Profesorė Žaneta Petrulionienė: jaunų, darbingų žmonių infarktas – lyg perkūnas iš giedro dangaus

Lyginant su ES vidurkiu, Lietuva pirmauja juodajame sąraše vertinant mirtingumą nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Tokia situacija – jau ne vieną dešimtmetį. Kas antras Lietuvos žmogus, iškeliavęs Anapilin, mirė nuo infarkto ar insulto. Kaip pakeisti situaciją? Juk daugelis Europos šalių ėmėsi priemonių ir sumažino tokių mirčių skaičių. Lietuvos Širdies asociacijos prezidentė, profesorė Žaneta Petrulionienė sako, kad prevencinės priemonės veikia, tačiau Lietuvoje reikia jas įgyvendinti. Daugelis žmonių nesiima veiksmų, kol nepajunta pirmųjų simptomų.

Reklama

- Kraujotakos ir širdies ligų dalis kasmetinėje Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. 2012 ir 2013 m. jos sudarė 56,6 proc. Tuo tarpu pasaulio vidurkis - apie 29 proc. Žinoma, Lietuva nėra vieniša, panašaus masto problemos kankina beveik visą rytų Europą. Latvijoje ir Estijoje gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos panašios. Tačiau estams mažinti mirtingumą sekasi šiek tiek geriau.

Kalbant apie vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus, pavyzdžiui 2012 m., vyrų mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos sudarė 47,8 proc., o moterų – net 65,6 proc.! Mitas, kad infarktais ir insultais serga išimtinai vyrai, jau seniai paneigtas. Tik vyrai pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau. Į medicinos įstaigas patenka labai daug jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, kuriems ši liga – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Moterys suserga vėliau. Vyresnėms nei 65-erių metų Lietuvos gyventojoms širdies ir kraujagyslių ligos tampa pagrindine mirties priežastimi.

Jeigu vertintume rizikingą vyrų amžių nuo 40-45 metų iki pensijos (maždaug 64 metų), tai maždaug 37-38 proc. šioje amžiaus grupėje sudaro kraujotakos sistemos ligos. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad serga ir miršta darbingo amžiaus vyrai ir tai yra didelė Lietuvos problema.

- Ilgą laiką manyta, kad tai – vyresnio amžiaus žmonių bėdos. Bet vis dažniau pasigirsta balsų, kad aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai prasideda gerokai anksčiau nei 40-ties. Pakitimai, kuriuos lemia gyvensena.

- Iš tiesų, jei pažvelgsime į amžiaus grupę iki 45–erių metų, tai tarp vyrų nuo 15 iki 45-erių metų net 15 proc. mirčių struktūroje sudaro kraujotakos ligos. Tai reiškia, kad tarp vyrų mes matome labai ankstyvų miokardo infarktų tendenciją. Ši liga gresia ir 30-mečiams, ir netgi 20-mečiams. Tai jau mūsų nestebina, tačiau labai liūdina. Žmonės turi žinoti, kad pagrindinė infarkto priežastis – aterosklerozė. Ji prasideda labai anksti. Įrodyta, kad antrajame-trečiajame gyvenimo dešimtmetyje kai kuriose kraujagyslėse atsiranda aterosklerotinių plokštelių.

- Kai kalbame apie rizkos veiksnius, gydytojai dažniausiai pataria: venkite streso, nerūkykite, sveikai maitinkitės. O kaip to streso išvengti, jei bijai karo, viršininko ir jaudiniesi dėl vaikų? Pinigų žmonės taip pat dažniau skiria rūkalams ir alkoholiui, nei vitaminams. Tai kas čia yra esminis, lemiantis tokį mirtingumą, veiksnys?

- Tą lemia genetika, paveldimumas ir netgi nedideli aterosklerotiniai kraujagyslių pažeidimai, kurių mes nejaučiame.

Turėtume išsiaiškinti, ar širdies bei kraujagyslių ligomis sirgo pirmos eilės giminaičiai, ar buvo ankstyvų mirčių, ankstyvų infarktų, insultų. Nes genai lemia labai daug. O tuos paveldėtus genus dar labiau provokuoja mūsų gyvensena. Rizikos veiksniai žinomi visiems. Bet problema ta, kad žmogus, kol nejaučia konkrečių simptomų, į riziką nekreipia dėmesio.

- Taigi čia tinka kasdienis posakis „nesijaudinti ir sveikai maitintis“: tik sveikai gyvenantis žmogus lengviau pakels egzistencinį nerimą ir kasdienį stresą?

- Jeigu kraujagyslės švarios, sveikos, jeigu kraujagyslių, maitinančių širdies raumenis, sienelės yra lygios (be jokių cholesterolio sankaupų), jeigu jos yra elastingos, nelinkusios spazmuoti, jei jų vidinis sluoksnis (endotelis) yra slidus, prie jo nelimpa kraujo krešėjimo ląstelės trombocitai, tuomet mes galime pakelti ir didesnį stresą, ir kraujospūdį, ir sunkiau dirbti ar intensyviau sportuoti.

Bet mes juk nežinome, ar mūsų kraujagyslėse jau yra aterosklerotinių plokštelių. Todėl kiekvienam reikia imtis prevencinių priemonių ir kiekvienas turi žinoti, kad fizinis bei psichologinis krūvis širdžiai yra labai pavojingas tuomet, kai kraujagyslės yra šiek tiek pažeistos. Jauni vyrai miokardo infarktą labai dažnai patiria dėl gausaus rūkymo. Vadinamieji tromboziniai rūkalių infarktai prasideda netikėtai, staiga, gali netgi baigtis staigia klinikine mirtimi. Tokiam infarktui visiškai nebūtina didžiulė aterosklerotinė plokštelė. Kartais pakanka tiesiog stipresnio kraujagyslės spazmo. Tuomet ji per keletą minučių užsikemša krešuliu.

Bėgant metams, aterosklerotinių plokštelių daugėja. Jos susiformuoja įvairius organus maitinančiose zonose. Kuo senesnis žmogus, tuo aterosklerozė toliau pažengusi. Bet, kaip minėjau, labiausiai mus gąsdina ir jaudina jaunų darbingo amžiaus žmonių infarktai ir insultai.

- O koks jūsų patarimas susirūpinusiems savo sveikata ir norintiems imtis profilaktinių priemonių prieš infarktą ar insultą?

- Pažvelgus į JAV, vakarų ir šiaurės Europos šalių patirtį, įvertinus jų nacionalines širdies ir kraujagyslių ligų provencijos programas, akivaizdžiai matosi teigiami rezultatai. Šiose šalyse sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis pavyko sumažinti labai dideliu procentu. Senas klasikinis pavyzdys - šiaurės Karelija. Pirminės prevencinės priemonės ten sumažino mirtingumą nuo širdies ligų net 75 procentais. Visai neseniai klausiau Islandijos kardiologų pranešimo. Per kelis dešimtmečius mirtingumą nuo širdies ligų jiems pavyko sumažinti 80 proc.!

- Kokias priemones taikė šios šalys?

- Rūkymo mastų mažinimas, kraujospūdžio normalizavimas medikamentais ir nemedikamentinėmis priemonėmis. Tai pat – kraujo tyrimai, kurių metu nustatomas gliukozės, cholesterolio ir kitų kraujo riebalų kiekis. Tai - trys pagrindiniai rizikos veiksniai, su kuriais siejamos jau papildomos profilaktikos priemonės. T.y., reguliarus fizinis aktyvumas, kūno masės sunorminimas, mityba.

Širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbi antiaterosklerotinė mityba. Taip maitinantis, kraujagyslės ilgai išlieka nesusiaurėjusios, sveikomis sienelėmis.

- O kaip maitintis, kad tos kraujagyslės būtų atsparios tiems kasdieniams rizikos faktoriams, kurių išvengti neįmanoma?

- Kalbėti apie visavertę ir sveikatinančią mitybą Lietuvoje – gana sunku. Mūsų tradiciniai nacionaliniai mitybos įpročiai tam nepalankūs. Ištisos kartos galvoja, kad nacionalinės virtuvės patiekalai yra sveiki, bet tai – netiesa. Žinoma, būtų neprotinga griežtai teigti, kad negalima valgyti cepelinų, vėdarų ir t.t. Svarbiausia yra kiekiai ir pagrindiniai mitybos principai. O jie - labai paprasti. Visų pirma – tai bendro riebalų kiekio maiste mažinimas, ypač gyvulinės kilmės. Kaip rodo naujausi tyrimai, gyvulinės kilmės riebalų lietuvių maiste yra gerokai per daug. Aterosklerozę sukelia būtent jie. Be to, lietuviai per mažai valgo vaisių ir daržovių (juose daug riebalus neutralizuojančių antioksidantų).

Dalį sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų reikėtų pakeisti polinesočiaisiais ir mononesočiaisis riebalais. Tai – vadinamieji nepakeičiami riebalai, kurių yra augalinės kilmės produktuose ir jūriniuose produktuose (šaltųjų jūrų žuvys). Žmonės tai teoriškai žino, bet šių rekomendacijų neislaiko – esame ne šiaurės vandenų žuvies valgytojų, o kiaulienos mėgėjų tauta. Dar viena problema, kad lietuviai vartoja per daug druskos. Natrio chlorido perteklinis suvartojimas kitose šalyse siejamas būtent su kraujospūdžio padidėjimu.

- Lietuvos gyventojai nesilaiko šių rekomendacijų, nes gyvena lyg voverės rate. Taigi maitinasi skubotai, kaip paprasčiau ir greičiau. Ar yra kitų priemonių sumažinti sočiųjų riebalų kiekį maisto racione ir padidinti polinesčiųjų? Kaip jūs vertinate Omega 3, žuvų taukų ir kitų panašių papildų vartojimą?

- Europos kardiologų draugija neseniai išleido tarptautines širdies ir kraujagyslių ligų gaires. Jose labai aiškiai pasakyta, kad kiekvienas žmogus turėtų žuvį valgyti bent du kartus per savaitę. Rekomenduojama valgyti būtent riebią šaltųjų jūrų žuvį (skumbrę, lašišą ir pan.). Bet dauguma Lietuvos gyventojų to tikrai nedaro. Kitas pasiūlymas, kita galimybė, jei žuvies nevalgoma pakankamai - racioną galima papildyti Omega 3 nesočiųjų rūgščių papildais.

Norėčiau akcentuoti: žmonėms, kuriems jau nustatyti sutrikimai (persirgę miokardo infarktu, jiems atlikta širdį maitinančių kraujagyslių procedūra ir pan.), šalia gydytojo paskirtų medikamentų labai rekomenduotini Omega 3 papildai. Atliktų tyrimų duomenimis, šios nesočiosios riebalų rūgštys mažina pakartotinio infarkto riziką ir labai pavojingų gyvybei širdies ritmo sutrikimų riziką. Ir, žinoma, stabdo aterosklerozę. Omega 3 riebalų rūgščių poveikis – labai įvairialypis. Apie tai būtų galima daug kalbėti. O jei trumpai – aterosklerotinį procesą per įvairias grandis šios rūgštys tikrai stabdo. Vartojant ilgą laiką, jos netgi mažina polinkį krešulių susiformavimui.

Maisto papildų gamintojų asociacija