Psichologė: „Žala padaroma jau pirmaisiais pasityčiojimo žodžiais ar veiksmais“
Organizacija „Gelbėkit vaikus“, bendradarbiaudama su Lietuvos paštu, lapkričio pradžioje surengė mokymų prieš patyčias seriją Alytaus, Anykščių, Jurbarko, Pasvalio ir Šakių rajono mokyklų mokytojų, socialinių darbuotojų bei psichologų grupėms.
Pasak mokymus vedusios psichologės Aurelijos Lingienės, patyčių tema, nors apie ją jau nemažai kalbėta, vis tiek lieka be galo aktuali labiausiai dėl to, kad keičiasi ir pačių patyčių būdai, randasi vis keistesnių ir rafinuotesnių patyčių metodų: „Jei prieš keletą metų kalbėdavome daugiausiai tik apie patyčias mokykloje, dabar jau turime gebėti stebėti ar net kontroliuoti patyčias internete“, – sako psichologė ir priduria, jog būtent dėl to mokytojai turi būti labai atidūs ir dėmesingi.
„Galbūt daugelis mano, kad užvėrus mokyklos duris baigiasi ir patyčios, tačiau tai yra netiesa. Užvėrus mokyklos duris progų patyčioms lieka be galo daug – gatvė, autobuso stotelė, namų kiemas, laiptinė ar net namų virtuvė. Gali būti, kad tyčiosis ne tik bendraklasiai, bet ir kiemo draugai ar net broliai ir seserys. Mokytojui – jaunosios kartos lavintojui – tenka didelė atsakomybė pastebėti ir sudrausminti arba, dar anksčiau, patyčioms net neprasidėjus, užkirsti joms kelią ne tik mokykloje, bet ir visose situacijose apskritai. Ypač reikšmingas yra mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Bet kuri prevencijos programa bus sėkmingesnė, jei joje dalyvaus visa ugdymo įstaigos bendruomenė: ir mokytojai, ir vaikai, ir jų tėvai.
Mūsų visuomenė linkusi reaguoti tuomet, kai patyčių problema „įsibėgėja“, kai jau būtina surasti esamos problemos sprendimą, kitaip tariant – „gesinti gaisrą“. Efektyvumą kovoje su patyčiomis garantuotų prevencinių programų nuoseklus vykdymas“, – įsitikinusi psichologė.
A. Lingienė pastebi, jog bendraujant su vaikais reikia koncentruotis į pozityvumą. Mokykla nėra drausminimo įstaiga, o vieta, kur vaikas turi labai daug galimybių, tad reikėtų kalbėti apie tai, ką mokykloje galima veikti, atrasti ir pažinti, o ne apie tai, kas čia draudžiama. Tai galioja ir kalbant apie elgesį, rašoma pranešime spaudai.
„Jei kalbame apie draugiškumą, būtų naudinga vaiko paklausti: „o kaip aš galiu suprasti, kad tu esi draugiškas?“. Neabejoju, jog vaikas išvardins daugybę būdų, kaip jo draugiškumą galėtų pastebėti mokytojas“, – neabejoja psichologė.
Pasak jos, ugdymo įstaiga nėra vien tik akademinių žinių perteikėja, čia formuojasi asmenybės, tad labai svarbi atmosfera, kurioje vaikai mokosi. Saugi ir draugiška mokyklos atmosfera labai padeda formuotis vaiko emocinei brandai. Ypatingai svarbus ir lavintojo tikėjimas prevencijos nauda, nes vaikams, o ypač paaugliams, daryti įtaką gali tik žmogus, nuoširdžiai tikintis skleidžiama idėja.
Mokymuose dalyvavusių mokytojų grupių prieš patyčias motyvacija, entuziazmas ir aktyvumas rodo, kad mokymų, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis arba kaip jas stabdyti, bei psichologinio palaikymo Lietuvos rajonų pedagogams labai reikia.
Susiję straipsniai
