Psichikos sveikata. Deklaracijos ir konkretūs dalykai

Sveikatos apsaugos ministro darbais net ir visai nesidomintys lietuviai praeitą savaitę sužinojo, jog Vytenis Andriukaitis moka sakyti karštas kalbas, todėl užsitraukė visos Europos tabako gamintojų nemalonę. Nesigilinantys nesuvokė ir to, kaip tabako pakuočių išvaizdos keitimas susijęs su psichikos sveikata. Pabandykime viską išsiaiškinti.

Reklama

Rūkymas ir psichikos sveikata

Tabako ir alkoholio pramonė – du gigantai, turintys milžiniškus pelnus iš to, kas, net nereikia įrodinėti, neigiamai veikia žmonių sveikatą. Tiek alkoholis, tiek tabakas siejami su tam tikrais psichikos sutrikimais ir ligomis. Pavyzdžiui, alkoholį vartojantis žmogus gali susirgti priklausomybe alkoholiui. Tada psichologinių problemų patirs ne tik jis, kentės visa jo artima aplinka, jis praras darbą, valstybė patirs ekonominius nuostolius, nes toks žmogus nedemonstruos deramo pilietiškumo, nesistengs būti savarankiškas, užsidirbti daugiau pinigų, jam labiau patiks gyventi iš valstybės kišenės, iš visokių pašalpų, iš savo artimųjų pinigų. Alkoholizmo problema mūsų šalyje pastaruoju metu tampa vis ryškesnė, nes daugiau žmonių prabyla apie šį savo sveikatos sutrikimą arba alkoholizmas tiesiog išlenda į viešumą, nes žmogui jau per sunku tai slėpti nuo aplinkinių. Matėme ne vieną Seimo narį, turintį alkoholizmo problemų.

Rūkantis žmogus turi stiprią priklausomybę, kuri kvalifikuojama kaip psichikos sutrikimas. Rūkymas skatina vystytis gausybę ligų – plaučių vėžį, kraujagyslių aterosklerozę ir t.t.

Būtent todėl Europos mastu svarstant psichikos sveikatą, daug dėmesio skiriama alkoholiui ir rūkymui. Už sveikatos politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Tonio Borg, kuris praeitą savaitę svečiavosi Lietuvoje, sakė, kad ES šalyse psichikos sutrikimai yra beveik trečdalio nedarbingumo ir ankstyvo išėjimo į pensiją atvejų priežastis. Taip piliečiai netenka sveikatos, suprastėja jų gyvenimo kokybė, o darbo rinkose nuolat mažėja žmogiškųjų išteklių.

Siekdama spręsti šiuos uždavinius ir propaguoti psichikos gerovę EK 2008 m. pateikė Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktą. Šiais metais vyko naujas pakto įgyvendinimo etapas – pradėti bendrieji veiksmai dėl psichikos sveikatos ir gerovės pagal ES visuomenės sveikatos programą. Bendrųjų veiksmų tikslai – parengti rekomendacijas, kuriomis valstybės narės vadovautųsi imdamosi veiksmų, ir susitarti dėl bendros veiksmų psichikos sveikatos srityje sistemos pasiūlymo.

Deklaracijos

Spalio 10–11 d. ES pirmininkaujanti Lietuva surengė pirmininkavimo konferenciją tema „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“. Spaudos konferencijoje buvo išsakyta nemažai deklaratyvių sakinių, tačiau pavyko išgirsti ir kai ką konkretaus.

2010 m. sveikatos priežiūros sistemoms, socialinės gerovės sistemoms ir ekonomikai psichikos sutrikimai iš viso kainavo per 450 mlrd. eurų. Paklaustas žurnalistų, kokią psichikos ligą pavadintų sudėtingiausia, EK narys T. Borg atsako, jog tokia yra depresija.

„Spalio 1 d. Europoje buvo minima depresijos diena. Visose valstybėse narėse viena iš trijų pagrindinių nedarbingumo priežasčių yra klinikinė depresija.  Depresija yra sunkiausia liga, ji sukelia sunkiausius ekonominius padarinius. Ji daugelio kitų ligų priežastis. Ji visada egzistavo, šios ligos didesnis sergamumas dabar – tai šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė, kai per trumpą laiką turime įgyvendinti daug užduočių. Ką galime padaryti dabar – tai anksčiau atpažinti jos požymius. Be to, turime liautis neigti ir gėdytis šitos ligos. Turi būti daugiau dėmesio skiriama ne instituciniam, o bendruomeniniam gydymui“, – sakė T. Borg.

Jis taip pat sakė, jog psichikos sveikata – turtas pats savaime. Vienas iš trijų, prašančių skirti socialinę išmoką, tai daro dėl psichikos sutrikimų. ES psichikos sveikatos ir gerovės pakto tyrimas rodo, kad yra daug neatitikimų ES šalyse, skiriasi paslaugų kokybė.

„Psichikos sveikata turi užimti svarbią vietą, turim ne tik gydyti, nes tai turi pasekmių ekonomikai, todėl reikia investuoti. Visos psichikos sveikatos stiprinimui skirtos paslaugos turi būti priartintos prie vietos bendruomenių, to reikia mokyti vaikus ir mažinti stigmą. Vienas iš trijų sergančiųjų psichikos ligomis siekia gydymo. Mes siūlome sustiprinti psichikos sveikatos pakto įgyvendinimą ir Europos Komisija tai rems“, – sakė už sveikatos politiką atsakingas Europos Komisijos narys.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis įžangos žodyje akcentavo, jog psichikos paslaugos turi būti modernios, atitinkančios poreikius. „Mes matome, kad pasikeitimai gerąja praktika yra labai naudingi. Taip pat būtinas geras psichosocialinių paslaugų finansavimas. Mes matom tą iš 5-7 metų patirties, tokių paslaugų reikia. Svarstom ir tai, jog reikia sudaryti sąlygas NVO gauti platformą bendravimui su specialistais“, – sakė ministras.

Pasak T. Borgo, Lietuvos pirmininkavimas ES nesibaigė, jis įeina į įdomiausią fazę. „Tą parodė direktyvos dėl rūkalų priėmimas. Apie tai dar bus daug kalbama lapkričio mėnesį vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime. Ką mums reikia pabaigti? Išskyriau du dalykus, pirmiausia, tabako direktyva. Airiai tai pradėjo. Parlamento pritarimas dar nėra paskutinė versija, dar reikės tartis su Ministrų taryba. Jei direktyva bus priima iki kadencijos pabaigos – tai didelis pasiekimas. Antra – klinikinių tyrimų reglamentas, kuris sukuria bendrus standartus ES – apgins pacientus ir duos orientyrus visiems mokslininkams. Tyrimuose in vitro norime pažangos. Farmakologinių mokesčių srityje tikimės pažangos. Tai du svarbūs dalykai“, – kalbėjo T. Borg.

Per metus dėl rūkymo sukeltų ligų 700 tūkst. europiečių miršta anksčiau laiko. Kodėl Europai reikia naujos tabako direktyvos? Paskutinė buvo priimta prieš dvylika metų. Be to, europiečiai rūko daugiau (28 proc.) nei amerikiečiai (18 proc.) ar kanadiečiai (16 proc.).

Konkretūs dalykai

Konferencijos metu žurnalistai klausė, kaip ES politikai įsivaizduoja jaunų žmonių psichikos sveikatos stiprinimą. „Dėka šiuolaikinių technologijų, kurios mūsų nepalieka ir mes nepaliekame jų, pradėjome tolti vienas nuo kito. Mažiau bendraujame. Technologijos gimdo ir naujas problemas, pavyzdžiui, agresiją, smurtą tarp jaunimo. Šiais laikais negali nieko uždrausti, galime tik paskatinti skirtingas institucijas rengti informavimo kampanijas“, – sakė T. Borg.

Anglų kalbą įvaldę jauni žmonės gali apsilankyti tinklalapyje, kuris skirtas 18-25 m. jaunuolių su mitybos sutrikimais susijusioms psichikos problemoms.

Kaip tiksliai pažymėjo ministras V. Andriukaitis, psichosocialinių paslaugų jau septynerius metus laukia žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (išsėtinė sklerozė, ŽIV, artritas). Tarp sergančiųjų lėtinėmis ligomis sergamumas depresija ar savižudybės – tai oficiali paslaptis, į kurią kol kas nenorima buvo žiūrėti.

„Vakarų Lietuvos medicinos“ žurnalistė pateikė klausimą: „Jūs kalbate apie tokių paslaugų geresnį finansavimą. Ar tai reiškia, kad tiesiog bus skirta daugiau lėšų psichologų darbo valandų apmokėjimui poliklinikose? Tai irgi diskutuotinas sprendimas, nes žmonės mūsų šalyje dar nesuvokia, kad turi patys ieškoti psichologinės pagalbos. O gal atsiras galimybė įdomesniems sprendimams, pavyzdžiui, pacientų dienos centrai su sutelktomis psichosocialinėmis paslaugomis?“.

Pradėta buvo nuo to, jog priminta, kad Lietuvos ateinančių metų biudžeto projektas yra numatomas 7,9 proc. didesnis nei šių metų. „Kalbant apie 2014-2020 m. perspektyvą, noriu iš karto padėkoti Europos Komisijai ir komisarui, nes mes gauname galimybę panaudoti nemažai Europos Sąjungos struktūrinės paramos sveikatinimo veikloms. Tai vyks per institucinį, horizontalųjį veiksmų planą. Ne tik mūsų biudžeto dalis gali ir turi būti padidinta, bet mes galėsime panaudoti ir tuos srautus, į kuriuos aplikuojam dabar 2014-2020 metams. Toks planas yra patvirtintas strateginiam komitete, Vyriausybėje. Ir jame daug priemonių numatyta būtent psichosocialinėms priemonėms finansuoti, kad būtų galima pajudėti iš mirties taško. Privalomojo sveikatos fondo didėjimas yra, galbūt padidės balas už paslaugas 0,92. Tam kontekste mes dabar vedam diskusijas, kad galėtume ir mūsų biudžeto proporcijose padidinti dalį sveikatinimo veikloms. Tame kontekste dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad netrukus turi būti pateikta savižudybių prevencijos programa, kuri reikalaus finansavimo ir psichosocialinių paslaugų įvairovės. Mėginsime diskutuoti apie visas priemones“, – atsakė ministras.

Kol kas konkretumo Lietuvos ir Europos sveikatos srities valdžios atstovų lūpose mažoka, bet visai gali būti, kad bent jau Tabako direktyvos pakeitimas leis Lietuvos vardą įrašyti į Europos istoriją. Kiek pirmininkavimas ES pagerins sveikatos, ypač psichikos sveikatos, situaciją mūsų šalyje, parodys tik laikas.