„Ramaus miego knyga“ padės susigrąžinti ramų miegą ne tik vaikams

Kūdikio atėjimas į šeimą – didžiulė laimė. Tačiau tėvų džiaugsmas greitai ima blėsti, jei kas naktį juos pažadina verksmas. Pagalvokite, juk taip nutinka kelis ar net keliolika kartų per naktį. O jei tai tęsiasi metus, dvejus... penkerius? Ką daryti, kad jums taip neatsitiktų? Kaip elgtis, jei kūdikis naktį jus vis pažadina? Kaip visai šeimai atgauti saldų miegą ir gyvenimo džiaugsmą? Atsakymą žino Sarah Ockwell-Smith (Sara Okvel-Smit) – britų psichologė, vaikų ugdymo specialistė, rašytoja ir hipnoterapeutė, ypač besidominti vaikų miego problemomis, viena iš tinklalapio www.gentleparenting.co.uk įkūrėjų. Leidyklos „Tyto alba“ išleista „Ramaus miego knyga“– tai vadovas, kuriame miego trūkumo iškankinti tėvai ras patarimų, kaip sureguliuoti miegą nuo pirmos naujagimio dienos iki mokyklinio amžiaus. Skaitykime knygos ištraukas.

Reklama

Pasiruošimo miegoti tvarka

Remdamasi saviške keturių vaikų mamos patirtimi ir tuo, ką supratau dirbdama su daugybės mažylių iki penkerių metų tėvais, išsiaiškinau septynis dalykus, kurie padeda mažiems vaikams geriau miegoti. Nenoriu pasakyti, kad visi jie jums bus patrauklūs ar pravartūs jūsų šeimai, tačiau kai kurie jų tiks. Svarbiausia rasti tai, kas jums geriausia. Kai kuriems vaikams prireikia visų septynių, kad kuo geriau miegotų, o kitiems – vos vieno ar dviejų. Kad ir kiek jų pasirinksite, svarbiausia palaukti ir leisti jiems suveikti.

<...> Nėra jokio stebuklingo sprendimo, padedančio vaikams išmiegoti visą naktį, vėliau atsibusti ryte, lengviau užmigti ir gerai numigti pokaičio. Tą patį pasakyti galima ir apie maniškį būdą. Visi jo aspektai yra švelnūs, o švelniam būdui suveikti reikia laiko. Pastebimų pokyčių galima tikėtis po šešių savaičių. Pabandę kurį nors vieną ar du kartus prieš pasiduodami nesipiktinkite: „O, tai visai neveikia.“ Jei norite ilgalaikių vaiko miego pokyčių, turite būti pasirengę luktelėti, kol šie būdai suveiks. Jei pasiryšite, rasite tai, kas iš tiesų padės. Tikrai.

Pagrindiniai mano būdo aspektai

Miegas vienoje lovoje ar tame pačiame kambaryje

Lūkesčiai

Mityba

Pereinamieji objektai

IT ir laikas prie ekranų

Laikas sau

Aplinka

Miegas vienoje lovoje ar

tame pačiame kambaryje

<...> Pasaulyje miegoti vienoje lovoje ir kambaryje yra įprasta ir normalu. Vakarų visuomenėse į tai šnairuojama, nes manoma, kad vaikai turi tapti nepriklausomi kuo anksčiau, o leisdami jiems miegoti vienoje lovoje ar kambaryje su mumis, ypač pasibaigus kūdikystei, užauginsime nesavarankiškus, sugadintus vaikus. Tai netiesa.

Savarankiškumas yra vienas iš raidos etapų. Kiekvienas kūdikis ir vaikas iš prigimties yra priklausomas nuo savo tėvų. Trumpai tariant, jiems reikia mūsų, kad išgyventų ir būtų sveiko kūno ir proto. Vaikui augant jo smegenys bręsta ir pajėgia reguliuoti vis sudėtingesnį elgesį, taip pat ir savarankiškumą, bet kol jis mažas – iki penkerių metų, – jam reikia mūsų. Mokslininkai ir psichologai nuolat mus patikina, kad norint išugdyti tikrai savarankišką vaiką, pirmiausia reikia leisti jam būti priklausomam nuo mūsų. Žodis „nepriklausomas“ rodo, kad pirmiausia reikia pabūti „priklausomam“, kad galėtum tapti savarankiškas. Vaikas, kuriam leidžiama prisirišti prie tėvų, turi daug didesnę galimybę tapti savarankiškas, jaustis saugus ir pasitikėti savimi. Atstumdami jį nuo savęs, baimindamiesi jo prieraišumo ar juokdamiesi, kad jis jau „turi būti didelis“, rizikuojame užauginti jį būtent tokį, kokio nenorime – nesavarankišką. Negaliu pasakyti aiškiau: niekada neturėtume bijoti auginti prieraišų ir priklausomą nuo mūsų vaiką ir tenkinti jo poreikius – tai geriausias būdas užauginti savimi pasitikinčią ir nepriklausomą asmenybę.

Tai ne vien žodžiai. Mokslas įrodė, kad pirmus penkerius metus miegoti su vaiku viename kambaryje ar lovoje ne tik psichologiškai nerizikinga, bet greičiausiai netgi naudinga. 2005 metais Šveicarijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 500 stebėtų keturmečių vaikų beveik 40 procentų bent kartą per savaitę miegodavo tėvų lovoje.1 O įdomiausia, kad tie, kurie kūdikystėje miegodavo atskirai, lygiai taip pat mielai įsitaisydavo tėvų lovoje iki pat mokyklinio amžiaus. Štai ir paaiškėja, kad negalima išmokyti ar „ištreniruoti“ savarankiškumo paguldžius vaiką miegoti atskirame kambaryje, nes glaudaus ryšio su tėvais poreikis išlieka visą vaikystę.

Mokslas taip pat pateikia įrodymų, kad miegas vienoje lovoje su naujagimiais, kūdikiais ir ikimokyklinukais nesukelia jokios psichologinės žalos ir kai jie paauga. Tai svarbu, nes dauguma sveikatos priežiūros specialistų ir žiniasklaida dažnai perspėja, kad dalydamiesi lova auginame „nesavarankiškus ir sugadintus vaikus“. 2012 metais tyrėjai aiškiai įsitikino: „Dalijimasis lova kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iki šešerių metų nesiejamas su miego problemomis, lytine patologija ar kitokiais probleminiais padariniais. Vaikams suėjus aštuoniolikai metų, dalijimasis lova kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje taip pat nebuvo susietas su jokia patologija ar probleminiais padariniais.“ Dar šis tyrimas įrodė, kad miegant kartu vaikams ne tik nekyla jokių problemų, bet ir palankiai veikiamas jų intelektas. Tyrėjai teigė: „Pasirodo, kad dalijimasis lova su tėvais ankstyvoje vaikystėje labai susijęs su geresniais pažintiniais gebėjimais vaikams sulaukus šešerių.“ Tai ne vienintelis tyrimas, galintis nuraminti lova su naujagimiais, kūdikiais ar ikimokyklinukais besidalijančius tėvus. JAV mokslininkai penkerius metus stebėjo beveik 1 000 šeimų ir rinko duomenis, kaip jie miega. Vaikui sulaukus penkerių, būdavo tikrinami jo pažintiniai gebėjimai ir elgsena ir atkreipiamas dėmesys į hiperaktyvumą bei socialinius įgūdžius. Niekas nenustebo, kad su tėvais nuolat miegoję vaikai, palyginti su likusiais, problemų turėjo anaiptol ne daugiau. Dr. Lauren Hale iš Niujorko universiteto sakė: „Labai nedaug tyrinėta, kokių padarinių raidai gali sukelti dalijimasis lova su vaikščioti pradedančiu vaiku. Paaiškėjo, kad atsižvelgiant į motinos ir vaiko savybes, nebuvo pastebėta miegojusių ir nemiegojusių su tėvais vaikų pažintinių ar elgsenos skirtumų. Spręsdami, kaip miegoti, tėvai turėtų remtis savo šeimos poreikiais ir stengtis užtikrinti, kad vaikas pailsėtų kuo geriau.“

Jei tyrimų duomenų, kad miegodami vienoje lovoje vaikų psichikai nekenkiame ir „mamyčiukais“ jų neverčiame, skeptikams įtikinti neužtenka, gal padės tyrimai apie tai, kaip tai naudinga? 2012 metais Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad vienoje lovoje su tėvais miegantiems mažyliams sumažėja antsvorio grėsmė vėliau gyvenime. Analizuodami daugiau nei 600 vaikų duomenis, tyrėjai išsiaiškino, kad niekada tėvų lovoje nemiegojusiems vaikams tikimybė nutukti tris kartus didesnė. Aptardama duomenis vadovaujanti tyrėja dr. Nanna Olsen pasakė: „Tokie rezultatai veikiausiai rodo, kad naktį į savo lovą įsileidžiančių tėvų socialinis palaikymas ar kitokios pozityvios psichosocialinės reakcijos gali apsaugoti nuo antsvorio, o negatyvios psichosocialinės reakcijos, tokios kaip atstūmimas, kai tėvai naktį į lovą neįsileidžia, ilgainiui gali būti didėjančio svorio priežastis.“

Daugumoje pasaulio šalių vaikams miegoti vienoje lovoje ar kambaryje su tėvais yra visiškai normalu, ypač Azijoje: tyrimai rodo, kad Kinijoje 40 procentų mažylių taip miega nuolatos iki šešerių metų. Tyrėjai atskleidė, kad šioje šalyje su tėvais vienoje lovoje nuolat miega 21 procentas trejų–šešerių metų vaikų, o 19 procentų – tame pačiame kambaryje.5 Kodėl mes taip bijome, kad vaikai bus priklausomi, nors tyrimai ir rodo, kad tai ne tik nežalinga, bet netgi naudinga ir pasaulyje įprasta? Gal tokia praktika būtų pravarti ir jūsų šeimai?

Paklausiau keletą mamų, nutarusių miegoti su vaikais vienoje lovoje ar tame pačiame kambaryje, kodėl taip padarė ir ką sužinojo apie vaikų miegą sulaukusios mažylio. Štai keletas atsakymų.

Išmokau nesijaudinti dėl to, kur miega mano vaikas. Pirmomis savaitėmis kankinausi, stengdamasi sūnų migdyti lopšyje, nes maniau turinti taip elgtis. Kamuojama kaltės pasiguldžiau jį į savo lovą, kai jam suėjo trys mėnesiai, ir poveikį pajutau kaipmat.

Supratau, kad miegoti kartu su kūdikiu yra visiškai normalu. Ant mamos šiltų rankų ar krūtinės užmiegantis vaikelis – tikra pilnatvė.

Išmokau nesijaudinti, jei jie užmiega tik mano lovoje ar ant kelių. Tai jokia ne bėda, jie taip greit auga, kad reikia branginti kiekvieną artumo akimirką.

Supratau, kad visiškai gerai ir normalu, jei mano vaikščioti pradedančiai dukrai reikia, kad aš (ar mano vyras) pasėdėtų prie lovelės ar atsigultų šalia naktį jai nubudus, ir tikrai nesigriebsiu migdymo metodų, kaip kad augindama pirmąjį vaiką (baisiai nepatiko – daugiau niekada to nedarysiu!). Išmokau tomis akimirkomis iš tiesų mėgautis, o ne stengtis kokiais nors metodais keisti. (Žinau, kada nors tai praeis, o aš jai paaugus to turbūt pasigesiu!)

Supratau, kad miegoti vienoje lovoje su kūdikiu nėra pavojinga, kaip nepagrįstai tvirtino žiniasklaida prieš man tampant mama ir kartojo sveikatos priežiūros specialistai, kai ja tapau. Bet jei apsidraudi, taip yra saugu, o SKMS atžvilgiu net saugiau negu palikti jį miegoti vieną.

Supratau, kad laikantis saugumo reikalavimų, miegoti vienoje lovoje yra visiškai saugu, o prisiminus praeitį... ir normalu!

Supratau, kad kūdikiai ir vaikščioti pradedantys mažyliai greitai tampa vaikais, kurie nori ir reikalauja savarankiškumo. Glauskite tuos mažučius, tegu jie miega jums rankų, kol galima, – tai praeinančios vaikystės akimirkos, nespėsite nė mirktelėti pavargusiomis akimis. (Rašau tai su ant rankų snūduriuojančiu ketvirtuoju savo mažyliu, paskutiniu iš ketverto, kuris dar taip šnarpščia.)

Kaip miegoti su vaiku?

Nors kai kurioms šeimoms tai gali būti tikras išsigelbėjimas, miegoti kartu su vaiku skirta ne kiekvienam, todėl jei nutarėte pabandyti, labai svarbu, kad būtų patogu. <...>

Turbūt žinote apie žiniasklaidoje skleidžiamą propagandą dėl saugaus miego drauge. Tačiau, ko gero, dar nesupratote, kad tai, ką skaitote laikraščiuose ar matote televizijos naujienų laidose, yra žurnalistų pateikiamos pranešimų spaudai interpretacijos, nes vargu ar jie gilinosi į tyrimus ar tikrino metodiką klaidoms atmesti arba rezultatus – šališkumui ir nuomonėms nusijoti. Vadinasi, visuomenei pateikiama netiksli ir veikiausiai gąsdinanti informacija. Tiesą sakant, kiek žinoma po gausybės miego vienoje lovoje tyrimų, jei tik laikomasi saugumo reikalavimų, tai nė kiek ne pavojingiau nei vaikui miegoti lopšyje.

Jei svarstote dalytis lova su metų neturinčiu vaiku, svarbu atsižvelgti į tai, ar jis yra žindomas. Jeigu taip, tai miegoti kartu tiesiog nuostabu: tyrimai rodo, kad tuomet žindymas pagerėja ir trunka ilgiau. Iš įvairių tyrimų žinome, kad pieno mišiniais maitinami kūdikiai miega kitaip nei žindomi, ypač antruoju ir trečiuoju savo gyvenimo mėnesiais, o SKMS rizika tuomet yra didžiausia. Šiuo tarpsniu mišinuku maitinami mažyliai ne tokie jautrūs nei žindomi, todėl tokiam miegančiam prie mamos vaikui netyčia nuslinkus po antklode gali nutikti baisi nelaimė. Mat jeigu jie ne tokie jautrūs, tai mažesnė ir tikimybė, kad kilus pavojui atsibus ir pažadins tėvus.

Mažiau žinoma tai, kad žindančios ir pieno mišiniu savo kūdikius maitinančios motinos taip pat miega skirtingai. Žindančios naktį jautriau reaguoja į mažylius. Vadinasi, greičiausiai yra dirglesnės ir lengviau atsibustų, jei kūdikis nustotų kvėpuoti ar pasislinktų po antklode. Negana to, žindanti mama ir vaikelis miega kitokia padėtimi nei mamos su mišiniais maitinamais vaikais. Šiuos skirtumus atskleidžia ir Daramo universiteto Tėvų ir kūdikių miego laboratorijos mokslininkai, stebėję, kaip miega motinos su vaikais. Laboratorijos vadovė profesorė Helen Ball sako: „Žindančios ir žindžiusios motinos atsigula ir kūdikius pasiguldo kitaip nei nežindančios, taip pat didesnę nakties dalį miega atsisukusios į mažylį. Fizinė mamos ir vaiko vieta lovoje taip pat skiriasi. Nežindančios vaiką pasiguldo sau priešais veidą. Žindančios ar žindžiusios migdo prie krūtinės ir susiriečia aplinkui saugodamos jį kūnu. Nežindančios moterys ir jų mažyliai miega šonas prie šono, o ne veidu vienas į kitą, o kartais net atsuka vienas kitam nugaras.“ Štai kodėl svarbu, kad vienoje lovoje su kūdikiu miegotume tik jei jį žindote. Mišiniu maitinamas mažylis turi būti migdomas atskirai. Tai ne taip svarbu pradedantiems vaikščioti ir ikimokyklinukams, nes jie tvirtesni ir jiems lengviau pažadinti tėvus, tačiau kiti saugumo principai jiems taip pat galioja.

Jei norite miegoti su vaiku, laikykitės toliau išvardytų saugumo principų.

Saugaus miego vienoje lovoje taisyklės

Vienoje lovoje su kūdikiu miegokite tik jei žindote. Vaikai, maitinami pieno mišiniais, miegoti turi atskirai.

Abu tėvai turi būti nerūkantys, ir svarbu, kad motina nebūtų rūkiusi nėštumo metu.

Abu tėvai turi nevartoti alkoholio.

Abu tėvai turi nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Tėvai neturėtų būti pervargę, remiantis jų pačių jausena, nors kitur sakoma, kad parą prieš tai turėtų būti miegoję ne mažiau kaip penkias valandas.

Motina visuomet turi miegoti tarp kūdikio ir partnerio, mažylio negalima guldyti viduryje. Kūdikis taip pat negali miegoti tarp brolių ar sesių.

Paviršius turi būti standus (viskoelastiniai čiužiniai netinka), skirtas tik miegoti, – vadinasi, miegokite tik lovoje, niekada kartu nemiegokite ant sofos, hamakuose ar ant sėdmaišių.

Neleiskite kūdikiui nusiristi ant žemės. Kad taip nenutiktų, daugelis tėvų miega čiužinį padėję ant grindų.

Pagalves laikykite atokiai nuo kūdikio. Jis turi miegoti prie motinos krūtinės, ne veido.

Motina turėtų gulėti ant šono, kūnu saugodama kūdikį (žr. piešinį apačioje).

Neklokite kūdikio antklodėmis, kad jis neuždustų, ir neleiskite jam perkaisti. (Kai kurios mamos, kad nesušaltų, vilki šiltą pižamą ir užsimeta chalatą).

Ilgus plaukus susiriškite, nevilkėkite drabužių su raišteliais, kad kūdikis atsitiktinai nepasismaugtų.

Pristatoma lovelė su ratukais

Daugeliui tėvų patinka sumanymas miegoti prie kūdikio, tačiau kartais abejoja, ar pavyks tą daryti saugiai. Kai kurie nesiveržia dalytis savo lova, ypač jei ji nėra pakankamai plati, o kiti nemiega su vaiku dėl saugumo (jei kūdikis maitinamas mišiniu, per mažas pagal amžių arba ankstukas ir jei motina turi didelį antsvorį). Kartais tėvų lovoje miega vyresnėlis, tad jei atsiradus naujagimiui jie nusprendžia ir toliau dalytis lova su juo, kūdikį guldo į pristatomą lovelę.

Yra daug specialiai kūdikiams sukurtų pristatomų lovelių. Jos pristumiamos prie lovos kuo patikimiau ir saugiau, kūdikis miega čia pat ir lengvai pasiekiamas, o tėvai jaučiasi saugūs ir ramūs.

Kaip atpratinti vaiką miegoti kartu

Dauguma tėvų nerimauja, kad įsileisdami kūdikį į savo lovą užsikrauna papildomą naštą ir atžalos niekuomet neiškraustys. Būkite ramūs, jūsų vaikas jau greit bus pakankamai savarankiškas ir pats tai padarys, paprastai taip nutinka apie trečius–ketvirtus metus, tačiau daug vaikų be vargo išsikrausto į savo lovelę anksčiau. Jei nebenorite dalytis guoliu su pradedančiu vaikščioti mažyliu ar ikimokyklinuku, palankiausias metas pažinčiai su lovele yra apie šeštą–aštuntą mėnesį, kai pasibaigia „ketvirtasis trimestras“ ir ketvirto–penkto mėnesio miego pablogėjimas, o atsiskyrimo nerimas dar neprasideda.

Aš patarčiau leisti pačiam vaikui apsispręsti, nes tik tuomet įsitikinsite, kad jo poreikiai tenkinami. Vis dėlto jei ilgai dalytis lova jums nepriimtina, mažylį į atskirą guolį iškelkite kuo švelniau ir pamažu. Iš pradžių gal į greta pastatytą lopšį arba, jei jis jau ūgtelėjęs, ant čiužinio, patiesto prie jūsų lovos ant grindų. Kai kurie tėvai ir toliau patenkinti miega viename kambaryje su savo vaiku, tuomet nieko ir keisti nereikia. Gana greitai vaikas užsimanys asmeninės erdvės. Jei norite savo atžalą perkraustyti į at­skirą kambarį, galite švelniai jį padrąsinti keliais būdais, kuriuos aptarsiu tolesniame poskyryje. Užtikrinu jus – jis tikrai nenorės miegoti su jumis amžinai!

Kaip miegoti viename kambaryje

Miegoti tame pačiame kambaryje su vaiku – tai ilsėtis vienoje patalpoje, bet atskirose lovose. Kai kurioms šeimoms tai neįmanoma, nes miegamasis per mažas, o kitoms visai tinka, ypač jei vaikas jau pradeda vaikščioti arba yra ikimokyklinukas, o juo labiau jei jaučiasi nesaugus, nes atsirado brolis ar sesė, ėmė lankyti dienos priežiūros instituciją arba sapnuoja košmarus. Miegoti viename kambaryje palanku abiem šalims: tėvai ramiai ilsisi savo lovoje, o vaikai jaučiasi jaukiai būdami netoli jų. Kai kurios šeimos į kambarį vaikui atneša čiužinį, kitos mieliau įsigyja specialias loveles, užimančias mažiau vietos. Tokia lovelė praverčia dar ir todėl, kad atėjus laikui mažylį perkelti į atskirą kambarį ji jam bus pažįstama ir jauki, tad ir persikraustyti bus lengviau.

Miegoti tėvų kambaryje ypač tinka vaikams, kurie neseniai tapo vyresnėliais. Atsiradus naujagimiui pradedančių vaikščioti ir ikimokyklinukų miegas pablogėja, nes jie jaučiasi atstumti ir netikri dėl tėvų meilės. O dar labiau viską apsunkina naujagimis tėvų miegamajame. Pakviestas į „šeimos miegamąjį“ vaikas jausis dalyvaujantis, todėl ir saugesnis, miegos geriau, o dieną elgsis klusniau.

Kaip iškelti vaiką iš savo miegamojo

Prireikus perkelti vaiką į jo paties kambarį aš patarčiau palaukti, kol jis bus pasiruošęs. Kraustynės vyks sklandžiau, jei leisite vadovauti jam. Neskubėkite vaiko iš savo miegamojo perkelti prieš ar iškart atsiradus naujagimiui, nes tokiu metu jam reikia jūsų artumo ir būti tikram, kad neatstumiate ir mylite. Todėl perkraustykite jį į kitą kambarį arba nėštumo pradžioje, arba po jaunėlio gimimo praėjus keliems mėnesiams, kai viskas nusistovės. Taip pat neskatinkite vaiko kraustytis, „nes jis jau didelis“. Daug mažų vaikų, tapę vyresnėliais, kovoja su prieštaringais norais būti dideliam ir... mažam. Namuose apsigyvenus naujagimiui, dažnai nugali pastarasis noras, todėl skatinimas „būti dideliam“ gali duoti visiškai priešingą rezultatą. Kodėl jis turėtų būti didelis, jei, rodos, tik mažiukai sulaukia dėmesio ir yra myluojami?

Švelnus būdas paskatinti vaiką miegoti savo kambaryje – tai leisti jam nuspręsti, kaip jį papuošti, kokią patalynę turėti, kaip kambarį apstatyti ir kaip išdėlioti pažįstamus ir mielus daiktus. Bene sėkmingiausiai jį padrąsinsite dieną būdami tame kambaryje drauge. Tėvai gana retai taip elgiasi, tačiau jei to nedaro, tai kaip vaikas susikurs teigiamas asociacijas, kad miegodamas vienas jaustųsi jaukiai ir ganėtinai saugus? Labai svarbu, kad kasdien bent pusvalandį jo kambaryje kuo nors užsiimtumėte kartu. Apkabinę lovoje paskaitykite knygelę, pažaiskite žaidimų, paklausykite muzikos ir padėliokite dėlionių – kad ir kokia veikla jums patiktų ir pradžiugintų vaiką. Kambarys jam turi būti smagi vieta, kelianti daug gerų atsiminimų ir sąsajų, o ne kampas, kuriame jis nakčiai uždaromas. Nepaprastai svarbu, kad taip elgtumėtės. Dar labai svarbu, kad niekada nebaustumėte vaiko nuvydami jo į kambarį pabūti vienam, nes taip formuojamos neigiamos asociacijos, vadinasi, jis nenoriai pasiliks jame naktį vienas.

O kaipgi intymus gyvenimas?

Galiu garantuoti, kad jei tik žiniasklaidoje prabylama apie miegą vienoje lovoje ar kambaryje su vaiku, žurnalistas ar kalbėtojas tuoj pat paklausia: „Bet kaipgi jūs su partneriu palaikote intymius santykius, jei šalia vaikas?“, o specialistas kaipmat priduria: „Tai santykius ardo.“

Ar žinote, kas iš tiesų juos griauna? Bendravimo stoka, vienas kito nepaisymas ir nuovargis. Iš tikrųjų gimus vaikui daugumos seksualinis gyvenimas smarkiai pasikeičia. Po gimdymo motinos turi ištverti ne tik didžiulius organizme vykstančius hormoninius pokyčius, jos turi apsiprasti su pasikeitusiu kūnu – pabrinkusiomis, skausmingomis krūtimis, strijomis ir padribusiais pilvais, o kai kurias dar vargina ir tarpvietės ar cezario pjūvio randai. Todėl moteris bent kuriam laikui netenka lytinio potraukio. Negana to, pratinantis prie naujo tėvystės vaidmens, didžiulio tiek vyro, tiek moters gyvenimo pokyčio, tas potraukis ir taip smarkiai sumažėja.

Daug mažus vaikus auginančių tėvų jaučiasi išsekę ne tik dėl bemiegių naktų, juos išvargina ir nuolatinė fizinė būtinybė keisti sauskelnes, žindyti, maudyti, rengti kūdikį ir tvarkytis. Žinoma, tai veikia jų potraukį. Manau, gera pradžia būtų pripažinti, kad mylėtis nėra svarbiausia. Dar visuomet sakau, kad miegodami su vaiku tėvai ilgiau pamiega ir ne taip išvargsta, o tai praverčia ir jų seksualiniam gyvenimui, tiesa? Nepervargę tėvai juk dažniau ir pasimyli? Ir galiausiai ar tikrai mylimasi tik naktį ir lovoje? Juk galima ir kitur, ir kitu metu. Nepanašu, kad kitur pasaulyje kartu su vaikais miegantiems tėvams nepavyktų susilaukti ir antro, trečio, ketvirto ir net penkto vaiko, taigi tikriausiai jie kai ką nuveikia ne vien miegamajame.

Daugiau ramaus miego patarimų – kitą šeštadienį