Proveržis išsėtinės sklerozės gydyme
Naujo Northwestern Medicine tyrimo duomenimis, pirmojo gydymo, pakeičiant imuninę sistemą išsėtinės sklerozės (IS) pacientams klinikinių bandymų pirmoji fazė parodė, kad terapija saugi ir dramatiškai sumažino pacientų imuninės sistemos reagavimą į mieliną 50–75 procentais.
Sergant IS, imuninė sistema atakuoja ir naikina mieliną, izoliuojantį stuburo, smegenų nervus ir optinį nervą. Kai izoliacija sunaikinama, elektriniai signalai negali būti efektyviai perduodami, o tai sukelia simptomus nuo lengvo galūnių tirpimo iki paralyžiaus ar aklumo.
„Terapija sustabdo jau aktyvuotą autoimuninį atsaką ir užkerta kelią naujų autoimuninių ląstelių aktyvavimą“, - paaiškina Stephenas Milleris, mikrobiologijos ir imunologijos profesorius tyrėjas iš Northwestern universiteto Feinbergo medicinos mokyklos. „Mūsų būdas nepaliečia normalaus imuninės sistemos veikimo. Tai šventasis gralis“.
Milleris yra vienas iš vyr. autorių tyrimo, išspausdinto birželio 5 dieną Science Translational Medicine žurnale. Tyrimas yra bendras Northwestern Feinbergo mokyklos, universitetinės Ciuricho ligoninės Šveicarijoje ir Hamburg-Eppendorf universitetinio medicinos centro Vokietijoje.
Bandymai su žmonėmis yra daugiau nei 30-ies metų priešklinikinių bandymų Millerio laboratorijoje rezultatas.
Bandyme buvo naudojami pačių IS pacientų specialiai apdoroti baltieji kraujo kūneliai, turėję slapta nugabenti milijardus mielino antigenų į kūną, kad imuninė sistema palaikytų juos nekenksmingais ir pasidarytų jiems tolerantiški.
Dabartinės IS terapijos slopina visą imuninę sistemą, taip pacientai darosi neatsparesni įprastinėms infekcijoms ir dažniau serga vėžiu.
Nors devynių bandymo pacientų – kurie buvo gydomi Hamburge, Vokietijoje – nepakanka, norinti statistiškai apibrėžti gydymo gebėjimą užkirsti kelią IS progresavimui, tyrimas parodė, kad didžiausias baltųjų kraujo kūnelių dozes gavusiems pacientams mielino reaktyvumas sumažėjo labiausiai.
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pademonstruoti gydymo saugumą ir toleravimą. Jis parodė, kad iki 3 milijardų baltųjų kraujo kūnelių su mielino antigenu intraveninės injekcijos neturi pašalinių poveikių IS pacientams. Svarbiausia, jis jos nereaktyvavo pacientų ligos ir nepaveikė jų atsparumo tikriems patogenams.
Kaip tyrimo dalį tyrėjai patikrino pacientų atsparumą stabligei, nes visi jie savo gyvenime buvo gavę skiepų nuo šios ligos. Po mėnesio nuo gydymo, imuninis atsakas į stabligę išliko stiprus, rodydamas, kad gydymo poveikis imuninei sistemai apsiriboja tik mielinu.
Saugumo žmonėms tyrimai ruošia dirvą 2 fazės bandymams, kuriais bus tiriama, ar gydymas sustabdo IS progresavimą žmonėms. Mokslininkai dabar stengiasi surinkti 1,5 milijono dolerių, siekdami pradėti bandymus, kurie jau patvirtinti Šveicarijoje. Millerio priešklinikiniai tyrimai parodė, kad gydymas sustabdė recidyvuojančios remituojančios IS progresavimą pelėms.
„Antros fazės bandymuose norime pradėti gydyti pacientus kuo anksčiau, prieš pasireiškiant paralyžiui dėl mielino pažeidimą. Kai mielinas sunaikinamas, tai jau sunku pataisyti“, – paaiškina Milleris.
Bandyme pacientų baltieji kraujo kūneliai buvo išfiltruoti, specialiai apdoroti ir sujungti su mielino antigenu sudėtingu, GMP gamybos procesu, sukurtu tyrimo vyr. bendraautorių, Rolando Martino, Mireia`os Sospedra, ir Andreas Lutterotti ir jų komadų iš Hamburg-Eppendorf universiteto medicinos centro. Tada milijardai šių mirusių ląstelių, slapta pernešančių mielino antigenus, buvo intraveniškai sušvirkščiami pacientams. Ląstelės pateko į blužnį, kuri filtruoja kraują ir padeda kūnui atsikratyti senstančių ir mirštančių kraujo kūnelių. Per šį procesą imuninės ląstelės ima atpažinti mieliną kaip nepavojingą ir greitai išsivysto imuninis atsparumas. Tai patvirtino tyrėjų komandos iš Hamburgo sukurtos ir pacientams atliktos imuniteto analizės.
Ši terapija, po tolesnių bandymų, gali būti naudinga ne tik išsėtinės sklerozės, bet ir daugybei kitų autoimuninių ir alerginių susirgimų gydymui, paprasčiausiai pakeičiant prie ląstelių prikabinamus antigenus. Anksčiau publikuoti priešklinikiniai Millerio tyrimai rodė terapijos efektyvumą I tipo diabeto, kvėpavimo takų alergijos (astmos) ir žemės riešutų alergijos gydyme.
IS tyrimai su žmonėmis tiesiogiai siejasi su nesena Millerio publikacija apie tyrimą su pelėmis, kai vietoje paciento baltųjų kraujo kūnelių mielino antigeno pristatymui panaudojo nanodaleles. Paciento baltųjų kraujo kūnelių naudojimas yra brangi ir daug darbo reikalaujanti procedūra. Millerio tyrimas parodė, kad potencialiai pigesnės ir prieinamesnės platesnei visuomenei nanodalelės gali būti tokios pat efektyvios pristatymo priemonės, kaip ir baltieji kraujo kūneliai. Ši nanodalelių technologija licenzijuota Cour Pharmaceutical Development Company ir dabar vykdomi priešklinikiniai bandymai.
Millerio tyrimas reprezentuoja keletą svarbiausių Northwestern Strateginio plano aspektų, atskleidžiančių naujus gydymo būdus biomedicinos moksluose ir paverčiančių šiuos atradimus į idėjas ir produktus, darančius pasaulį geresne vieta visiems.
Tyrimą rėmė Vokietijos federalinė švietimo ir tyrimų ministerija bei Cumming fondas.
Susiję straipsniai
