Pykinimas ir vėmimas po operacijos: kaip efektyviai gydyti?

Šveicarijos mokslininkai išanalizavo literatūros duomenis apie droperidolio skyrimą pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai. Į analizę įtraukti 25 tyrimai, kuriuose dalyvavo  2957 pacientai. Tyrimuose droperidolis skirtas nuo 0,25 iki 1 mg doze į veną ir lygintas su placebu.

Efektyviai sumažino pykinimą

Ankstyvo pykinimo (iki 6 val. po operacijos) reliatyvus rizikos sumažėjimas buvo 0,45, ankstyvo vėmimo rizikos sumažėjimas - 0,65. Vėlyvam pykinimui ir vėmimui stebėtas atitinkamai 0,74 ir 0,61 rizikos sumažėjimas.

Droperidolis taip pat sumažino galvos skausmo tikimybę, tačiau padidino nerimo lygį tirtiems pacientams. Svarbu paminėti, jog nebuvo nustatytas vaisto efektyvumo skirtumas, skiriant jį skirtingomis dozėmis, todėl galima daryti prielaidą, jog ir mažomis dozėmis skiriamas droperidolis efektyviai slopina pooperacinį pykinimą ir vėmimą.

Lemia daug faktorių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas doc. Andrius Macas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad neretai manoma, kad pooperacinis pykinimas ar pykinimas kartu su vėmimu yra sukeltas narkozės. „Po operacijos pykinimą ar kartu ir vėmimą sukelia daug faktorių. Pirmasis – paciento organizmo ypatumai: lytis (moteris pykina dažniau), amžius ir kt. Vaikai tai patiria dažniau (13-42 proc.), o suaugusieji – iki 30 proc. Tačiau po operacijos pykina tik 5 proc. kūdikių, - pasakojo anesteziologas. – Kitas faktorius – anestezijos metu vartojami medikamentai. Trečiasis faktorius – pati operacija. Dažniausi pykinimai po laparoskopinių, tulžies pūslės operacijų“.

Apibendrindamas A. Macas pabrėžė, kad nors pooperacinis pykinimas ir nepriklauso nuo anesteziologo, bet anesteziologija gali šiuos procesus padėti valdyti. Tam, anot portalo pašnekovo, yra labai daug priemonių, ir ne vien medikamentinių: „Skatiname, kad į operacinę pacientas atkeliautų su tuščiu skrandžiu, bet tai jokiu būdu nereiškia badavimo. Iki operacijos pacientas turi vartoti tam tikrus produktus, kurie skiriasi atitinkamai pacientų grupei. Iš medikamentų vieni veikia centrinę nervų sistemą, kiti – žarnyno motoriką. Lietuvoje naudojamas metoklopramidas, ondasetronas, gliukokortikoidų grupės medikamentai“.

Lietuvoje neregistruotas

Droperidolis – žinomas vaistas Lietuvos anesteziologams dar iš tarybinės medicinos laikų, kai buvo plačiai naudojamas ir mūsų šalyje, tačiau šiandien šis medikamentas Lietuvoje nėra registruotas. Gydytojo teigimu, droperidolis – labai efektyvus vaistas, mažinant pykinimo ir vėmimo pooperaciniu laikotarpiu riziką, bet naudotinas itin mažomis dozėmis. Nors Lietuvoje ir neregistruotas, medikamentas yra saugus vartoti. „Mūsų ligoninės jo nusiperka, bet pacientas turi rašyti sutikimą dėl jo vartojimo, - aiškino gydytojas. – Droperidolis – labai brangus medikamentas, kai kurių kitų naudojamų vaistų kainą viršijantis net 10-15 kartų. Jis nėra klasifikuojamas, tai vardinis medikamentas. Jo efektyvumas, kaip jau sakiau, žinomas, o šveicarų mokslininkai tik patvirtino tas žinias“.

Vėmimas pooperaciniu laikotarpiu, A. Maco teigimu, pacientui sukelia labai blogus prisiminimus apie chirurgiją, anesteziją, atsiranda operacijų baimė. „Stiprus vėmimas gali sukelti skysčių praradimą kartu su kaliu, natriu. Pacientas po operacijos pradeda vėliau valgyti, tad vėliau ir pasveiksta, gali tekti ilgiau gulėti ligoninėje, tad kyla ir gydymo kaštai. Vėmimas gali sukelti kraujavimą, paleisti siūles“, - pooperacinio vėmimo pasekmes vardijo docentas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Schaub I et al. Low-dose droperidol (≤1 mg or ≤15 μg kg-1) for the prevention of postoperative nausea and vomiting in adults: quantitative systematic review of randomised controlled trials. Eur J Anaesthesiol. 2012 Jun;29(6):286-94.