Psichiatrijos klinikoje žmogaus teisės nepažeidžiamos(1)

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Psichiatrijos klinikoje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos psichikos sveikatos specialistai patvirtino, jog šioje gydymo įstaigoje nepažeidžiamos žmogaus teisės.

Reklama

Po Seimo kontrolieriaus įstaigos kontrolierių patikrinimo bei žiniasklaidoje išplatintų kaltinimų dėl šiurkščiai pažeidžiamų žmogaus teisių psichiatrijos klinikoje, RŠL generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus rūpesčiu sudaryta ligoninės specialistų komisija, tyrusi kontrolierių pateiktų išvadų bei rekomendacijų pagrįstumą, taip pat pakviesti aukščiausio lygio Lietuvos psichikos sveikatos specialistai. Psichikos sveikatos specialistai žmogaus teisų pažeidimų gydymo įstaigos veikloje neįžvelgė.

Darbo grupės parengtos išvados sutapo su specialistų nuomone, tačiau nuspręsta, jog patiems kontrolieriams galimai stinga specialių teisės žinių.

Seimo kontrolieriaus pastabos

Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nustatė pažeidimų ir pateikė rekomendacijas, kaip jas įveikti. Išvadose teigiama, jog pacientai neinformuojami apie jiems skirtą gydymą ir jo veiksmingumą, jiems nesuteikiama informacija apie vartojamus vaistus ir galimybę atsisakyti medicininių intervencijų.

Priimta ir išvada, jog priverstinai hospitalizuoti pacientai neturi galimybės ginčyti teismo sprendimų, nes nekviečiami į teismo posėdžius.

Seimo kontrolieriaus taip pat išsakė kritikos dėl higienos normų, pacientų privatumo, darbuotojų saugumo.

Kontrolierius rekomendavo teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui apsvarstyti galimybę įtvirtinti priverstinai hospitalizuoto asmens teisę skųsti teismo išduotą leidimą pratęsti jo priverstinį hospitalizavimą ir gydymą.

Išsakyta kritikos ir dėl higienos normų, ploto trūkumo palatoje, pacientų privatumo, darbuotojų saugumo. Ypač užkliuvo nerekonstruotas Poūmių būsenų skyrius, įrengtas pagal seniai patvirtintas higienos normas. Ataskaitoje priekaištaujama, jog nėra tinkamai užtikrinama pacientams ir darbuotojams saugi aplinka (nevykdomas stebėjimas vaizdo kameromis), taip pat neužtikrinamas higienos normoje nustatytas minimalus plotas 1 lovai (pacientui) palatoje. Yra palatų, kuriose daugiau nei keturios lovos, nustatyti vaikščiojimo lauke apribojimai.

Klaidingai pastebėta ir tai, kad įstaigoje nėra atskiros patalpos, kurioje galėtų vykti pasimatymai (susitikimai) su artimaisiais, taip užtikrinant bendravimo privatumą.

Seimo kontrolierius RŠL generaliniam direktoriui P. Simavičiui taip pat rekomendavo apsvarstyti galimybę sudaryti sąlygas pacientams užsirakinti higienos patalpose, o saugumui užtikrinti įrengti užraktus, kuriuos, esant poreikiui, galėtų atrakinti įstaigos darbuotojai. Rekomenduojama visiems pacientams išduoti higienos priemones: šukas, dantų šepetukus ir prausimosi priemones. Be to, pasiūlyta gerinti darbuotojų darbo kokybę jiems organizuojant mokymus apie žmogaus teises, o pacientams rengti mokymus apie seksualinę, reprodukcinę sveikatą bei kontraceptines priemones.

Koregavo daugelį išvadų

RŠL Psichiatrijos klinika, pasak direktoriaus E. Mikaliūno, buvo pirmą kartą tikrinta dėl žmogaus teisių padėties. Pateiktos išvados suglumino – darbo grupė nustatė, jog keisti ir koreguoti reikės daugelį siūlymų, kuriuos pateikė kontrolieriai.

Darbo grupė pažymi, kad Pirmame poūmių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje, kaip ir kituose Psichiatrijos klinikos skyriuose, kiekvienam pacientui sudaromas individualus tyrimo, gydymo, slaugos ir psichosocialinės reabilitacijos planas. Atsižvelgiant į paciento psichinės ir somatinės sveikatos būklę, jam individualiai sudarytą gydymo, slaugos ir psichosocialinės reabilitacijos planą bei siekiant užtikrinti kiekvieno paciento ir šalia jo esančių žmonių saugią terapinę aplinką, rekomenduojamas klinikinis stebėjimo režimas, pagal kurį pasivaikščiojimai lauke ribojami iki to laiko, kol paciento sveikata pagerėja, t.y. atsiranda galimybė paskirti kitą klinikinio stebėjimo režimą. Skundų dėl klinikinio stebėjimo režimų taikymo negauta. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų veiklą bei higienos sąlygas reglamentuojančiuose dokumentuose numatyti reikalavimai dėl minimalaus ploto vienai paciento lovai palatoje, lovų skaičiaus palatoje bei vienviečių palatų įrengimo yra privalomi tik naujai statomuose arba rekonstruojamuose objektuose.

Darbo grupė išanalizavo komisijos pastabą, kad pacientams nesudaroma galimybė užsirakinti higienos patalpose. „Kadangi įstaigoje siekiama sukurti kiekvienam pacientui saugią aplinką gydymosi metu, t.y. išvengti savižudybės, savęs žalojimo bandymų, ūmių širdies veiklos, kraujotakos sutrikimų, sudaroma galimybė specialistams ir slaugos darbuotojams suteikti reikiamą pagalbą nedelsiant. Skyriai yra mišrūs – gydomi ir vyrai, ir moterys, todėl, siekiant palaikyti pacientams etiškai priimtiną aplinką, slaugos personalo darbas organizuotas taip, kad skyriuje nuolat dirbtų ir vyrai, ir moterys.

Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos teisinėje bazėje nėra nurodymų privalomai organizuoti pacientų maitinimą pagal jų religinius bei kultūrinius įsitikinimus, kaip nurodė kontrolieriai. Psichiatrijos klinikoje, individualiai atsižvelgiant į paciento sveikatą bei pacientų maitinimą reglamentuojančius dokumentus ir rekomendacijas, yra skiriamas dietinis maitinimas. Pacientams maksimaliai stengiamasi parinkti maitinimą pagal kultūrinius ir religinius jų įsitikinimus. Pvz., vegetariškus patiekalus, daugiau pieno produktų turinčią dietą, jeigu tam pasirinkimui nėra medicininių kontraindikacijų. Be to, visuose skyriuose yra sudarytos sąlygos turėti savo maisto – yra šaldytuvai, patalpos, indai bei darbuotojai, kurie užtikrina tinkamas maisto laikymo sąlygas.

Ypač argumentuotai ir detaliai paaiškinta kontrolierių nustatytas galimas pažeidimas dėl pacientų informavimo apie gydymą. Pateikiami visi dokumentai, kuriuos pasirašo pacientas, kai jam skiriami tyrimai, sudaromas gydymo planas.

„Skiriamas gydymas, jo veiksmingumas ir gydymo trukmė yra aptariami ir derinami su pacientu gydymo eigoje. Pacientui suprantama forma yra paaiškinama apie jo vartojamus vaistus bei galimybes vienos formos vaistinius preparatus keisti kitais. Priverstinės hospitalizacijos atvejais gydymo trukmę nustato teismas. Pacientas su teismo nutartimi supažindinamas pasirašytinai. Skundų dėl informacijos teikimo pacientams nėra gauta“, - teigiama darbo grupės išvadose.

Psichiatrijos klinikoje yra užtikrintos sąlygos privatiems pokalbiams – tam yra naudojamos sėdimos vietos koridoriuose, vienvietės palatos, valgomieji ir užimtumo kambariai.

Darbo grupė atkreipia dėmesį dėl vertėjų paslaugų teikimo. Užsienio piliečiams vertimo paslaugas užtikrina šalies, kurios pilietis kreipėsi į Psichiatrijos kliniką, ambasada. Psichiatrijos klinikos personalas gali atlikti vertėjo funkcijas anglų, vokiečių, rusų kalbomis.

Išvados prieštarauja šalies įstatymams

RŠL lankėsi Lietuvos psichikos specialistai Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji psichiatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Dovidonienė, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jūratė Lengvenienė bei Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus medicininio audito tarnybos vadovė Nijolė Petrauskienė.

O. Dovidonienė pažymėjo, jog kontrolieriai, pateikę išvadas ir rekomendacijas, neturėjo savo tvirtos pagrįstos nuomonės ir išsakė savo abejones, bet ne tvirtą nuomonę.

„Savo teisines žinias ekspertai tapatino su specialybės žiniomis“, - teigia psichikos sveikatos specialistė. Tikrinant gydymo įstaigą buvo vadovautasi tarptautinėmis rekomendacijomis, nors ES šalyse tos rekomendacijos tampa norma, kai šalis jas įteisina savo teisinėje bazėje. „Kol nėra tarptautinės rekomendacijos įteisintos šalyje, tol jos ir gali būti tik kaip rekomendacijos. Tad kai kurios išvados prieštarauja esančiai teisinei bazei“, - teigia.

Žinant, jog tikrinimas buvo atliekamas žmogaus teisių pažeidimo bei galimo kankinimo aspektu, labai naiviai specialistėms atrodo ir siūlymas aprūpinti pacientus higienos priemonėmis, šukomis.

Psichiatrijos žinių turintis specialistas supranta, jog bendravimas su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų bei liguistai suprantančiais aplinką, yra savitas. „Todėl specialiųjų žinių trūkumas iškreipia išvadų formulavimą, pateikimą“, - įžvelgia specialistė.

RŠL Psichiatrijos klinika – ypač daug nusipelniusi, tobulinant psichikos sveikatos paslaugas Lietuvoje. O psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje, anot O. Dovidonienės, yra aukštai vertinama visose Europos Sąjungos valstybėse. Daugelyje jų rodoma pavyzdžiu ir mokomasi iš tos patirties, kurią yra sukaupusios gydymo įstaigos Lietuvoje. Todėl ši patirtis  neturėtų būti taip devalvuojama, nuvertinama ar supaprastinama, kaip nutiko šio kontrolierių tikrinimo metu. Nors rimtų teisė pažeidimų kontrolieriai nebuvo pateikę, tačiau nuo naivių išvadų norima apsaugoti kitas psichikos sveikatos gydymo įstaigas, kuriose dar bus atliekami tikrinimai.