Pusmaratonio metu dirbę medikai pakraupę: teko gelbėti nuo karščio kritusių žmonių gyvybes

Ne visiems sekmadienį vykusio bėgimo „Nike We run Vilnius/DNB Pusmaratonis“ dalyviams, kurių noro išbandyti save nenumaldė net pragariškas karštis, pavyko išvengti sveikatos sutrikimų. Medikai pakraupę dėl tokio atsainumo savo sveikatos atžvilgiu, organizatoriai tikina tapę oro įkaitais.

Reklama

Po bėgimo – šilumos smūgis

Vilnietė Edita su draugu pusmaratoniui ruošėsi iš anksto, be to, jie abu – reguliariai sportuojantys žmonės. Nepaisant to, dėl karščio jie nusprendė bėgti labai lėtai ir 21 km įveikė per 2 val. 10 min. Taip pat jie pasirūpino tinkama apranga, kepurėmis nuo saulės.

„Distanciją įveikėme. Iškart po bėgimo draugui buvo šiek tiek silpna, tačiau jis nusprendė, kad po tokio krūvio tai normalu. Grįžęs namo šiek tiek pamiegojo, atsibudęs pavalgė, vėl prigulė, nes labai skaudėjo kojas. Netrukus, po finišo tuo metu buvo praėję apie 3,5 val., jam pradėjo spausti smilkinius, skaudėti galvą, vėliau pykinti ir galiausiai prasidėjo vėmimas, krėtė šaltis, nors temperatūros nebuvo. Tuomet paskambinome pasitarti greitosios medicinos pagalbos medikams. Iš jų supratau, kad mes skambiname ne pirmi. Jie truputį mus pabarė, kodėl sugalvojome tokiu oru bėgti, liepė gerti elektrolitus atstatančio preparato, „Smectos“ ir vaistų nuo skausmo bei gulėti nusiklojus ir ant kaktos užsidėjus šlapią, šaltą rankšluostį. Klausiau medikų, per kiek būsena pagerės, tačiau jie negalėjo pasakyti: viskas priklauso nuo to, kaip greitai organizmui pavyks atstatyti elektrolitų balansą“, - pasakojo pašnekovė.

Vaistinėje paprašiusi medikų nurodyto medikamento mergina taip pat nieko nenustebino. Ji jau buvo ne pirma tokia.

„Ryte draugo savijauta buvo geresnė, nors galvą dar skaudėjo. Jis išėjo į darbą. Medikai sakė, kad jei nepykins, gali vaikščioti, tik reikia saugotis saulės, o vėl pasidarius bloga, grįžti ir gulėti“, - teigė Edita.

Išgelbėjo šlapias rankšluostis

Tuo tarpu kitą jauną pusmaratonio dalyvę nuo apalpimo išgelbėjo vieno iš dalyvių pasiūlytas rankšluostis. Įpusėjus distancijai merginai pasidarė taip silpna, kad ji pagalvojo nebegalinti tęsti distancijos. Taip, beje, pasielgė ne vienas bėgikas. Tačiau pastebėjęs jos savijautą kitas pusmaratonio dalyvis patarė užsipilti šalto vandens ir davė ant sprando užsidėti šlapią rankšluostį. Greitai ji atsigavo ir tęsė pusmaratonį iki pat finišo.

Bene didžiausią išbandymą karščiu patyrė 5 km distanciją bėgę maratono dalyviai. Mat jų startas buvo ne 10 val., kaip kitų, o per patį karštymetį – 13 val.

„Bėgdama supratau, kad padariau didžiulę klaidą neįsigijusi kepurės. Tinkamos neturėjau ir pamaniau, kad tai tik 5 km, tad ji nebūtina. Beje, aš tokia buvau ne viena, netgi atvirkščiai, kur kas mažiau žmonių turėjo kepures. Trasoje buvo labai nedaug pavėsio, tad stengdavausi išnaudoti kiekvieną jo lopinėlį. Kai vėl išlįsdavau į saulę, pajusdavau, kaip ji tvoskia per galvą. Ne kartą buvo būsena, kai, atrodo, bėgi iš paskutiniųjų, darėsi silpna, kėlė diskomfortą iš vidaus tvoskiantis karštis, nors tokią distanciją esu ne kartą bėgusi“, - pasakojo vilnietė Justė.

Vandens mergina teigė bėgimo metu visai negėrusi, kadangi jai pradeda skaudėti šoną, tačiau labai norėjosi vandens užsipilti ant savęs. „Tačiau pribėgusi prie stalų, pamatydavau, kad reikia kelias minutes laukti, kol įpils vandens ir tik pusę stiklinės. Negi verta dėl to laukti. Vis dėlto vienoje vietoje supratau, kad būtina apsipilti, tik ten kaip tik pilstė ne vandenį, o sultis“, - pasakojo pusmaratonio dalyvė.

Greitosios medicinos pagalbos medikai per pusmaratonį turėjo darbymetį

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė teigė nesuprantanti, kaip buvo galima organizuoti pusmaratonį žinant, kad laukia 30 laipsnių karščiai. Pasak jos, tai žaidimas su žmonių sveikata ir gyvybe. Juk į pusmaratonį susirenka daugybė netreniruotų žmonių, dalyvaujančių tik iš smalsumo ir noro išbandyti save, o per tokį karštį net treniruotas žmogus gali patirti saulės ar šilumos smūgį. Jei nežinomos oro sąlygos ir patenki į karštį, tai viena situacija, bet juk dabar prognozės buvo aiškios.

„Buvo net tokių kvietimų, kai prasidėjo delirinis sindromas, kai trinka žmogaus smegenų kraujotaka ir psichika. Žmogus praranda orientaciją, viskam priešinasi, nežino, ką daro: stumia, draskosi, jam sunku padėti, o būtina prijungti lašelinę. Su juo susišnekėti nebeįmanoma, nes jo nebereguliuoja centrinė nervų sistema. Taip pat buvo ne vienas saulės ar šilumos smūgio atvejis. Buvo ir tokios sunkios stadijos, kad žmonėms prasidėdavo traukuliai – tai tikrai gyvybei pavojinga būklė. Žodžiu, turėjome labai sunkių ligonių – ir ne tik pagyvenusių, bet ir jaunų žmonių. Dar negaliu pasakyti rezultato, bet dirbo labai daug brigadų. Jei žmogus treniruotas, sveikas, 25 laipsniai galėtų būti ribinė temperatūra, nekelianti pavojaus sveikatai. Žmonės turėjo labai gerai pagalvoti prieš bėgdami“, - aiškino ilgametę patirtį turinti medikė.

Pasak V. Pumputienės, didelio karščio metu širdis nebepajėgia tvarkytis taip, kaip turėtų, kad tinkamai organizmą aprūpintų krauju. Juk žmogaus organizme viskas su viskuo susiję. Bėgant karštyje prasideda toks gausus prakaitavimas, kad vanduo bėga kaip upeliu. Net jeigu jis geria skysčius, organizmas jų nepasisavina – viskas eina kiaurai.

„Neužtenka gerti vandens, dar turi atitinkamai sureaguoti kraujagyslės – padidėjus širdies minutiniam tūriui jos turi prasiplėsti. Tačiau jei kraujagyslėse yra sklerotinių pakitimų, o jų šiandien turi ne tik vyresni žmonės, bet ir jaunimas, jos nepajėgia to padaryti. Taigi reikia nepamiršti, kad bėgimo metu organizmas patiria didžiulį krūvį – prasideda tachikardija, didėja širdies išmetamo kraujo tūris, be to, dėl patiriamo streso organizme vyksta daug kitų reakcijų – antinksčiai išmeta daug kortikosteroidų, tuo tarpu smegenų žievė, bandydama suvaldyti dirgiklius, pradeda slopinimą: krenta visi refleksai, mažėja kraujospūdis, lėtėja kvėpavimas, tik širdis toliau kala. Tai gali baigtis labai liūdnai – netgi mirtimi“, - teigė pašnekovė.

Organizmas – sudėtinga laboratorija. Viskas sureguliuota taip, kad kiek šilumos pagaminama, tiek atiduodama. Ramybėje šilumą gamina kepenys, veiklos metu (taip pat bėgant maratoną) – raumenys. Kad neįvyktų šilumos smūgis, kūnas temperatūros perteklių turi išspinduliuoti į aplinką. Dalį jos vėsesnis oras pasiima natūraliai, tačiau jei oro temperatūra mažai skiriasi nuo kūno temperatūros, ji neišspinduliuojama, dėl to trinka organizmo funkcijos.

Medikė patarė bėgant ir po treniruotės gerti stiprios mineralizacijos vandenį. Iškart griebtis elektrolitų tirpalų ji nesiūlė. Jie reikalingi, kai atsiranda simptomai – raumenų spazmai ir pan.

Aplieti bėgikams organizatoriai bandė prisikviesti gaisrininkus

Viena iš pusmarotonio organizatorių, „Nike“ prekės ženklo atstovė Milda Monstavičiūtė teigė, kad prognozes jie labai sekė jau dvi savaites iki renginio, kadangi geras oras yra renginio sėkmė.

„Karščiai iš tiesų buvo prognozuoti, tačiau ne tokie stiprūs, kokie buvo iš tiesų. Pagal prognozes temperatūra turėjo siekti iki 27 laipsnių. Be to, kas mūsų laukia, paaiškėjo tik likus 2-3 dienoms iki renginio, o iki tol prognozės labai kaitaliojosi. Deja, Lietuvoje orai tokie, kad niekada tiksliai nenuspėsi. Reikia pripažinti, kad šįmet karštis šiek tiek pakišo koją. Bėgti buvo iš tiesų labai sudėtinga, tačiau kai kurie žmonės neįvertino savo galimybių, sveikatos ir pasiruošimo, labai atsainiai pažiūrėjo į aplinkos sąlygas ir neįvertino, kad yra labai rimtas pavojus. Pavyzdžiui, bėgikai kišo prie pat starto stovėjusios greitosios darbuotojams kepures prašydami jas pasaugoti iki finišo. Medikai buvo pritrenkti tokio požiūrio. Kai kurie neįvertino ir tempo. Trasa nebuvo labai lengva, kalvota, su įkalnėmis ir nuokalnėmis, tokiomis oro sąlygoms tikrai nereikėjo siekti didelių asmeninių rezultatų, reikėjo iššūkį susidėlioti kitaip. Apie visa tai šiandien ilgai diskutavome su greitosios medicinos pagalbos medikais, kurie aptarnavo renginį. Į ligonines buvo išvežta 18 žmonių. Pagrindinė jų sveikatos negalavimų priežastis – saulė ir karštis.

Kita vertus, tokios oro sąlygos pamokė ir mus, organizatorius. Jau supratome, kad reikia vietoje turėti daugiau greitųjų, gal netgi greitosios pagalbos paviljoną, kuriame žmonėms būtų iškart suteikta skubi pagalba. Beje, vakar visiškai spontaniškai buvome sugalvoję kviesti gaisrinę, kuri aplietų finišą pasiekusius dalyvius, bet ugniagesiai nesutiko – reikėjo tartis iš anksto“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, tokio masto renginį perkelti į kitą dieną praktiškai neįmanoma. Tai didžiulis renginys, į kurį įtraukta daug įvairiausių organizacijų, savivaldybė, uždaromas eismas mieste. Jo planavimas – didžiulis iššūkis, todėl būtų sunku taip paprastai imti jį ir perkelti. Ypatingu atveju, pavyzdžiui, tikrai kilus škvalui, renginį tektų tik visiškai atšaukti.

Kiek iš anksto užsiregistravusių dalyvių neatvyko, M. Monstavičiūtė dar negalėjo pasakyti, tačiau pabrėžė, kad buvo labai daug žmonių, kurie registravosi vietoje, - netgi daugiau nei praėjusiais metais. Jie tikrai jau matė, koks yra oras.

Kai temperatūra perkopia per 30 laipsnių, medikai pataria nesportuoti

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos specialistai taip pat įspėja, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą. Tiesa, žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Visgi termometro stulpeliui pakilus iki 30 laipsnių ar jį perkopus reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo net sveikiems žmonėms.

Teigiama, kad aplinkos temperatūra iki 27 laipsnių diskomforto paprastai nesukelia, 27–34 laipsnių karštis sukelia silpną diskomfortą, o nuo 35 laipsnių prasideda jau ekstremali temperatūra, sukelianti stiprų diskomfortą. Net ir sveikiems žmonėms patariama vengti didelio fizinio aktyvumo temperatūrai perkopus 30 laipsnių.

Šeimos gydytojos Reginos Balčiūnienės teigimu, karštis nėra labai pavojingas, jei nėra didelės drėgmės, tačiau esant karščiui ir didelei drėgmei, kaip paprastai ir būna Lietuvoje, sutrinka prakaitavimo procesas, kadangi aplinkoje yra daugiau drėgmės nei kūne. Neišsiskiriant pakankamai prakaito sutrinka deguonies apykaita organizme, todėl žmogus perkaista. Atsiradus perkaitimui, sutrinka kraujotaka, o tuomet gali išryškėti širdies ir kraujagyslių problemos.

Sporto klubo „Tik Jums!“ Aerobikos instruktorė Irina Butorina, svarstydama, ar galima aktyviai sportuoti termometro stulpeliui artėjant prie 30 laipsnių, teigė, kad tai priklauso nuo paties žmogaus. „Nuolat sportuojantys žmonės treniruočių nenutraukia ir per karščius. Mes patys su kolegomis sėdame ant dviračio, užsimaukšliname kepures, pasiimame vandens ir išlekiame visai dienai, nesvarbu, kiek laipsnių. Aišku, malonu kažkur sustoti ir išsimaudyti, bet nebūtina“, - sakė pašnekovė. Visgi silpniau besijaučiantiems žmonėms ji pataria neperkrauti savo organizmo.

Tuo tarpu treneris Andrius Pauliukevičius priminė, kad svarbiausia per karščius nepamiršti gerti daug skysčių. Vandens pagalba organizmas yra aušinamas. Dėl skysčių trūkumo tirštėja kraujas ir širdžiai daug sunkiau jį varinėti. Taigi širdis apkraunama dvigubai – dėl sutirštėjusio kraujo ir dėl fizinio krūvio.

„Aš pats, vis po gurkšnį atsigerdamas kas porą minučių, per valandos trukmės treniruotę išgeriu du litrus. Paprastam žmogui, manau, užtektų ir litro ar net šiek tiek mažiau. Geriausia gerti mineralinį vandenį, tik negazuotą. Antras svarbus dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, su kokiais drabužiais sportuojama. Vasarą būtina rinktis paprastus medvilninius drabužius. Sintetinis audinys trukdo organizmui šalinti šilumą per odą. Deja, labai dažnai sportinė apranga gamina iš sintetinių medžiagų. Šiuo metu yra technologijos, kurios kaip tik turėtų padėti išgarinti šilumą, tačiau ši sistema visgi nėra pakankamai efektyvi ir sveika. Pagaliau sintetinė medžiaga prakaituojant gali dirginti odą, o per karščius oda tampa svarbiu mūsų organu“, - patarė pašnekovas.

Inga Saukienė