Psichikos ligas reikia atpažinti ir gydyti

Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, nebemokančių ar nebegalinčių džiaugtis gyvenimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija visoje planetoje paveikia daugiau nei 350 mln. žmonių. Oficialūs skaičiai baugina, tačiau psichiatrai įsitikinę, kad tikroji padėtis yra dar blogesnė, mat dauguma sergančiųjų nesikreipia į gydytojus, nes nemano, kad tai – liga. Be to, visuomenei senstant, daugėja depresijos kamuojamų vyresnio amžiaus žmonių.

Skaičiai auga

Anot gydytojų psichiatrų, depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sutrikimas. Ja dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Šios ligos požymiai labai įvairūs: liūdesys, nerimas, sulėtėję judesiai ir mąstymas, savęs nuvertinimas, apetito stoka, mintys apie pavojingas fizines ligas, atsiradusios įvairios baimės. Depresiją išduoda ir tam tikri fiziniai pokyčiai: svorio kritimas, nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose, silpnumas, prastas dėmesys, įvairūs skausmai.

Priežasčių yra įvairių. Vienos jų susijusi su paveldimumu, asmenybės struktūra, auklėjimo ir charakterio ypatumais, pavyzdžiui, melancholiškumas, padidintas jautrumas. Depresiją gali sukelti ir psichosocialinės priežastys: nelaimės, krizės, netektys ir t. t. Dar viena priežasčių grupė – fizinės ligos (skydliaukės, smegenų ligos). Didelę įtaką ir besaikis cheminių medžiagų (alkoholio, tabako, vaistų, narkotikų) vartojimas. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir sezoniškumo, paprastai šia liga sergančių padaugėja pavasarį ir rudenį. Negydoma depresija gali žmogų nuvesti į savižudybę. Kaip tik todėl psichiatrai griebiasi už galvų matydami, kiek mažai sergančiųjų kreipiasi pagalbos ir kaip retai ji būna tinkamai suteikiama.

Itin pavojinga

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje įvairių psichikos sutrikimų turi 5 proc. gyventojų. Tačiau šių ligų specialistai pastebi, kad itin greitai daugėja depresijos ir nuotaikų sutrikimų kamuojamų žmonių. Nors savižudybių šalyje mažėja, džiaugtis dar nėra kuo – Lietuvoje ir toliau įvykdoma daugiausia savižudybių ES. Mūsų šalyje savižudžių yra 10 kartų daugiau nei Graikijoje, kur šis rodiklis mažiausias visoje ES. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo 1994–1996 m. „Tuo metu nusižudydavo maždaug 1 700 žmonių, t. y. šimtui tūkstančių gyventojų teko apie 47–49 savižudžius. Ypač dažnai žudydavosi vyrai. O 2011 m. nusižudė 1 018 žmonių“, – kalbėjo A.Navickas. Anot jo, nors Lietuvoje daugiausia žmonių miršta dėl kraujotakos sutrikimų ir onkologinių ligų, tačiau kaimo vietovėse dažniausia vyrų mirties priežastis yra ne šios ligos, o savižudybės.

O kai kuriose kitose valstybėse psichikos sutrikimų turintys žmonės prieš nusižudydami puola žudyti kitus. Turbūt esate girdėję apie vis dažniau Amerikoje pasitaikančius šaudymus į moksleivius ir pan.

Liūdna senatvė

Psichiatrams itin didelį nerimą kelia tai, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės dažnai nesulaukia tinkamos medikų reakcijos ir gydymo. „Taip yra todėl, kad daugumoje valstybių šiems pacientams pagrindinę pagalbą teikia šeimos gydytojas.

Lietuvoje šiuo atveju situacija yra geresnė, nes mes pirminėje sveikatos priežiūros grandyje turime psichikos sveikatos centrus“, – sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Ji taip pat patikino, kad tokių pacientų Lietuvoje nemažėja, o tarp vyresnių – net daugėja. Išėjus į pensiją, dažnam atrodo, kad jis niekam nebereikalingas ar kad savo egzistencija tik apsunkina artimuosius. Tokios mintys ypač skaudžios. Senatvėje riziką susirgti depresija padidina ir daugybinės fizinės problemos: kraujotakos sutrikimai, onkologinės ligos, sąnarių skausmai.

Tačiau mokslininkams intensyviai dirbant ir ieškant naujų būdų, kaip įveikti tam tikras ligas, psichiatrijos specialistai pamažu ima matyti šviesą tunelio gale. „Tikėtina, kad medicinos mokslo pažanga padės įveikti psichikos ligas, o šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų reikšmingas atradimas, kad subrendusias žmogaus ląsteles galima perprogramuoti, leis mokslininkams juo pasinaudojus kurti pakaitinius audinius sergantiesiems įvairiomis ligomis, taip pat ir psichikos“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.

valstietis.lt