Ragina neprarasti budrumo: kaip išvengti gyvybei pavojingo žaibinio meningokoko

Kol formuojasi imunitetas, vaikui tenka nemažai sirgti. Peršalimas daug nekankinęs lengvai praeina, tačiau, jei susergama, pavyzdžiui, bakterine meningokoko infekcija, ima grėsti ne tik rimtas pavojus sveikatai, bet ir vaiko gyvybei. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila" gydytojai pranešime žiniasklaidai primena apie šios ligos pavojus ir ko reikėtų imtis, norint išvengti skaudžių pasekmių.

Reklama

Meningokokinė infekcija yra skirstoma mažiausiai į 8 grupes. Europoje daugiausiai fiksuojama B ir C meningokoko grupės atvejų, o Lietuvoje dažniausiai pasitaiko B tipas. Šios ligos pikas Lietuvoje fiksuojamas vasarį–kovą, tad šiuo metu reikėtų būti ypač budriems ir atsargiems.

„B grupės meningokokas sukelia žaibines formas, kurioms pasireiškus svarbios ne tik valandos, bet ir minutės. Kartais, net jei ir yra laiku paskiriamas specifinis gydymas, sergančio vaiko gyvybės nepavyksta išgelbėti arba pasveikus lieka luošinančios komplikacijos. Pasiskiepijus žaibinės ligos formos išvengiama", – sako šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Ar žmogus susirgs simptomine forma, labai priklauso nuo imuninės sistemos veiklos, sako infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone.

Meningokoku gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai – vaikai, iš kurių daugiau nei trečdalį sudaro kūdikiai. Imuniteto stoką turintys asmenys, asmenys, kuriems pašalinta blužnis, rūkantieji, persirgę gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat yra meningokokinės infekcijos rizikos grupėje.

Būtina žinoti meningokoko simptomus

Jei žmogus – vaikas ar suaugęs – nėra skiepytas nuo meningokoko, dėl žaibinės šios ligos rizikos verta įsidėmėti simptomus, nes jiems pasireiškus būtina skubiai imtis priemonių.

G. Gaižutytė-Monteleone sako, kad meningokoko simptomai priklauso nuo ligos formos: išskiriamos lokalizuota, generalizuota ir retos ligos formos.

Lokalizuotos formos simptomai: nazofaringitas (ūminis nosies ertmės, nosiaryklės ir ryklės gleivinės uždegimas), bendras negalavimas, užgulusi nosis, galvos, gerklės skausmas, neaukšta kūno temperatūra. Liga trunka 1–3 dienas ir dažniausiai praeina savaime gydantis namuose. „Pacientai dažnai pasveiksta net nežinodami, kad sirgo meningokokine infekcija", – sako infekcinių ligų gydytoja.

Generalizuota forma pasireiškia meningokokiniu sepsiu, dar kitaip vadinamu meningokokemija arba meningokokiniu meningitu. Galimas ir šių abiejų formų derinys. Ligai būdinga aukšta 39–40 laipsnių temperatūra, galvos skausmas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, per pirmąją parą ar per pirmąsias valandas atsiranda hemoraginio pobūdžio bėrimas, paspaudus, jis neišnyksta. Bėrimas dažniausiai plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų link liemens, pažastų ir veido.

Esant žaibinei meningokokemijai visi šie simptomai progresuoja daug greičiau, staigiai blogėja paciento būklė, galima mirtis net per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, net ir taikant reikiamą gydymą. Kiti simptomai, kurie taip pat gali pasireikšti: pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, mieguistumas, vangumas, smegenų dangalų dirginimo požymiai.

„Jei liga progresuoja iki meningoencefalito, galimi traukuliai, sąmonės praradimas. Mišriai formai būdingi tiek meningito simptomai, tiek bėrimas", – tikslina gydytoja infektologė G. Gaižutytė-Monteleone ir įvardija retas meningokokinės infekcijos formas: sąnarių, širdies dangalų bei plaučių uždegimą.

Infekcinėmis ligomis užsikrėtusius pacientus gydanti G. Gaižutytė-Monteleone sako, kad iš pradžių meningokokinė liga nepasireiškia specifiniais klinikiniais simptomais, o labai primena peršalimą ar gripą, net ir atlikus kraujo tyrimą, pokyčių nenustatoma. „Jei pasireiškia aukšta temperatūra, ligonis tampa vangus, visuomet geriau nedelsti ir konsultuotis su medikais. Atsiradus bėrimo elementams liga progresuoja labai greitai ir būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ar vykti į budinčią gydymo įstaigą, kur bus atlikti kraujo tyrimai ir skubiai pradėtas gydymas", – sako gydytoja infektologė.

„Šeimos gydytojai darbe gali susidurti su lengva meningokokine infekcija sergančiais pacientais, tačiau norint patikslinti susirgimo kilmę, reikėtų imti mikrobiologinį pasėlį, tyrimo atsakymai užtruktų, o laukti negalima. Pacientas gali sirgti lengvesnės formos meningokokine infekcija, bet apie tai net nežinos, o gydytojas, įvertinęs paciento būklę, kraujo tyrimus ir kt. turimą informaciją, paskirs antimikrobinį gydymą empiriškai, t. y. be tikslaus sukėlėjo nustatymo pasėlio metodu, – sako šeimos gydytojas V. Rajeckas. – Visgi jei šeimos gydytojas įtaria smegenų dangalų uždegimą, sunkesnės formos plaučių uždegimą ar jo iki šiol nepavyko sėkmingai sukontroliuoti, atsiranda sąmonės sutrikimas, toks pacientas nedelsiant nukreipiamas į skubios pagalbos skyrių, kur infekcinių ligų gydytojai perima tolimesniam ištyrimui ir specifiniam gydymui."

Kaip apsisaugoti?

Kaip ir nuo bet kurių infekcinių ligų, taip ir nuo meningokoko, reikėtų saugotis siekiant palaikyti stiprų imunitetą taikant sveikos gyvensenos principus, laikantis higienos taisyklių, vengiant sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos, o ypač žaibinės ligos formos, yra skiepai.

Siekiant išvengti ligos ir kontroliuoti infekcijos plitimą, Lietuvoje kūdikiams ši vakcina yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis – vaikai pradedami skiepyti sulaukus 3 mėnesių, vėliau vakcina kartojama 5 mėnesių ir trečioji paskiriama sulaukus metų.

Šeimos gydytojas V. Rajeckas sako, kai dauguma Lietuvos gyventojų bus paskiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos, šios ligos atvejų mažės, tuomet gali pradėti plisti kitos, tačiau ne tokios sveikatai pavojingos formos. „Kai užaugs karta, kuri nuo 2018 metų skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, šios ligos grėsmė sumažės", – tvirtina šeimos gydytojas.