Vėžiu sergantiems pacientams psichoterapija yra viena iš sudedamųjų gydymo dalių, ji pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir, kai kurių tyrimų duomenimis, netgi išgyvenamumą. Pagrindinė problema yra sunkus šios pagalbos organizavimas – trūksta specialistų, o pacientams sunku reguliariai atvykti pas gydytoją.
Būklė ženkliai pagerėjo
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas analizuojant psichoterapijos telefonu efektyvumą šiems ligoniams. Prieš ir po tyrimo pacientų psichologinė ir nervinė būklė buvo įvertinta pagal 7 klausimynus. Buvo orientuojamasi į gyvenimo kokybės rodiklius, depresijos lygį, nerimą, baimės lygį, vėžio sukeliamų simptomų intensyvumą.
Iš pacientų, kuriems buvo pasiūlyta dalyvauti tyrime (pgl.Watson, M.ir kt., 2012), tai sutiko daryti tik 28 procentai (71 iš 274). Visi pacientų duomenys ir apklausų rezultatai gauti tik 42 ligoniams. Visiems tiriamiesiems nustatytas ženklus visų rodiklių pagerėjimas po psichoterapijos seansų telefonu kurso. Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi.
Tyrimo autoriai daro išvadą, jog psichoterapija telefonu nėra priimtina visiems ligoniams, tačiau tiems, kurie apsisprendžia dalyvauti, šis pagalbos būdas duoda gerus rezultatus.
Telefoninis onkologine liga sergančių žmonių konsultavimas yra ekonomiškas, juo gali naudotis geografiškai izoliuoti pacientai, neturintys galimybių ateiti į konsultacijas tiesiogiai, gulintys ligoninėje, fiziškai negalintys dėl sveikatos problemų (paliatyvūs, kurių nusilpusi imuninė sistema, kurie turi saugotis virusų ir pan.), taip pat tie, kuriems nedrąsu, kurie nori anoniminės pagalbos, - šio būdo privalumus išvardijo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.
Orientuojamasi į konkrečią ligos situaciją
Ji atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu telefonu taikyta kognityvinė-elgesio terapija.
„Tai labai struktūruotas pagalbos metodas, kai terapeutas ir pacientas kartu aiškinasi, kaip ligos situacija veikia paciento mintis, elgesį, jausmus, jo kasdienį gyvenimą, kokius sunkumus labiausiais sukelia. Terapijos tikslas yra išmokyti pacientą atrasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus, „adaptuotis“ ligos situacijoje, atrasti kontrolės jausmą bei suaktyvinti, palaikyti ar paskatinti paciento norą ir gebėjimą sveikti, gyventi. Dažnai naudojami konkretūs pratimai, užduotys. Kognityvinė elgesio terapija remiasi „čia ir dabar“ principu, tai reiškia, kad nesprendžiamos problemos iš praeities, nesiekiama atskleisti pasąmonės turinio ar pan. Psichoterapinė pagalba orientuojama į konkrečią onkologinės ligos situaciją. Todėl telefoninis konsultavimas, besiremiantis kognityvinės-elgesio terapijos metodu, naudojant daug paaiškinimų, edukacinių elementų ir pratimų, be to, taikomas apmokytų ir paruoštų specialistų, dirbančių būtent onkologijos srityje, taigi gerai išmanančių sergančiųjų sunkumus, iš tikrųjų gali būti labai veiksmingas ir terapiškai efektyvus. Taip pat terapiškai efektyvi yra ir palaikomoji terapija telefonu“, - pasakojo psichologė-psichoterapeutė.
Pagalba reikalinga ne visiems
Nepaisant to, tai, jog tyrime sutiko dalyvauti tik 28 procentai pacientų, atskleidžia žinomą dėsningumą, kad tarp onkologine liga sergančių pacientų tikrai ne visiems yra būtina psichologinė pagalba. Apie trečdalį pacientų su ligos situacija puikiai susitvarko patys.
„Tai gali būti susiję ir su asmenybės sandara, su bendra gyvenimo istorija, su pačios ligos grėsmės gyvybei laipsniu ar gydymo intensyvumu, su turimu artimųjų, draugų palaikymu. Daug lengviau psichologiškai adaptuojasi žmogus, kuriam diagnozuota mažo piktybiškumo ir geros prognozės liga, kuriai išgydyti užtenka operacijos, kuri net nesutrikdo įprasto paciento gyvenimo, darbingumo, bendros fizinės sveikatos. Trečdaliui sergančiųjų yra būtina nuolatinė psichologinė ar psichiatrinė pagalba dėl depresijos, stipraus nerimo, įkyrių minčių, mirties baimės, suicidinių tendencijų. Kitiems psichologinė pagalba reikalinga tik tam tikrais sunkesniais momentais, dažniausiai ligos pradžioje, tik diagnozavus ligą ar pradėjus gydymą (arba dar belaukiant biopsijos rezultatų), kai liga recidyvuoja arba nutinka dar kokie nors skaudūs gyvenimiški sunkumai (skyrybos, netektys ar pan.). Kai kuriems psichologinė pagalba aktualiausia yra tuomet, kai žmogus, įveikęs ligą, bando sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, kai vyksta readaptacija. Svarbu, kai žmogus gali pasirinkti sau tokį psichologinės pagalbos būdą, kuris jam yra tinkamiausias ir aktualiausias, todėl telefoninė pagalba praplečia teikiamos psichologinės pagalbos pasirinkimą“, - pasakojo M. Turlinskienė.
Onkopsichologinė pagalba ne visiems prieinama
Daugelio užsienio tyrimų duomenys rodo, kad profesionali psichologinė pagalba onkologine liga sergantiems žmonėms ženkliai pagerina jų gyvenimo kokybę, mažina nerimo bei depresijos simptomus, išgyvenamą stresą bei psichinį nuovargį, padeda kontroliuoti skausmą ir kitus somatinius simptomus, kuriuos sukelia gydymas chemoterapija, radioterapija (pykinimas, silpnumas ir kt.), sutrumpina pacientų buvimo ligoninėje trukmę; kai kurių šaltinių duomenimis taipogi pastebimas ilgesnis sergančiųjų išgyvenamumas, - pasakoja „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė.
Galimybė užtikrinti psichologinę pagalbą onkologiniuose skyriuose besigydantiems žmonėms palengvina ir pačių medikų darbą, kadangi sumažina psichoemocinius sergančiųjų simptomus, medikams mažiau tenka spręsti psichologinius ligos aspektus; pagerėja paciento bendravimas ir bendradarbiavimas su medicinos personalu.
„Deja, ne visuose onkologiniuose skyriuose yra psichologų etatai arba jie yra neadekvačiai maži ir psichologinė pagalba teikiama tik kriziniais atvejais. Taip pat žinoma, kad ne visi sergantieji turi galimybę kreiptis į privačiai dirbančius specialistus (psichologus, psichoterapeutus), nes kvalifikuotų specialistų paslaugos yra gana brangios, be to, specializuota ir profesionali onkopsichologinė pagalba yra prieinama tik didmiesčių gyventojams“, - apgailestauja M. Turlinskienė.
Teikia konsultacijas telefonu
Onkopsichologijos ir komunikacijos centre (OPKC), veikiančiame Vilniuje, onkologiniams pacientams yra teikiamos konsultacijos telefonu darbo dienomis nuo 12 iki 16 val. Skambinti gali tiek sergantys onkologine liga, tiek jų artimieji iš visos Lietuvos tel. 8 646 46444.
Onkopsichologų budėjimas telefonu yra viena iš OPKC vykdomo psichologinio konsultavimo ir meno terapijos onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems projekto „Mylintys gyvenimą“, paslaugų. Projekto iniciatorė ir rėmėja - tarptautinė farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“. Taipogi šio projekto partnerė yra „Jaunimo linija“ – jau 22 metus Lietuvoje teikianti emocinę paramą telefonu (skambinti galima visą parą nemokamu tel.nr. 8 800 28888).
vlmedicina.lt
Šaltinis
Watson, M., White, C., Davolls, S., Mohammed, A., Lynch, A. and Mohammed, K. (2012), Problem-focussed interactive telephone therapy for cancer patients: a phase II feasibility trial. Psycho-Oncology. doi: 10.1002/pon.3194