Psichologė: kaip tinkamai sutikti šventes?
Šventės – puiki proga susitaikyti ir atleisti
Šventės savo ypatinga nuotaika skatina apsivalyti nuo pykčio, sunkių minčių, nuoskaudų. Jei pykstate ant savo artimo žmogaus ar netgi ant savęs, tikrai nejausite to ypatingo lengvumo, šviesos sieloje. Pirmiausia atleiskite sau pačiam, priimkite save, pažvelkite į save su meile. Jei jaučiate norą susitaikyti, atleisti – taip ir padarykite. Galbūt kitas žmogus irgi trokšta to, tik nedrįsta pirmas prakalbėti. O gal jūsų nuoskauda jau seniai „sudilo“ ir tik „laukia progos“ būti užmiršta… Atleiskite, nebepykite ir dėl kitų dalykų, kurie paprastai veikia mūsų sveikatą, kai apie juos galvojame: politikos, nesąžiningų prekeivių ar kieno nors šiurkštaus elgesio… Nelikus širdyje nuoskaudų akmens, šventės bus džiūgesnės.
Kaip tinkamai sutikti šventes
Sutikti šventes visada smagiau, kai užbaigti svarbūs darbai, sutvarkyti ir papuošti namai. Verta prisiminti praėjusius metus ir įvertinti, kas buvo nuveikta, kas pavyko, o ką buvo galima padaryt geriau. Pamąstyti apie tai, ko norisi pasiekti ateinančiais metais. Prisiminti senus draugus, su kuriais buvo smagu, gimines. Parašytas sveikinimas ar skambutis gali nudžiūginti tiek jus, tiek prisimintąjį. Ir žinoma, mintimis „siųskite“ kitiems pačias geriausias emocijas ir palinkėjimus. Tai tas pats, kas linkėtumėte gero sau pačiam.
Jei šventės ir jų šurmulys slegia. Jei žmogus jaučiasi vienišas
Deja, ne visi žmonės turi artimųjų bei draugų, su kuriais galėtų dalintis šventiniu laisvalaikiu. Per šventes vienatvė slegia labiausiai. Tačiau būtų netikslinga puoselėti vienišumo pojutį bei gailėtis savęs. Tikriausiai kiekvienas turime hobį ar smagų užsiėmimą. Egzistuoja gamta, muzika, sportas, knygos, kinas. Vienišumas ir vienuma – ne tas pats. Paverskite vienišumą vienuma – pabūti su savimi, įsiklausyti į save, atrasti save tyloje kartais reikia kiekvienam žmogui. Žinoma, būna įvairių situacijų bei skirtingų žmonių. Kas tinka vienam, nebus priimtina kitam, tad svarbu suprasti, ko norime. Jeigu vienišumas slegia taip, kad ,atrodo, neįmanoma jo tverti, būkime drąsūs, eikime per šventes ten, kur galime sutikti žmonių ir pabendrauti. Tikėtina, jūs būsite ne vienas toks. Virtualusis bendravimas irgi gali būti išeitis. Svarbiausia tikėti, kad viskas gali pasikeisti ir per kitas šventes būsite jau drauge su tuo ar tais, kuriems jūsų buvimas šalia yra svarbus.
Pošventinis liūdesys, depresija
Pošventinio liūdesio nevadiname depresija, kuri iš tikrųjų yra sunkus negalavimas. Tai galima įvardinti kaip stresą. Šventės yra ypatingos tuo, kad sukuria nuostabią stebuklo laukimo atmosferą. Kai buvome vaikai, tikėjomės norų išsipildymo, gerų pokyčių. Tą tikėjimą iš dalies atsinešame į suaugusijį gyvenimą. Tačiau gyvenimas po švenčiu grįžta į senas vėžes, atrodo, nubluko spalvos ir neišsipildymo jausmas gali nejučia apkartinti pošventinę nuotaiką. Be to, šventės pareikalauja nemažos fizinės bei emocinės įtampos: pasiruošimas, dovanų pirkimas, triukšmas, bendravimas su daugeliu žmonių. Užplūsta nuovargis, dirglumas, prasta nuotaika, nusivylimas. Svarbu neapkrauti savęs, valgyti bei vartoti alkoholį saikingai, nekelti neįgyvendinamų užduočių ir nepuoselėti nerealių vilčių. Šventės – tai pakili gyvenimo akimirka, kuri, laimei, praeina. Laimei – todėl, kad nė vienas žmogus negalėtų gyventi nuolatiniame šventiniame šurmulyje. Grįžimas į įprastą gyvenimą po švenčių yra psichologinio balanso atkūrimas.
Kaip nusistatyti ateinančių metų tikslus
Dažnai tie patys tikslai iškeliami iš metų į metus, bet niekada nebūna realizuojami. Taip būna todėl, kad dėmesis kreipiamas į tai, ką reikėtų nuveikti, o ne ko iš tikrųjų norėtųsi. Pvz.: tikslas pradėti sportuoti gali būti nustatytas dėl kaltės už priaugtis kilogramus, o ne dėl paties noro sportuoti. Prisiminkite praėjusių metų įvykius: kas jums patiko ir ko jūs norėtumėte ateinančiais metais. Svarbu, kad iškelti tikslai įkvėptų veikti. Sukurkite mintyse paveikslėlį (galima ir nupiešti), kaip išsipildo jūsų tikslas. Sielos ir proto darna leidžia išsikelti tinkamus tikslus bei padaro juos pasiekiamus.
Psichologė Svetlana Ramoškienė,
Susiję straipsniai
