Profesorius: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiauliena, lašiniai, dešros, sviestas, sūris, grietinė ar grietinėlė turi didelį gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų kiekį, o gydytojai teigia, kad nuolatinis ir gausus gyvūninės kilmės riebalų vartojimas yra labiau žalingas nei naudingas. Pasak medikų, gyvūninės kilmės riebalai didina cholesterolio kiekį, o šis pažeidžia kraujagysles ir sukelia širdies ligas.

Reklama

30 proc. cholesterolio į organizmą patenka su gyvūninės kilmės maistu

2019 m. paskelbti „Eurostato“ duomenys rodo, kad didžiausi mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai nustatyti Lietuvoje – mūsų šalyje 2016 m. 1 milijonui gyventojų teko 5610 mirties dėl širdies ligų atvejų. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių faktorių – padidėjusi cholesterolio koncentracija žmogaus kraujyje. Žmogaus organizmas didžiąją dalį cholesterolio, apie 70 proc., pagamina pats, o likusi dalis patenka su gyvūninės kilmės maistu.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologo prof. Rimvydo Šlapiko, žmogaus vartojami riebalai skirstomi į sočiuosius, mononesočiuosius ir polinesočiuosius. Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės riebalai, kurių galime rasti mėsoje ir riebiuose pieno produktuose. Jie didina cholesterolio kiekį kraujo serume, todėl skatina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, netgi vėžio atsiradimą.

Maistas – ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Norint apsisaugoti nuo didžiausią mirtingumą nešančių ligų ir žalingojo cholesterolio poveikio, reikia atkreipti dėmesį į savo mitybą. R. Šlapikas teigia, kad maistas kartu yra ir mūsų gyvybės šaltinis, ir iš dalies rizikos veiksnys. „Riba tarp šių kategorijų yra nuolat kintanti. Prisiminkime, kokių tik dietų nėra buvę – riebalų, baltymų, angliavandenių ar bado. Dabartiniai kardiologų rekomenduojami mitybos principai – platus maisto racionas, kuriame yra skaidulų, vaisių, daržovių, ribotas valgomosios druskos kiekis.“

Sotieji riebalai, pasak profesoriaus, turi sudaryti iki 10 proc. bendro suvartotų kalorijų kiekio, o jeigu cholesterolis jau padidėjęs – iki 7 proc. visų kalorijų. Reikėtų vengti „trans“ konfigūracijos riebalų rūgščių turinčių produktų – margarino, tropinių aliejų, riebalų iš perdirbtos mėsos, kepinių. Transriebalų mūsų maisto racione turėtų būti iki 1 proc.

Sumažinus žalingų, gyvūninės kilmės riebalais prisotintų produktų vartojimą, svarbu juos pakeisti naudingais, sveikatą stiprinančiais geraisiais riebalais ir vertingais maisto produktais. Gerieji riebalai yra būtini žmogaus organizmui ir sklandžiam funkcionavimui, o vartojami su saiku – labai naudingi. Daugiausia naudingų riebalų galima gauti su žuvimi, jūros gėrybėmis, paukštiena, nerafinuotais augaliniais aliejais, ankštinėmis daržovėmis, avokadais, riešutais ir sėklomis.

Cholesterolio tyrimus svarbu atlikti kiekvienam

Didžioji problema yra tai, kad cholesterolio koncentracijos padidėjimas nesukelia jokių išskirtinių požymių, todėl žmogus jaučiasi įprastai, toliau valgo riebius maisto produktus, turi žalingų įpročių ir nenutuokia, kad kiekvieną akimirką rizikuoja savo sveikata, o gal net gyvybe.

„Kalbant apie cholesterolio padidėjimą kraujyje, tenka pripažinti, jog tiesiogiai ši liga nesukelia jokių simptomų, – patvirtina R. Šlapikas. – Tiesa, kai cholesterolio padidėjimą (hipercholesterolemiją) nulemia žmogaus genetika, sergančiųjų organizme galima pastebėti gana specifinių simptomų, pvz., veide, dažnai ant vokų atsiradusias gelsvas, virš odos pakilusias dėmes, apie akių rainelę – balkšvą lanką, kuris dar vadinamas senatvės lanku. Pastarąjį galime matyti pas daugelį senų žmonių, tačiau jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms tai svarbus požymis, išduodantis įgimtą hipercholesterolemiją.“

Kadangi padidėjusio cholesterolio kiekio pajusti neįmanoma, svarbu atlikti bendro cholesterolio kiekio ir atskirų jo dalių tyrimus. Kauno klinikų kardiologas cholesterolio koncentraciją pataria išsitirti kiekvienam suaugusiam žmogui, ypač jeigu yra įtariamas šeiminis, genetinių pokyčių nulemtas cholesterolio padidėjimas. Kai šeimoje yra aterosklerozinėmis širdies ligomis susirgusių asmenų, jei nustatyti sausgyslių pakitimai (ksantomos) ar ženkliai padidėjusi „blogojo“ cholesterolio koncentracija (daugiau nei 5 mmol/l), galima įtarti šeiminę hipercholesterolemiją. Tokiu atveju cholesterolį būtina ištirti ir šių pacientų artimiems giminėms bei vaikams.

Atlikus tyrimus, dėl jų rezultatų įvertinimo geriau kreiptis į šeimos gydytoją. Profesorius R. Šlapikas teigia, kad nėra vienos cholesterolio normos visiems. „Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų amžių, kraujospūdį, rūkymo įpročius, gretutines ligas (cukrinį diabetą, inkstų veiklos sutrikimus), nustatys saugią mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje, kurią kartais galima pasiekti, koreguojant gyvenseną, mitybą, svorį, fizinį aktyvumą, tačiau neretai tenka skirti ir cholesterolio koncentraciją mažinančius vaistus – statinus. Šiuo metu manoma, jog cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti kuo mažesnė, tuomet širdies ir kraujagyslių ligų rizika bus mažiausia. Mitybos sureguliavimas padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją tik 5–6 proc., todėl daugumai pacientų paskiriame gydymą antilipidiniais vaistais – statinais.“