Psichoterapeutė apie vidinio ir išorinio gyvenimo darną

„Moteris gali būti tobulos išorės, tačiau būna, kad jai viduje kažko trūksta, ir, pasirodo, trūksta pasitikėjimo, vidinio aš, kuris iškeltų tą vidinį grožį ir jį nušviestų. Nėra vidinės saulės“, – teigia integralinio neuroprogramavimo sertifikuota konsultantė, psichoterapeutė Linga Švanienė. Kas slepiasi už noro turėti tobulą išvaizdą? Kokius nereikalingus dalykus nešiojamės savyje ir kaip jų atsikratyti? Kaip įvertinti savo gyvenimą ir jį pagerinti? Pakalbėjome.

Reklama

Kas slepiasi už noro turėti tobulą išvaizdą

„Mes ieškome to, kas pas mus yra gražiausia, ir bandome tai išryškinti. Geriausiai tai pasiseka ne aklai vaikantis mados klyksmų, o kai surandame ir stengiamės išryškinti savo individualumą“, – teigia L. Švanienė.

Anot psichologės, kiekvienas žmogus ieško savo stiliaus – to, kas jam yra svarbiausia. Stilius yra tarytum buferis tarp išorės ir vidaus. Jo atradimas – tai tarsi perėjimas iš išorės į vidų, kur viskas darosi giliau ir reikšmingiau. Be to, labai svarbus yra atitikimas, kai viskas yra savo laiku ir savo vietoje: „Jei moteris ateis į turistinį žygį su aukštakulniais, daug prisidažiusi, ji tikrai bus ne vietoje, nors ir kaip gražiai atrodytų“.

Psichoterapeutė pažymi, kad už noro būti vis tobulesnei ir gražesnei gali slėptis vidinės psichikos problemos.

„Net grožio chirurgai yra pastebėję, kad pas juos ateina gražios moterys, kurios nori dar save patobulinti. Jos reikalauja operacijos. Kas tada vyksta? Moteris po operacijos tampa visiškai tobula, tačiau viduje vis tiek kažko trūksta“.

Psichoterapeutė pabrėžia, kad dažniausiai tokioms asmenybėms stinga pasitikėjimo savimi, savojo aš, meilės sau – visa tai ji įvardija kaip vidinę saulę: „Aš žinau, kas esu. Aš esu ta individualybė, kuri man suteikia sparnus, ir tokios daugiau visame pasaulyje nėra. Ir tai yra vienas iš svarbiausių dalykų“.

Tik turėdamas pats, gali duodi kitam

L. Švanienė pasakoja apie du medžius: vienas jų augdamas galvojo, kad negali visos saulės, žemės energijos pasiimti sau, kad jis turi dalintis su kitais, kitaip bus egoistas. Kitas – atvirkščiai, su džiaugsmu ėmė visas maisto medžiagas, kurias tik galėjo. Pirmasis herojus išaugo menkas, silpnas, jo vaisiai buvo rūgštūs ir neskanūs, o antrasis – didelis, galingas, pilnomis šakomis žiedų, dėkingas Dievui už viską, ką jam suteikė. „Tegul jūsų pasąmonė padaro reikiamas išvadas“, – pasakojimą žymaus psichoterapeuto Eriksono  Miltono žodžiais pabaigia L. Švanienė.

„Mes dažnai esame mokomi su visais dalintis, kad nebūtume egoistai, tačiau vis dėlto palaukime, kada gi patys būsime stiprūs, galingi viduje ir išorėje. Tada tas vaisius, kurį mes galėsime duoti kitiems, bus visiškai kitokios kokybės. Ir tada mes ne iš vargo kitam padėsime, o iš savo stiprybės, iš savo pasitikėjimo savimi ir tada mūsų pačių buvimas bus visai kitoks“, – kalba specialistė.

Anot psichologės, negalime duoti kitiems to, ko patys neturime – jei mums stinga meilės, šilumos, mes nesugebėsime šių dalykų suteikti kitiems. Specialistai iš visų psichologinių resursų išskiria du – meilę ir pagarbą, kurie remiasi principu: kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Kiti resursai, tokie kaip informacija, pinigai ar materialinės gėrybės, veikia kitokiu principu: kada aš laimiu, tada ir kitas laimi.

Mūsų viduje – daug nereikalingų dalykų

„Mūsų kūne, mūsų psichikoje yra sąsagėlių, varžtelių, dirželių, diržų, yra net geležiniai apkaustai ir net kryžiuočio šarvai. Mūsų psichikai reikia daug energijos, kad visa tai palaikytų, nes tie visi šarvai yra sukuriami pačios psichikos“, – teigia L. Švanienė.

Pasak jos, žmogus dažnai dėl to jaučiasi blogai, jis nesupranta, kodėl jam stinga energijos, tačiau jis tą statinį nešiojasi su savimi, kad apsigintų nuo aplinkinių, nes įsivaizduoja, kad yra nesaugus ar jam gresia pavojus. Psichologė pabrėžia, kad tai gali persikelti ir į išorę: „Pavyzdžiui, psichiniai šarvai, sienos, mūrai gali atsirasti fizinio kūno lygmenyje kaip antsvoris. Tada žmogus vaikšto ne tik su psichiniais bet ir su kūniškais šarvais riebalų pavidalu“.

Integralinio neuprogramavimo srityje įprastai kaip psichoterapinė technika yra taikomos įvairios vizualizacijos. Psichoterapeutė norinčiuosius atsikratyti tų vidinių sąsagų ar varžtelių kviečia išbandyti vieną jos naudojamų metodų. Vizualizaciją patariama atlikti užsimerkus.

Psichotechnika „Stebuklinga parduotuvė“

Įsivaizduokime, kad nuvykstame į nepažįstamą miestą. Jame mes jaučiamės drąsiai, nes žinome, kad greitai atrasime pastatą, kuriame įsikūrusi stebuklinga parduotuvė, kurioje galėsime įsigyti tai, ko mums labiausiai šiuo metu trūksta. Galbūt meilės, nes jos negavome iš ankstyvosios vaikystės tiek, kiek reikėjo. Galbūt drąsos ką nors padaryti ar pasakyti. Galbūt trūksta vidinės ramybės.

Ir taip vaikščiodamas ir galvodamas, ko labiausiai reikia, aš atrandu vieną pastatą, mano kojos prineša prie jo durų. Neskubėkime užeiti, pasižiūrėkime, kokios jis spalvos, kokia durų rankena. Palaukime to vidinio impulso, kuris pasakys, kad jau laikas. Ir tik tada nuspauskime durų rankeną ir įeikime. Pajauskime, kad čia esame laukiami.

Patalpoje prietema, viduryje, šone ar kampe – kiekvienas mato individualiai – prekystalis, ant jo svarstyklės, šalia didžiulis konteineris šiukšlėms, tačiau kolkas mes nežinome, kam šie daiktai reikalingi.

Pasisukame nuo prekystalio prie lentynų ir ieškome to, ko mums reikia. Ieškome negalvodami, geriau daugiau žiūrėti vidinėmis, o ne fizinėmis akimis. Taip vaikščiodami pajuntame, kad čia kažkur yra tai, ko mums reikia. Paimame tą daiktą nuo lentynos – tai gali būti bet kas: knyga, dėžutė, stiklinis rutulys.

Šį daiktą nešamės ir padedame ant prekystalio. Laikas susimokėti. Susimokėti tais psichiniais dalykais, kurie mums nereikalingi: tais šarvais, tomis šiukšlėmis. Juos dedame ant svarstyklių tol, kol užsidega žalia šviesa, reiškianti, kad jau gana. Atsidarykime konteinerį, kuris yra šalia prekystalio, ir ten išmeskime visa tai, ko mums nebereikia. Užrakinkime jį.

Pasiimkime tą daiktą, kuris simbolizuoja mums taip reikalingą jausmą: meilę, drąsą, šilumą. Įsidėkime jį į širdį, pilvą ar galvą – ten, kur mums norisi.

Atlikus šią psichotechniką, galima išanalizuoti daikto, jo spalvos reikšmę – tai suteiktų naudingos asmeninės informacijos. Pavyzdžiui, moters įsivaizduojamas raudonos spalvos daiktas turi sąsajų su meile, energija, vyrams tai gali reikšti ryžtą ar agresyvumą.

Gyvenimo gerovei – harmonija

L. Švanienė kviečia visus įsivertinti savo socialinio gyvenimo sritis remiantis integralinio neuroprogramavimo specialisto prof. Sergejaus Kovaliovo vadinamąja „gerovės žvaigžde“.

Ši žvaigždė turi penkis spindulius: „viršutinis spindulys yra mūsų fizinė, psichologinė ir dvasinė sveikata. Dvasinė sveikata – kaip aš jaučiu savo gyvenimo prasmę, ar mano gyvenimas yra prasmingas. Psichinė – kaip aš jaučiuosi, kaip man sekasi bendrauti su kitais, ar aš nekliuvinėju į kiekvieną duobę, kur tik pasisuku, visur atsitrenkiu – tai adaptacinis momentas, o fizinė – tai jau kiekvienam suprantama – jeigu skaudės, tai mes šitą pajusime“. Antrasis spindulys – santykiai su kitais, trečiasis – meilė ir seksas, ketvirtasis – darbas, darbinė veikla ir penktasis – materialinė gerovė: pinigai, namai ir viskas, ką turime.

Psichoterapeutė pataria kiekvieną šios žvaigždės spindulį sąžiningai įsivertinti balais nuo 0 iki 10. Rezultatai daug atskleidžia apie žmogaus asmenybę, tačiau, pasak L. Švanienės, pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus nepastebi realios situacijos. Štai viena jauna klientė sveikatą įvertino 8, santykius su kitais – 7, meilę, seksą – 0, o darbą ir materialinę gerovę – devintukais. Ji pareiškė, kad nori darbe padaryti karjerą.

Psichologė pažymi, kad tokiu atveju, jei klientė siektų tobulumo darbo ir materialinės gerovės srityje, dar labiau nukentėtų sveikata bei santykiai su kitais, kuriems paprasčiausiai nebeliktų laiko, o meilės srityje, ties kuria iš tikrųjų reikia dirbti siekiant harmonijos, liktų 0.

„Pagaliau pasirodė, kad šita mergina visai nesenai patyrė nelaimingą meilę, labai skaudų išsiskyrimą. Tuomet mūsų psichikoje atsiranda tokia dalis, kuri nenori, kad žmogus – kūno šeimininkas dar labiau kentėtų, todėl atitoliname visus galimus vyrus kuo toliau, kad tik nepasiektų“, - pasakojo psichoterapeutė.

Moterų įsitikinimą, kad visi vyrai blogi, vienodi, anot psichologės, gali pakeisti naujas įsitikinimas, kad tarp vyrų yra daug joms tinkamų vyrų, o tarp jų - ir tas skirtasis, vienintelis, su kuriuo jos sukurs gražią šeimą.