Protiniai dantys ir jų įtaka bendrai burnos sveikatai(3)

Protiniai dantys, arba tretieji krūminiai dantys, išdygsta patys paskutiniai. Jie burnos ertmėje pasirodo apie 18-uosius gyvenimo metus ir baigia formuotis iki 25-erių metų. Jų vainikų, šaknų forma yra labai nepastovi ir sunkiai nuspėjama. Jie gali visavertiškai dalyvauti kramtymo funkcijoje, jeigu yra visiškai ir  taisyklingai išdygę, arba sukelti begalę problemų, jeigu jų padėtis netaisyklinga arba jie nevisiškai pradygę.

 Įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, net 20 proc. žmonių gali neturėti vieno ar kelių protinių dantų užuomazgų, o jeigu ir yra visos keturios protinių dantų užuomazgos, išlieka net iki 30 proc. tikimybė, kad nors vienas protinis dantis nepradygs ar tik dalinai pradygs. Apatinio žandikaulio protiniai dantys dažniau linkę nepradygti nei viršutinio žandikaulio dantys.

 Protinių dantų įtaka bendrai burnos sveikatai

  Planuojant dantų gydymą, svarbu atkreipti dėmesį ir į protinius dantis. Jų gydymo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo jų padėties, išdygimo laipsnio ir minkštųjų audinių būklės aplink juos.

  Kad būtų paprasčiau, suskirstykim protinius dantis į keturias grupes.

1. Protiniai dantys visiškai išdygę, viršutinis protinis dantis kontaktuoja su apatiniu ir juos supa sveika ir tvirta dantena. Tokia protinių dantų padėtis yra optimali. Jie gali visavertiškai dalyvauti kramtyme, o jų valymas dantų šepetėliu ar tarpdančių siūlu nėra sudėtingas. Nereikalingas joks papildomas gydymas ar stebėjimas (1 pav.).

 2. Visiškai retinuoti dantys. Jie visiškai padengti kaulu ar dantena ir jų nematyti burnos ertmėje. Atrodytų, kad nėra danties – nėra ir problemos, bet tai dažniausiai yra klaidinga nuomonė. Tokie dantys gali būti folikulinės cistos atsiradimo priežastis. Folikulinė cista dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir nepastebėta ilgą laiką gali suardyti didelę kaulo dalį, o tai gali lemti ne tik protinio, bet ir gretimo danties netekimą, taip pat dėl kaulo defekto gali įvykti spontaninis  žandikaulio lūžis. Labai retais atvejais tokios cistos gali būti navikinio proceso priežastis. Kita svarbi patologija, susijusi su retinuotais protiniais dantimis, yra gretimų dantų šaknų rezorbcija (tirpimas), kurią sukelia netaisyklingai dygstantys protiniai dantys, besiremiantys į antro krūminio danties šaknis (2 pav.). Nors šios patologijos nėra dažnos, bet rutininio dantų patikrinimo metu, net jeigu burnoje ir nematyti protinių dantų, reikėtų ortopantomogramoje ar dentalinėse rentgenogramose įvertinti protinių dantų santykį su gretimo danties šaknimis ar galimą kitokio patologinio proceso pradžią.

 3. Dalinai pradygę protiniai dantys, kurių tik dalis vainiko matoma burnos ertmėje. Tokie dantys dėl vietos trūkumo negali visiškai išdygti ir lieka dalinai padengti burnos gleivine. Pagrindinė patologija, kurią sukelia tokie dantys, yra perikoronaritas – tai minkštųjų audinių uždegimas aplink dalinai išdygusį dantį. Jis prasideda, kai tarp danties ir jį dengiančios gleivinės patenka bakterinis apnašas, kuris sukelia minkštųjų audinių uždegimą. Toks uždegimas gali išsivystyti į skausmingą pūlingą procesą su aiškiai matomu žando ir pažandinės srities patinimu, aukšta temperatūra ir pasunkėjusiu rijimu. Toks uždegimas reikalauja skubaus antibakterinio gydymo ir priežasties šalinimo. Dažniausiai tokiose situacijose tenka pašalinti dalinai pradygusį protinį dantį, kad būtų išvengta perikoronarito pasikartojimo ar galimų komplikacijų.

Nevisiškai išdygę protiniai dantys gali trukdyti gerai išsivalyti šalia esančius krūminius dantis. Tokiose srityse dažnai išsivysto dantų ėduonis arba dėl nuolatinio apnašo užsilaikymo vystosi dantenų uždegimas ir gali prasidėti kaulo tirpimas. Neretai tenka pašalinti tokius protinius dantis, siekiant sustabdyti dantenų uždegimą ir kaulo tirpimą ar tiesiog norint kokybiškai atstatyti pažeistą krūminį dantį plombuojant ar protezuojant ir sudaryti geras sąlygas antro krūminio danties išsivalymui (3 pav.).

 4. Iki galo, bet netaisyklingai išdygę protiniai dantys. Ar verta tokius dantis gydyti konservatyviai? Atsakymas priklauso nuo kelių svarbių faktorių: protiniai dantys, kurie yra išdygę kreivai ir kalbant ar kramtant nuolat žaloja minkštuosius audinius (dažniausiai viršutinis protinis dantis remiasi į žando gleivinę); kurie dėl savo padėties yra sunkiai prieinami ir jų nepavyksta gerai išsivalyti, o tai gali lemti blogą burnos kvapą ar nuolatinį uždegimą; kurių nepavyksta kokybiškai plombuoti ar protezuoti dėl sunkaus pasiekiamumo. Visais išvardintais atvejais yra indikuotinas protinių dantų šalinimas.

Ką rinktis?

Nesunku priimti sprendimą pašalinti protinius dantis, kai jau yra patologija ir gydant konservatyviai nepavyksta pasiekti ilgalaikio rezultato. Sunkiau, kai patologijos dar nėra ir reikia įvertinti visas galimybes. Svarbiausia įvertinti galimų patologijų atsiradimo riziką ateityje. Dažniausiai visiškai retinuoti dantys, prie kurių nėra patologijos požymių, paliekami stebėti, nes jų šalinimas gali būti sudėtingas ir komplikacijų rizika didesnė nei galimos patologijos atsiradimo rizika. Dalinai pradygę ir netaisyklingai išdygę protiniai dantys dažniau yra šalinami, nes sunku išvalyti dantų šepetuku, nuolat kaupiasi apnašas ir yra didelė tikimybė sukelti ne tik perikoronaritą, bet ir pažeisti ar net prarasti gretimą dantį. 

Marijus Strazdas,

gydytojas odontologas