Rasti mutagenai 400 kartų aktyvesni už pirmtakus

Žodis „mutagenas“ skamba baisiai ir grėsmingai. It kokios mitinės pabaisos pavadinimas. Tokios asocijacijos gali dar labiau sustiprėti. Ypač dabar.

Reklama

Sužinota ir įrodyta, jog šiais laikais aplinkoje susidarantys mutagenai yra keturis šimtus kartų pavojingesni ir aktyvesni už savo pirmtakus. Trumpai tariant, tokios cheminės medžiagos, kurios atsiranda veikiant automobilių varikliams, surūkius cigaretę, apskrudinus mėsos gabalėlį grilyje ir pan., sureaguoja su kitomis aplinkoje esančiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Užgimsta nauji, iki šiol neištyrinėti dariniai, galintys dar labiau pakenkti gyviems organizmams nei tų darinių pirmtakai prieš kelis dešimtmečius. Tokios nedžiuginančios išvados patvirtintos  Oregono valstijų ir dar trijuose kituose JAV universitetuose.

Sukeliantys pokyčius

Lotyniškai „mutagenas“ reiškia sukeliantis, „gimdantis“ pokyčius. Ir ši reikšmė praktiškai nenutolsta nuo to, ką randame pavartę žodynus ar enciklopedijas.

Taigi tai – fizikinis arba cheminis reagentas, medžiaga, kuri geba keisti genetinę informaciją (dažniausiai, – DNR) gyvuosiuose organizmuose. Kadangi daugelis mutagenų sukelia vėžį, dažniausiai mutagenai laikomi ir kancerogenais.

Mutagenai, pirmiausia kaip kancerogenai, identifikuoti dar 1927 metais. Tuomet pastebėta, jog rentgeno spinduliuotė sukelia genetines vaisinių muselių mutacijas. Netrukus atrasta, kad didesnės rentgeno spindulių dozės sukelia mutacijas ir žmogaus genetinėje medžiagoje. Tiesa, apie materiją, skatinančią pakitimus organizme, bei ligas kalbėjo ir medicinos tėvas Hipokratas 500 metų prieš mūsų erą. Garsus šveicarų gydytojas Paracelsas XVI amžiuje pastebėjo, kad kažkokios įtartinos, į aplinką išsiskiriančios medžiagos kalnakasiams sukelia sekinančias ligas (manoma, kad Paracelsas turėjo omenyje radono dujas). O XVIII amžiuje anglų gydytojas Džonas Hilas atrado sąsają tarp uostomo tabako ir jame esančių medžiagų bei nosies ir kvėpavimo takų vėžio. Vėliau pastebėta, kad lytinių organų piktybinės ligos itin dažnos tarp kaminkrėčių. Dar vėliau – kad vėžinės ligos esti itin dažnos ir tarp angliakasių. 1930 metais tos anglies kasybų metu atsirandančios ir angliakasių organizmuose sukeliančios mutacijas bei vėžinius pakitimus medžiagos identifikuotos. Tai – policikliniai aromatiniai dariniai, pavyzdžiui, benzopirenas. Ilgainiui, sparčiai plėtojantis automobilių ir kitokioms pramonės šakoms, tarša augo kone geometrine progresija. Augo ir mutagenų, ir kancerogenų koncentracija aplinkoje, vis dažniau šios medžiagos sukeldavo piktybinius pakitimus ne tik tam tikrų profesijų atstovams, bet ir eiliniams žmonėms.

Išsamesnis mutagenų poveikis sveikatai

Vėžiniai pakitimai. Iki šiol rasti, identifikuoti mutagenai (pavyzdžiui, policikliniai aromatiniai junginiai) gali sukelti plaučių, odos, tulžies pūslės, kepenų, virškinamojo trakto, krūties, smegenų, prostatos vėžį, piktybinius jungiamojo audinio navikus - sarkomas, leukemiją. Genetinės mutacijos turi įtakos ir kraujodaros organų, reprodukcinės sistemos piktybiniams pakitimams, imunosupresijai.

Lytinė sistema. Be lytinių organų (ypač vyrų lytinės sistemos) vėžinių pakitimų, mutagenai apskritai gali trikdyti reprodukcinės sistemos veiklą. Retesniais atvejais pakenkiama vaisiaus vystymuisi, pasireiškia teratogeninis poveikis.

Nervų sistema, psichikos sveikata. Rastas ryšys tarp aplinkoje esančių mutagenų ir Alzheimerio ar Parkinsono ligų išsivystymo, demencijos. Įmanomas kognityvinių – pažintinių funkcijų silpnėjimas. Taip pat – galvos svaigimas, susilpnėjusi koordinacija, tremoras, pykinimas, dirglumas, apetito stoka, mirgėjimas akyse, raumenų silpnumas, atminties sutrikimas, nerimas, nuolatinis nuovargis, depresija. Prie galimų sveikatos sutrikimų priskiriamos ir neuropatija, neuralgija. Gali nuolatos kamuoti simptomai, panašūs į peršalimo. Nervų sistemos veiklos sutrikdymą sukelia ne tik aplinkoje esantys mutagenai - teršalai, bet ir žemės ūkyje naudojami pesiticidai. Tokios medžiagos labai neurotoksiškos.

Odos funkcijos pažaida. Mutagenai kenkia ir apsauginei odos funkcijai. Pavyzdžiui, sukelia alergijas. Galimas dermatito išsivystymas, egzema. Pažeidžiamos gleivinės – atsiranda įtrūkimai, opelės.

Rega. Didėja miopijos, retinopatijų, regėjimo sutrikimų tikimybė.

Organų ir ląstelių pažaidos. Kai kurie mutagenai sukelia kepenų pažaidą. Pavyzdžiui, hepatitą, cirozę, lėtinį kepenų nepakankamumą. Gali sutrikti inkstų, imuninės sistemos, endokrininių liaukų veikla.Tam ypač jautri skydliaukė.

Svorio kritimas, gliukozės, cholesterolio rodiklių kraujyje staigūs pakitimai, ląstelių pažaida – vėlgi galimi mutagenų sukelti sveikatos sutrikimai. Tiesa, kalbame apie tuos mutagenus, kurie jau rasti ir daugiau mažiau ištyrinėti. Apie naujųjų mutagenų poveikį gyvam organizmui kol kas galime tik spėlioti.

Kuo toliau – tuo chemiškai agresyviau

Naujieji, agresyvesni, mutagenai prieš tai niekada nebuvo rasti ar tyrinėti. Nežinoma, kokie kiekiai šių medžiagų jau sklando aplinkoje. Dar nėra jokių standartų, apibrėžiančių, kiek jų gali toje aplinkoje būti ar koks galutinis poveikis sveikatai.

Naujos klasės mutagenai buvo atrasti laboratorinėmis sąlygomis, kruopščiai imituojant šiuolaikinių automobilių variklių darbą ar tokį mažiau sudėtingą procesą, kaip mėsos kepimą grilyje.

Mutagenai - pirmtakai, taip pat naudojami atliekant šį tyrimą, buvo jau seniau ištyrinėti policikliai aromatiniai organiniai junginiai. Jie susiformuoja degant medžio žaliavai, veikiant vidaus degimo varikliui, rūkant cigaretes ir pan. Populiariausias ir, matyt, labiausiai aptartas pavyzdys galėtų būti cheminė medžiaga benzopirenas. Neabejojama šios medžiagos neigiamu poveikiu gyvo organizmo DNR, jau atlikta aibė eksperimentų, įžvalgos ir toliau plėtojamos.

Nepaisant policiklių aromatinių junginių grėsmingumo ir pavojingumo gyviems organizmams, pasirodo, gali susidaryti ir dar aktyvesnės bei pavojingesnės medžiagos. Taip atsitinka tuomet, kai prie policiklinių aromatinių organinių junginių prisijungia azotas. Azotu prisotintos, naujos ir 432 kartų mutageniškesnės medžiagos iki šiol nebuvo žinomos. Jei prie pirmtako cheminės medžiagos prisijungia dvi azoto grupės, toks cheminis junginys gali tapti net iki 500 kartų mutageniškesnis.

Daugelis ką tik atrastų medžiagų, tikėtina, jau dabar sąlyginai dideliais kiekiais cirkuliuoja aplinkoje ir yra ne kas kita, kaip milžiniško aplinkos užterštumo pasekmė. Dar neaišku, kokie tikslūs naujųjų mutagenų kiekiai mus supa ir kokia grėsmė iškilusi mūsų genetinei informacijai, todėl tyrinėjimai sparčiai tęsiami toliau.

Tiesą sakant, aktyvius mutagenų iš aplinkos tyrinėjimus paskatino 2008 metais Pekine, prieš olimpines žaidynes, atliktas oro taršos vertinimas. Vertinimas atliktas baiminantis dėl sportininkų ir sportinių renginių lankytojų sveikatos. Nustatyta, kad Pekine oro užterštumas tuo metu iki 50 kartų lenkė kai kurias labiausiai apgyvendintas JAV sritis, užterštumą jose.

Praeitą rudenį Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė, jog oro taršą, ypač kai kurias chemines medžiagas, laiko ne tik kancerogeninėmis, bet ir galinčiomis sukelti daugybę kitų sveikatos sutrikimų. Vykdomos intensyvios programos kovai su taršai ir taršos poveikiu tiek žmonijai, tiek gamtai.

Šaltiniai

Narumol Jariyasopit, Melissa McIntosh, Kathryn Zimmermann, Janet Arey, Roger Atkinson, Paul Ha-Yeon Cheong, Rich G. Carter, Tian-Wei Yu, Roderick H. Dashwood, and Staci L. Massey Simonich (2013) “Novel Nitro-PAH Formation from Heterogeneous Reactions of PAHs with NO₂, NO₃/N₂O₅, and OH Radicals: Prediction, Laboratory Studies, and Mutagenicity,” Environmental Science & Technology doi: 10.1021/es4043808

https://www.naturalnews.com/043475_mutagenic_chemicals_exhaust_cooked_meat.html

https://www.cseindia.org/node/653

https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-662-07421-3_8#page-1