Psichologės E. Čekuolienės patarimai moterims: ką daryti atsidūrus gyvenimo kryžkelėse?

Populiarios laimingo gyvenimo mokančios knygos ir reklamos tikina, kad gyvenime daug ką renkamės pačios. Tai kodėl nepasirinkus laimės vietoj skausmo, džiaugsmo vietoj pykčio, pasitikėjimo vietoj baimės? Bet gyvenimo tiesos dažnai kitokios nei reklaminiai šūkiai.

Ar galima ko nors išmokti išgyvenus žemės drebėjimą arba artimo žmogaus netektį? Ne tik galima, bet ir reikia – knygoje „Flirtas su rudeniu“ rašo šviesaus atminimo psichologė Edita Čekuolienė. Po šešerių ši knyga sugrįžta ir, galbūt dar neatradusioms jos, padės surasti atsakymus, ką daryti atsidūrus gyvenimo kryžkelėse.

„Gyvenimas nėra nei geras, nei blogas. Mes pačios jam suteikiame vienokį ar kitokį turinį. Į kiekvieną gyvenimo etapą žmogus gali reaguoti ir kaip išgąsdintas vaikas, ir kaip patyręs išminčius. Tai priklauso nuo mūsų išprusimo, nuo neišpręstų vidinių konfliktų ir nuo mūsų gyvenimo pakeleivių“, – yra sakiusi E. Čekuolienė. Šviesaus atminimo psichologės patarimai padės išsaugoti optimizmą ir gerą nuotaiką, kai slegia rūpesčiai, netektys, o bjauri dargana siaučia ne tik lauke, bet ir širdyje.

„Flirtas su rudeniu“ – knyga, skirta moterims, jau paauginusioms ar net užauginusioms vaikus, todėl daugiau dėmesio galinčioms skirti savo poreikiams. Šis gyvenimo tarpsnis – didelių pokyčių metas. Keičiasi kūnas ir jausmai, santykiai su artimiausiais žmonėmis ir draugais – ne visada lengva su tuo susitaikyti. Kaip elgtis mamai, tapusiai anyta arba uošviene, jauna močiute? Kaip susitaikyti su „ištuštėjusiu lizdu“, kai namus palieka vaikai? Ką daryti, kai tėvams reikia vis daugiau globos?

Skyrybos, nedarbas, ligos, netektys – nelengvos gyvenimo akimirkos, bet ir tada galima nesugniužti, jei moki rasti išeitį ir padėti sau. Be to, yra daugybė gyvenimo džiaugsmų ir malonumų, kuriuos atrasti gali tik dabar, tereikia geriau pažinti save ir nepražiopsoti gyvenimo siūlomų progų. Knygoje „Flirtas su rudeniu“ rasite daugybę tokių patarimų. Štai keletas jų.

Nebijok vidurinio amžiaus krizės

Psichologas Erikas Eriksonas teigia, kad per gyvenimą žmogus patiria bent aštuonias krizes. Krizė – laikotarpis, kai žmogus tarsi išauga senąjį gyvenimą ir turi rinktis ką nors nauja. Kad ir kokia permaina užkluptų, svarbiausia – pokyčius pripažinti ir juos įvardinti. Dažniausiai tai nėra malonu, nes mes nelinkę nei sau, nei kitiems prisipažinti, ką išties išgyvename ir jaučiame.

Psichologai siūlo metodą, kurį taiko mokslininkai, tikrindami naujos idėjos pagrįstumą. Reikia surašyti sąrašą neigiamų minčių, kilusių dėl permainos, ir kiekvieną iš jų atskirai pasvarstyti. Pavyzdžiui, tau atrodo, kad pasikeitimas siaubingas ir nepajėgsi to pakelti. Kodėl siaubingas? Kodėl manai, kad negalėsi ištverti? Toks metodas – tai galimybė pažaboti neigiamas emocijas ir nesumenkinti savo galimybių.

Ir mėšlo krūva gali teikti džiaugsmo

Vienas vaikas labai apsidžiaugė tuščioje žaidimų aikštelėje radęs krūvelę arklio mėšlo. Paklausus, kas jį taip pradžiugino, atsakė: „Tai reiškia, kad kažkur netoliese yra arkliukas“. Retą suaugusįjį tokia „staigmena“ gyvenimo žaidimų aikštelėje nuteiktų optimistiškai. Labai daug priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo patirties.

Nereikėtų katastrofizuoti kiekvieno įvykio. Taip pernelyg sureikšminami nepalankūs įvykiai ir sumenksta galimybės rasti išeitį. Nepulkit į kraštutinumus – viskas arba nieko. Tada dažniausiai pastebi tik tai, kas bloga, ir nematai gerų dalykų (kad ir mažų), neįvertini visų faktų, išsirenki vieną ir jį sureikšmini. Pavyzdžiui, ne laiku susirgau, vadinasi, gyvenime mane lydi vien nelaimės. Bet juk aplink tiek žmonių, kurie rūpinasi, slaugo, visaip stengiasi padėti.

Paisyk kūno, proto ir emocijų

Šie trys instrumentai duoti žmogui išgyventi žemėje, tačiau bene labiausiai nepaisome kūno, nors jis mums nuolat siunčia signalus ne tik norėdamas pranešti apie šlubuojančią sveikatą, bet ir įspėdamas, kad turim psichologinių bėdų, kad pakriko santykiai su artimaisiais, draugais.

Iš kūno galima išskaityti ir žmogaus psichologines problemas. Tik, deja, nebemokame išgirsti. Jei kūnas per daug šūkalioja, užmėtome tabletėmis arba patikime jį išmintingiems gydytojams, kuriems rūpi tik liga, o ne ją sukėlusios priežastys. Daugiausia informacijos apie psichologines bėdas suteikia kaklas, pečiai, krūtinė, pilvas, klubai ir kojos. Pavyzdžiui, sustingę pečiai ir kaklas rodo, kad prisiimame per didelę atsakomybę (sunkią naštą) už save ir kitus. Įtempti kaklo ir pečių raumenys trikdo kraujo tekėjimą į galvą, todėl ima kamuoti galvos skausmai, pablogėja regėjimas, smegenys gauna per mažai deguonies.

Netvarka namuose – vidinės netvarkos atspindys

Mūsų namai ir juose esantys daiktai atskleidžia ne tik tai, kokioje aplinkoje gyvename, jie atspindi vidinio pasaulio tvarką. Įeidami į namus, įžengiame ir į slaptą jų savininko pasaulį. Namai, juose esantys baldai ir kiti daiktai, jų išdėstymas gali pašnabždėti apie savininko pomėgius, aistras ir baimes.

Mūsų elgesį ir pasirinkimus dažniausiai lemia ne sąmoningi, o pasąmonės diktuojami sprendimai, perėję griežtą vidinių draudimų ir normų kontrolę. Visa tai atspindi mus supantys daiktai ir gyvenimo erdvė. Skirtingos paskirties namų erdvės atskleidžia vis kitus mūsų pasąmonės kampelius. Pavyzdžiui, virtuvė – nuotaikų veidrodis. Galybė buitinių prietaisų kalba apie savimi pasitikinčią asmenybę. Apleista virtuvė reiškia norą atsiriboti nuo asmeninės gyvenimo dalies.

Svarbiausios emocijos gyvenimo paletėje

Tik išgyventi neigiami jausmai – liūdesys, baimė, kančia, ilgesys, netekties skausmas – atveria mūsų esybę. Tai nereiškia, kad neigiamomis emocijomis reikia mėgautis. Bet nereikia jų vengti. Nereikia nuo jų saugoti ir vaikų. Tik anksti pažinę liūdesį, pyktį, nusivylimą, netekties skausmą, išmokstame branginti tai, ką turime.

Ir nereikia manyti, kad susigaudyti savo jausmuose aktualu tik jaunystėje, kai dar neturėjome sukaupusios gyvenimiškos patirties. Manai, įžengus į penktą dešimtmetį, jau reikėtų vadovautis protu ir logika? Bet logika neveikia, kai sutuoktinis išeidamas iš namų mesteli: „Daugiau taip nebegaliu.“ Atrodo, kažkas gyvenime pražiūrėta, o vidinė harmonija – tik graži iliuzija.

Tokią sumaištį teks patirti, jei ignoruosi jausmus. Ar brangini prisiminimus apie pirmąjį pasimatymą, gero spektaklio įspūdį, sėkmės darbe akimirką? Tai – emocinė patirtis. Prisiminimai su ryškiu jausmo pėdsaku. Jei jų nekaupsi, vargu ar pasitikdama savo septintąjį, aštuntąjį, devintąjį ar dešimtąjį dešimtmetį galėsi sakyti, kad gyvenimas nugyventas gražiai. Greičiau atrodys, kad jis nepastebimai pralėkė.

Viso pasaulio neišgelbėsi

Dažnai nukenčiame ir dėl savo prigimtinio jautrumo kitų žmonių bėdoms, noro padėti visam pasauliui. Jei jautiesi suirzusi dėl nesibaigiančių namų ūkio darbų ir nesitiki, kad namiškiai teiksis padėti, žinok, kad pati esi dėl to kalta. Kiekviena turime teisę reikalauti iš aplinkinių dėmesio, pagarbos ir įvertinimo.

Kai anyta prašo savaitgalį nuvežti tvarkyti kapų, kenčiam kietai sučiauptomis lūpomis, bet nepasakom, kodėl esame nepatenkintos. Neturime laukti, kol kas nors susipras ir duos mums tai, ko labiausiai trokštame. Reikia kalbėti tiesiai. O greičiausiai žmonės reaguoja į teigiamas frazes, todėl verta pasimokyti šios kalbėjimo gudrybės. Pakeisti žmonių negalime, tačiau puikiausiai galim keistis pačios, kartu keisdamos ir aplinkinių požiūrį į mus. Vertėtų analizuoti savo poelgius, suskaičiuoti, kiek kartų nusileidom ar daugiau dėmesio skyrėm kitiems žmonėms nei sau. O tada padaryti išvadas ir ateityje elgtis taip, kad nesijaustume nuskriaustos.