Cukrinio diabeto ligos patologinės fiziologijos pagrindas yra organizmo patologinis atsparumas insulinui. Vis daugėja tyrimų duomenų, kurie rodo, kad tarp pacientų paplitęs įsitikinimas, kad insulinas cukrinio diabeto gydymui duoda daugiau žalos negu naudos.
Taip pat labai paplitusi insulino injekcijų baimė, taip pat baimė, jog kiti pamatys ligonį besileidžiantį insuliną.
Nemažai ligonių insuliną sieja su suvokimu, kad cukrinio diabeto gydymas nesėkmingas ir kad liga progresuoja.
Tyrimai rodo, kad šie įsitikinimai labai susilpnėja ir dažnai visai išblėsta ligoniams vartojant insuliną inhaliacijų forma.
Apklausus 100 ligonių paaiškėjo, kad daugelis mano, jog insulinas jiems labiau kenkia nei padeda. Nemažai ligonių siejo cukrinį diabetą su vėžiu įžvelgdami analogijas - neišgydoma liga, nesibaigiantis gydymas. Ligoniams svarbiausia leidžiant insuliną buvo adatos dydis, vienareikšmiškai daugelis norėjo kuo mažesnių adatų.
Esminis rodiklis, nulėmęs ligonio įsitikinimus, buvo pakankamas apmokymas ir informacijos suteikimas.
Šaltiniai
Diabetes Technol. Ther. 2013;15:703-11
Qual Life Res. 2009 Feb;18(1):23-32. doi: 10.1007/s11136-008-9419-1. Epub 2008 Nov 28.