekas. Šias paslaugas savo noru finansuoja pats pacientas, o visa gydymosi rizika atitenka jam pačiam. Taip yra todėl, kad "netradicinės" medicinos sąvoka nėra įteisinta Lietuvos įstatymuose ir norminiuose dokumentuose, todėl minėtos paslaugos niekaip nereglamentuojamos.
Mums sunku įsivaizduoti dirbantį gydytoją ar slaugytoją, kuris neturi aukštosios biomedicinos mokymo įstaigos diplomo ir valstybinės licencijos verstis gydomąja veikla mūsų šalyje. Tuo tarpu veikėjų, besiimančių pagelbėti ligoniams, neretai sergantiems net pačiomis sunkiausiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, neturinčių medicininio, o kartais net ir jokio išsilavinimo, apstu. Taip yra todėl, kad mūsų šalyje "tradicinės " medicinos paslaugos jau seniai susistemintos į vieningą sveikatos apsaugos sistemą ir yra valstybės reglamentuojamos.
O papildomoji, alternatyvioji - "netradicinė" medicina yra medicinos sritis, kuri priklauso kitoms medicinos sistemoms. Ją sudaro tam tikras mišinys, sudarytas panaudojant gydomąsias praktikas iš atskirų Rytų, liaudies, homeopatinės, fizinės ir kitų medicinos sistemų. Tokių klinikinių praktikų yra labai daug, jos labai įvairios, kildinamos iš per šimtmečius susiformavusių atskirų gydymo sistemų: Ajurveda, tradicinė kinų medicina, homeopatinė medicina, fitoterapija ir kt. Todėl labai sunku surasti bendrus siejančius požymius, pagal kuriuos galima būtų tampančią vis aktualesne žmonėms "netradicinės" medicinos sritį susisteminti ir suklasifikuoti. Čia reikalingos gilios "netradicinės" ir "tradicinės" medicinos sistemų žinios. Dėl šios priežasties nei LR SAM "tradicinės" medicinos specialistams, nei LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto politikams nepavyksta rasti atsvaros taškų, pagal kuriuos galima būtų sureguliuoti susidariusią sudėtingą situaciją, siekiant integruoti šią medicinos sritį. Apie tai liudija daugelis pastarojo meto publikacijų mokslinėje ir populiarioje spaudoje, viešai diskutuojama su atsakingais asmenimis specialiose radijo ir televizijos laidose.
Prieš keletą metų, įkūrus Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmus, buvo mėginama rasti atsakymus į šiuos sudėtingus klausimus, sukviečiant prie vieno diskusijų stalo tiek "tradicinės", tiek ir „netradicinės" medicinos atstovus. Tačiau į rūmus daugiau susirinkus susidomėjusių "netradicinės" medicinos galimybėmis, verslo ir politikos atstovų negu medikų pastarųjų balsas liko taip ir neišgirstas. Todėl rūmams pradėjus teikti "netradicinės“ medicinos specialistų kvalifikacijos sertifikatus jie neįgavo jokio kiek svarbesnio juridinio ar specialaus medicininio pagrindo ir net sukėlė tam tikrą susipriešinimą tarp praktikuojančių "netradicinės" medicinos srityje medikų ir verslo atstovų.
Nežiūrint į tai, kad panašios problemos sunkiai sprendžiamos ir kitose šalyse, papildomosios ir alternatyviosios medicinos populiarumas greitai auga. Pastebėta, kad ši medicinos sritis ypač svarbi gydant pacientus, sergančius su gyvenimo būdu susijusiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos 2011 metų Specialiosios generalinės asamblėjos dokumentais, šios ligos sudaro net apie 75 proc. viso žmonių sergamumo. Reaguodama į tai Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 2014 išplatino labai svarbų dokumentą, apibrėžiantį "netradicinės" medicinos sritį ir jos perspektyvas - "Papildomosios ir alternatyviosios medicinos plėtros strategija 2014-2023". Dokumente akcentuojama "netradicinės" medicinos specialistų-ekspertų rengimo ir mokslinių tyrimų šioje medicinos srityje svarba. Siekiant geriau integruoti "netradicinę" mediciną į valstybės reglamentuojamą sveikatos apsaugos sistemą šalių atsakingų asmenų dėmesys atkreipiamas į universitetinių studijų ir mokslinių programų šioje srityje plėtros būtinumą.
Lietuvoje, Klaipėdos universitete, nuo 2014 metų veikia SAM aprobuota universitetinė bazinių studijų programa - "Papildomoji ir alternatyvioji medicina". Baigusiems šia programą studentams suteikiamas reabilitacijos mokslų magistro laipsnis. Pagal šią biomedicinos mokslų programą rengiami kvalifikuoti "netradicinės" medicinos specialistai, pradedami svarbūs moksliniai tiriamieji darbai. Programoje dirbantieji profesoriai, docentai ir lektoriai gerai išmano "netradicinės" ir "tradicinės" medicinos principus, panašumus ir skirtumus. Jie galėtų efektyviai prisidėti prie SAM ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto rengiamų "netradicinės" medicinos reglamentavimo dokumentų paruošimo
Tik bendras ir gerai koordinuojamas darbas gali duoti apčiuopiamus rezultatus siekiant pašalinti iškilusius sunkumus ir geriau integruoti "netradicinės" medicinos pasiekimus į šiuolaikinę šalies sveikatos apsaugos sistemą.
Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis yra Klaipėdos universiteto SvMF ir TSI Medicinos edukacijos katedros vedėjas, pirmasis Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentas
Susiję straipsniai
