Psichika ir psichozė(8)

Visuomenė nuolatos kinta. Netgi progresuoja. Bet judėjimas pirmyn turi ne tik teigiamas, bet ir neigiamas puses. Štai, pavyzdžiui, anksčiau žmonės gyveno gerokai trumpiau. Todėl kai kurių ligų senieji amžiai nežinojo. O dabar mes gydome Alzheimerio ligą ar senatvės demenciją.

Naujumas turi savo blogąsias puses. Technologijos priemonės ne tik keičia mūsų galimybes ar net patį mūsų pasaulį, bet ir žmones. Prieš šimtmetį mes atradome priklausomybę nuo azartinių žaidimų (kortų ar ruletės), o per pastaruosius dešimtmečius jau turime priklausomybes nuo kompiuterio, mobiliojo telefono, elektroninio pašto ar interneto. Vadinasi, einant toliau, gydysim daugiau: bus daugiau susirgimų, bus didesnis sveikatos priežiūros poreikis. Tereikia numatyti, kokias ligas turėsi nuolat prižiūrėti ir skirti joms didžiausią dėmesį. Reikia numatyti sritį. Manau, kad tai bus žmogaus dvasinė būsena.

Kas yra psichika, tarsi visi žino. O psichoze vadinama liga, kuri turi būti gydoma. Man kilo svarbus klausimas – kiek dabartinis ir šiuolaikinis žmogus yra sveikas, kiek jį reikia gydyti? Aišku, jog klausimas per daug abstraktus. Bet gražiai skamba ir dar gražiau atrodo. Tačiau medikai perspėja dėl augančių depresijos mastų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 350 milijonų žmonių serga depresija, o tai sudaro 4 proc. visos populiacijos. Tai yra antra pagal dažnumą neįgalumo priežastis pasaulyje. (Plačiau apie tai: Depression: The Second Leading Cause of Disability Worldwide).[1] Ir pas mus specialistai rimtai susirūpino – senajame žemyne dažniausiai dėl prarasto darbo depresija apima vis daugiau žmonių. Paskaičiuota, kad kasmet ši liga Europos verslui kainuoja per 90 mlrd. eurų. Kaip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyrius, čia kas dešimtas dirbantis žmogus kenčia nuo depresijos, kuri tampa viena rimčiausių psichikos sveikatos problemų. Manoma, kad nuo 40 iki 70 proc. bandymų nusižudyti susiję su depresija. Tvirtinama, kad 2020 metais depresija dėl mirčių gali kelti ne mažesnį pavojų negu širdies ir kraujagyslių ligos. Platesnė statistika PSO Europos skyriaus puslapyje[2].

2011 m. pristatytas Europos neuropsichofarmakologijos koledžo tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. europiečių turi vienokių ar kitokių psichologinių sutrikimų, dėl kurių kyla nemiga, depresija, pyktis, įvairios priklausomybės ir kitos problemos[3].

Tai tik viena liga. O visuomenei gyvenant vis greičiau, intensyviau, glausčiau, mažėja pavienių žmonių galimybė atsiskirti, atgauti mentalines jėgas. Šiuo metu vyraujantis požiūris į sveikatą apibūdintas dar prieš kelis tūkstančius metų: „Sveikame kūne – sveika siela“. Atrodė, jog tai gera ir teisinga mintis. Tačiau aš manau kitaip. Kūnas kūnu, bet reikia užtikrinti asmens psichikos taisyklingą raidą, išsaugant ją sveiką iki kūno mirties.

Čia tenka prisiminti, kad sielos ligos gydomos gan nesenai ir jų suvokimas yra istoriškai labai naujas. Dar ir dabar psichiatrai diskutuoja, ką pripažinti dvasine liga, o ko - ne. Apie tai rašiau ir aš, todėl geriau pamąstykime, kas yra psichikos liga. Tai, kas prieš kelis šimtmečius buvo traktuojama kaip norma, kartais keista, bet normali elgsena, dabar yra įtraukiama į ligų sąrašą. Ankstesniuose straipsniuose aš stebėjausi (žr. Dvasia ar psichika?[4]), dabar tampa aišku, jog per artimiausius kelis dešimtmečius stipriai pasikeis visuomenės sveikatos samprata, kurioje psichikos ligos užims vieną iš svarbiausių vietų. Jų kiekis augs ne mažiau, kaip dabar yra ir kinta vėžinių susirgimų apibūdinimų kiekis. Ryškiausias to pavyzdys – priklausomybės. Jų daugėja, jos tiesiogiai priklausomos nuo mūsų visuomenės gyvenimo technologijų ir pačios visuomenės sudėtingėjimo. Skirtingai nei kūno ligų, psichikos ligų diagnostikoje kol kas vyrauja gydytojo subjektyvi nuomonė, todėl kartais sunku išvengti klaidų ar net piktnaudžiavimų. Todėl ir požiūris į ligos nustatymą ar pačias gydymo procedūras dar sąlygotas piktnaudžiavimo žymių. Kita šio proceso pusė yra viešosios nuomonės konservatyvumas. Psichikos ligonis kol kas visuomenėje suvokiamas tarsi esantis už jos. Gripas ar kojos lūžis nekeičia asmens socialinio statuso – o prisipažinimas ar pripažinimas sergant sielos liga vienaip ar kitaip izoliuoja žmogų nuo visuomenės. Moksliniais terminais – psichikos ligos yra stigmatizuojamos, todėl vengiama kreiptis pagalbos į specialistus ir gerokai stabdomas pasveikimo procesas.

Pasaulyje keičiasi požiūris į psichikos sveikatą. Jau imama suvokti, kad ne tiek kūno ar užkrečiamos ligos yra pagrindinis žmogaus gerovės priešas, bet jo paties mentalinė veikla turi būti prižiūrima ir kartais koreguojama. Normalus žmogus kas rytą daro mankštą, mankštą kūnui, bet ne dvasiai. Gal ateina laikas atskleisti sveiko dvasinio gyvenimo dabartinėje civilizuotoje visuomenėje kelius ir būdus? Jis turi prasidėti dar iki gimimo (šeima), jam augant visuomenėje, dirbant ir... senstant. Sveikata turi būti rūpinamasi visada, nes jaunystėje padarytos klaidos per daug kainuoja senatvėje.

Gilėjant mūsų žinioms, augant rūpesčiu žmogumi atrandama vis daugiau ligų. Šis procesas neišvengiamas, vadinasi, reikia išmokti jį valdyti. Psichikos ligos priklauso kol kas labiausiai probleminei sričiai. Todėl ji reikalauja aštresnio žvilgsnio, daugiau pastangų ir lėšų savo raidai.