Prof. R. Benetis neatskirtų, kuri širdis širdingo, kuri beširdžio žmogaus

Į Šiaulių universiteto bibliotekos salę Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras, Lietuvos širdies asociacija bei Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas sukvietė miesto visuomenę, besidominčią savo sveikata, o ypač – širdies reikalais. Susirinkusieji išgirdo ne tik kardiochirurgo prof. Rimanto Benečio paskaitą, bet ir išklausė pamokymų, kaip suteikti pagalbą, ištikus širdies smūgiui, sužinojo patarimų, kaip saugoti savo sveikatą, sergant širdies ligomis.

Reklama

Pagalba ir sau, ir kitam

Į susitikimą su širdies ir kraujagyslių ligų specialistais susirinkusiems miesto gyventojams sudaryta galimybė ne tik išgirsti profesionalių patarimų, bet ir pamatyti, kaip praktiškai pasirūpinti žmogumi, kurį ištiko klinikinė mirtis.

Statistika liūdna - mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas Lietuvoje daug lėtesnis, nei daugelyje kitų Europos šalių. Tad labai vertinga informuoti visuomenę apie gresiančias ligas, jų profilaktiką, ko ir ėmėsi širdies ir kraujagyslių ligų specialistai.

Susitikime daug dėmesio skirta ir informacijai apie širdies ir kraujagyslių ligų gydymą, nes Šiaulių bei Kauno kardiologai pasirengę bei turi visas galimybes teikti skubią pagalbą ištiktiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Pasidžiaugta ir tuo, jog ir šiauliečių, ištikus nelaimei, nebereikia vežti į didžiuosius sveikatos priežiūros centrus, nes, įkūrus Širdies ir kraujagyslių centrą, galimybių padėti atsirado daug daugiau.

Rūpesčio savo sveikata stinga

Renginio svečias, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kardiochirurgas profesorius Rimantas Benetis skatino žmones paatvirauti apie rūpinimąsi savo sveikata bei ligų profilaktikos priemones, pristatė gydymo naujoves ir šiandienos galimybes. Geriausio šalyje kardiochirurgo patirtis labai didelė ir ji neatsiejama nuo Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos centro, kuriam ir vadovauja.

Pasak specialisto, kalbant apie širdį ir širdies ligas yra dalykų, kurie priklauso nuo mūsų pačių. „Kas nuėjo šiandien savo 8 tūkstančius žingsnių?“, - klausė profesorius ir sulaukė tik trijų pakeltų rankų. Paklausus, kas koreguoja mitybą pagal teisingas šiuolaikines mitybos rekomendacijas, taip pat tik kelios rankos pakilo. Susirinkusiųjų salėje dauguma – moterys. „Nenuostabu, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau negu vyrai, nes jos ir rūpinasi savo sveikata labiau“, - pastebėjo profesorius.

Specialistas akcentavo, jog mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro apie 56 procentus visų mirčių. Deja, šie skaičiai Lietuvoje dar didėja, nors kitose Europos šalyse jie žymiai mažesni, nei mūsų šalyje.

Kardiologijos specialistai pastebi, jog mūsų visuomenė dar mažokai rūpinasi savo sveikata. Ir tam yra pateisinamų priežasčių: dažną valdo kasdieninis stresas, nepasitikėjimas ateitimi ir rytojumi, kas ir provokuoja širdies ligas.

Pasak prof. R. Benečio, apie širdies ir kraujagyslių ligas pradėta garsiau kalbėti po netikėtos filosofo Leonido Donskio – žmogaus, galėjusio dar labai daug nuveikti Lietuvai, mirties. Taip jau pas mus įprasta, jog apie šalia esančią problemą susimąstoma tik tada, kai netenkama žinomo žmogaus. Deja, žinomumas nepadidino galimybių sulaukti tinkamos pagalbos, nes pagalbos, ištikus klinikinei mirčiai, reikia labai skubios – tai minučių klausimas. Net 10 minučių, kai pagalba neteikiama, jau gali būti per daug.

Šis įvykis - ženklas, kad reikia kažką keisti savo gyvenime, santykiuose su kaimynais, kolegomis. Nelaimės atveju atgaivinti širdį reikia skubėti, nes viskas padaroma minučių tikslumu. „Todėl visuomenės bei pacientų švietimas apie širdies ir kraujotakos ligas yra toks svarbus, o kalbėjimas apie visas įmanomas priemones, valstybės investicijas į tai, kad pagalbos žmogus sulauktų čia ir dabar, būtinas“, – kalba prof. R. Benetis.

Galimybių padėti daugėja

Kauno klinikų pastatas, pasak profesoriaus, neatsiejamas nuo kardiochirurgo prof. Jurgio Brėdikio, labiausiai nusipelniusio kardiochirurgijai, daugiausiai atlikusio operacijų ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje, vardo. Šiandien Kauno širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos centras - didžiausias Pabaltijyje, kuriame kasmet atliekama apie 4,5 – 5 tūkstančius operacijų. „Šiandien aštuonių operacinių jau nebeužtenka - atvėrė duris dar viena operacinė, kurioje atliekamų širdies ir kraujagyslių operacijų įvairovė taip pat įspūdinga“, - pasakojo susirinkusiems prof. R. Benetis ir priduria, jog nors jo vidutinio amžiaus pacientas apie 67 metų žmogus, yra tekę operuoti širdį ir 87 metų pacientui.
RŠL - labai gražus dviejų gydymo įstaigų bendradarbiavimo pavyzdys. „Antradienį Kauno klinikų kardiochirurgas konsultavo šešiolika Šiauliuose besigydančių pacientų. Tokios medikų išvykos būtinos, nes mes keičiamės informacija, dalijamės patirtimi. Net kelionės į Šiaulių metu automobilyje konsultavau pacientą, kuriam reikalingas sudėtingas gydymas“, – sako R. Benetis ir papasakoja apie sukurtą palankią organizacinę struktūrą – kardiologijos klasterį, kurio dėka pacientai gali skubiai gauti reikiamą pagalbą.

„Pavyzdžiui, jei Šiaulių medikams paciento situacija yra per sudėtinga, pacientas skubiai perduodamas į Kauno klinikų gydytojų rankas ir jam suteikiama reikiama pagalba“, - sako profesorius.

Tačiau medicina yra procesas, kurioje nuolat atsiranda naujų gydymo priemonių ir metodų. Šalies kardiologai, lyginant su pasauliu, anot R. Benečio, atsilieka metais ar dvejais, tačiau turi visą reikiamą įrangą ir pakankamai specialistų. Galima džiaugtis kardiologijos plėtra, nes yra puikios galimybės pacientams teikti visokeriopą pagalbą.

Beširdžio ir širdingojo širdys vienodos

Renginio metu pasisakyti galėjo kiekvienas dalyvis. Apie rūpestį savo sveikata bei šiauliečių kardiologų pastangas jam padėti kalbėjo muzikantas Virgis Stakėnas, kuriam kasdienis stresas, skambučiai ir rūpesčiai apsunkina pastangas būti sveikam. V. Stakėnas pastebi, jog su amžiumi keičiasi žmogaus supratimas apie širdį. Pasak jo, kai jauno paklausi, kaip jo širdies reikalai, jis pirmiausia pagalvos apie meilę, o vyresnio amžiaus žmogui toks klausimas paskatins pasipasakoti apie sveikatą. „Tarp Dievo ir žmogaus yra gydytojas“ – tokiais žodžiais dėkojo žinomas muzikos atlikėjas gydytojams.

Šiaulių kardiologų pasiekimais pasidžiaugė ir neatlygintinų donorų organizacijos „Šiaulių donoras“ direktorė Danutė Jakštonienė, prisistačiusi kaip senosios medikų kartos atstovė, kuriai teko ligoninėje kurti reanimacinę pagalbą ir gaivinti ištiktus širdies infarkto. Medikė pasidžiaugė šiandieniais ligoninės kardiologų pasiekimais, kuriais pasinaudoja ir jos sutuoktinis, ne kartą vaduotas iš itin sunkios būklės. Dėkojo salėje buvę pacientai ir prof. R. Benečiui už atliktas operacijas.

Provokuojantį klausimą renginio dalyvis pateikė prof. R. Benečiui, operavusiam daug širdžių, paklausęs, ar skiriasi širdingo ir beširdžio žmogaus širdis.

„Negalėčiau atskirti, kuri širdis širdingo žmogaus, o kuri beširdžio. Patikėkit, operuodamas mačiau visokių – ir ministrų, ir merų, ir labai paprastų žmonių širdžių. Bet visų širdys yra panašios, nes tai – mūsų organizmo raumuo, kuris reaguoja net ir į einantį pro šalį žmogų“, - samprotavo profesorius ir linkėjo visiems saugoti savo širdis nuo blogio.