Rugsėjo 26 diena – Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Radiacinės saugos centras (RSC) prisideda prie šios dienos minėjimo ir primena apie radono aplinkoje pavojų.
Nors daugeliui geriausiai pažįstami tokie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai kaip rentgeno aparatas ar atominė elektrinė, žmogus didžiausią apšvitą gauna ne iš jų, o iš gamtos. Vienas iš gamtinių šaltinių ir yra radonas.
Žmogus negali pajusti radono, kadangi tai yra radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos. Jos susidaro skylant grunte, vandenyje, uolienose esančiam radžiui. Lauke susidariusį radoną išnešioja vėjas, bet per įvairius pastato plyšius, įtrūkimus jis gali patekti ir į patalpas bei ten kauptis.
Radonas ir jo produktai kvėpuojant nusėda plaučiuose ir kvėpavimo takuose, kur skildami švitina ir pažeidžia epitelio ląsteles. Tai gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Radonui ypač jautrūs vaikai. Be to, neigiamą radono poveikį ypač sustiprina rūkymas. Lietuvoje nuo radono sukelto vėžio kasmet miršta daugiau kaip 100 žmonių.
Nustačius patalpose didelį radono kiekį, reikėtų jį mažinti. Pirmiausia būtina nustatyti radono šaltinį ir jo patekimo vietas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų imtis priemonių: pavyzdžiui, nustačius, jog radono šaltinis yra gruntas, galima užsandarinti sienų bei grindų plyšius, įtrūkimus, įrengti mechaninį vėdinimą, pašalinti radioaktyvų gruntą prie pastato ir pan.
RSC nemokamai atlieka radono patalpose, grunte ir vandenyje tyrimus bei konsultuoja radono mažinimo klausimais.