Atkuntančios virusinės infekcijos primena apie ligų profilaktikos svarbą

Pasirūpink savimi ir saugok kitus. Jei daugelis dažniau vadovautųsi šiuo principu, sklisti viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būtų gerokai sudėtingiau. Juo labiau kad padėti sau bei užkirsti kelią labiausiai varginančių virusinių ligų grėsmėms šiandien turime veiksmingą ir nesunkiai prieinamą priemonę – vakcinaciją.

Reklama

Simptomatika labai panaši

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų gydytojas Linas Svetikas, užklupus viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, ją patikimai nustatyti padės tik tam skirtas tyrimas.

„Net ir pacientą apžiūrėjęs gydytojas negalės atskirti, ar čia gripas, kovidas, ar koks kitas virusinis susirgimas. Dažnu atveju kvėpavimo takų infekcijų simptomatika labai panaši. Taip, galbūt gripo atveju galime tikėtis, kad sukils itin aukšta temperatūra, bet lygiai taip pat aukštą temperatūrą galime turėti ir sirgdami kovidu“, – sako specialistas.

Be pakilusios temperatūros, karščiavimo, pastarojo meto COVID-19 susirgimams būdingi ir tokie dažni simptomai, kaip gerklės skausmas, sloga, kosulys, kartais – sunkumas krūtinėje, bendras silpnumas. Kiek rečiau pacientai gali patirti žarnyno veiklos sutrikimus, pykinimą, vėmimą, o sergantieji sunkiomis formomis – dusulį, vardija medikas.

Nors koronavirusui gydyti šiuo metu jau prieinama antivirusinė priemonė „Paxlovid“, šis vaistas veiksmingas tik per 5 pirmas sirgimo dienas bei skiriamas tiems, kurie turi padidėjusią riziką sirgti sunkiomis ligos formomis. Anot pašnekovo, tuo metu vienintelė veiksminga priemonė, mažinanti sunkių susirgimų riziką tiek koronaviruso, tiek gripo atveju, yra vakcinacija.

Riziką sumažina ženkliai

Infekcinių ligų gydytojas L. Svetikas neneigia: per pandemiją dėl sunkios COVID-19 infekcijos stacionare teko gydyti ir pasiskiepijusius žmones, tačiau įprastai tokie pacientai turėjo ir labai sunkių gretutinių ligų.

„Vis dėlto turima medicininė mokslinė informacija patvirtina, kad tiek gripo, tiek kovido vakcinacija mažina – ir ženkliai mažina – riziką sirgti sunkiomis šių ligų formomis.“

Kaip jau žinoma, kovido infekcija cirkuliuoja visus metus, tačiau gripas turi aiškų sezoniškumą, kuris siejamas su šaltuoju metų laiku. Tad orams vis labiau vėstant, šalies gydymo įstaigos vėl ima ruoštis sezoniniam gyventojų skiepijimui nuo gripo.

„Kadangi virusai linkę mutuoti, tiek kalbant apie kovidą, tiek apie gripą, kito sezono metu cirkuliuos faktiškai kiti viruso potipiai, vadinasi, vakcina, kuria esame pasiskiepiję prieš metus, nesuteiks pilnos apsaugos nuo dabar vyraujančio viruso potipio. Natūralu, kad vakcina visada šiek tiek vėluoja, nes jos neįmanoma sukurti į ateitį. Tačiau tas vėlavimas nėra didelis“, – teigia specialistas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje jau galima pasiskiepyti vakcina prieš būtent šiuo metu vyraujantį COVID-19 štamą.

Nė vienas nesame apdrausti

„Vakcinos nesunkiai prieinamos kiekvienam mūsų šalies piliečiui – bet kuris sveikatos draudimą turintis žmogus gali kreiptis į savo pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pasiskiepyti tiek nuo vienos, tiek nuo kitos infekcijos. Nuo koronaviruso nemokamai skiepijami visi, o nuo gripo – rizikos grupės asmenys, – sako pašnekovas ir primena, kad abiejomis vakcinomis galima skiepytis vienu metu: – Tai yra visiškai saugu. Tik kiekviena vakcina turėtų būti skiepijama į skirtingą anatominę vietą.“

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį – tiek gripo, tiek COVID-19 rizikos grupės yra beveik identiškos: tai yra vyresnio amžiaus gyventojai, nėščiosios, mažamečiai vaikai, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantys žmonės. O pastarųjų sąrašas – netrumpas: pradedant širdies kraujagyslių, endokrinologinėmis, plaučių, kepenų, onkologinėmis ir baigiant kitomis ligomis.

Jei žmogus priklauso bent vienai rizikos grupei, jam rekomenduojama skiepytis nuo abiejų infekcijų. Kartu specialistai įspėja, jog kiekvienas organizmas – individualus, tad nė vienas nesame apdrausti nuo netikėtai sudėtingos ligos eigos ar komplikacijų.

„Kaip parodė praktika, kai kurie 90 metų senjorai sirgdavo lengvesne forma nei 30-mečiai jaunuoliai, kurie net neturėjo jokių gretutinių ligų“, – patirtimi dalijasi medikas.

Paprastos, bet svarbios priemonės

Pašnekovo teigimu, kad organizme susidarytų antikūnų, nuo pasiskiepijimo dienos turi praeiti bent kelios savaitės. Vėlgi tai yra individualu – vieniems prireikia šiek tiek daugiau, kitiems – mažiau laiko, tačiau paprastai laikoma, kad praėjus mėnesiui po vakcinacijos žmogus jau turi turėti pakankamai antikūnų.

Kalbėdamas apie nespecifines priemones, kurios gelbsti aktyvėjant virusinių ligų susirgimams, medikas tiesiog primena laikytis to, kas buvo rekomenduojama COVID-19 pandemijos metu – išlaikyti atstumą nuo kitų asmenų, vengti masinio susibūrimo vietų, nebūtinų kontaktų, o patiems susirgus neiti į darbą, nebendrauti su sveikais žmonėmis.

„Jei jau pajautėme, kad sergame, pasistenkime neužkrėsti kitų. Taip sumažinsime sergamumą ir diskomfortą, kurį visuomenė jaučia ypač padidėjus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejams. Taip pat neužmirškime plauti rankas – tai svarbu tiek žarnyno, tiek kvėpavimo takų infekcijų prevencijai. Bent jau tokių priemonių kiekvienas mūsų turėtume imtis, jei norime sumažinti užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis riziką“, – sako infekcinių ligų gydytojas L. Svetikas.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.