Raudonojo Kryžiaus draugijoje – atjautos ir pagalbos pamokos (1)

Po kuklia iškaba Klaipėdoje, vadinamajame Žardės mikrorajone, įsikūręs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) Klaipėdos apskrities skyrius – maža draugiška bendruomenė. Tačiau jos kasdien nuveikiami darbai jokiais matais neišmatuojami. Tai atjauta, moralinė ir materialinė pagalba ligotiems, nepasiturintiems, senyviems ir vienišiems klaipėdiečiams, šeimoms, neįgaliesiems. Čia jaunoji karta mokoma užjausti silpnesnį žmogų ir visada ištiesti jam pagalbos ranką.

Reklama

LRKD Klaipėdos apskrities skyriui vadovauja dvi energingos klaipėdietės, kurios už tai negauna jokio atlygio. Jau daug metų skyriaus pirmininkė - profesorė medicinos mokslų daktarė Danguolė Drungilienė, kuri už savo veiklą miesto bendruomenės labui yra pelniusi ir Metų filantropės titulą. Profesorei yra tekę nemažai pakovoti su ankstesne uostamiesčio valdžia, kad būtų paskirtos patalpos draugijai ir nenutrūktų jos veikla. Iš pradžių Raudonojo Kryžiaus draugija glaudėsi Švyturio gatvėje esančiose patalpose, kurias savo jėgomis susiremontavo. Pastatui tapus avarinės būklės, išsikovojo kitą pastogę Taikos prospekte, kuria naudojasi pagal panaudos sutartį su miesto savivaldybei iki šiol.

LRKD Klaipėdos apskrities skyriaus sekretorė Dalytė Fabijonavičienė šiemet jau skaičiuoja dešimtuosius darbo draugijoje metus.

„Dabartinėje vietoje dirbame nuo 2012 metų. Gavome plikas sienas, ir viską reikėjo įsirengti bei susitvarkyti savo jėgomis. Visa šeima darbavomės ir tuomet, kai mūsų patalpas užpylė kaimynai. Dažus mums padovanojo, tačiau sienas teko išsidažyti patiems. Daug kas čia padaryta mano vyro rankomis“, - rodydama jaukias draugijos patalpas pasakojo D. Fabijonavičienė.

Šviesaus atminimo jos vyras dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir prieš dvejus metus tragiškai žuvo autoįvykio metu užsienyje.

„Darbe praleidžiu dar daugiau laiko negu anksčiau, nes tai padeda užsimiršti, lengviau išgyventi artimo žmogaus praradimą. Jaučiuosi gerai, galėdama padėti vargstantiems ar ligotiems žmonėms, kuriems tokia pagalba yra reikalinga“, - sakė D. Fabijonavičienė.

Rūpinasi senais ir ligotais

Ir išties LRKD Klaipėdos apskrities skyriuje virte verda darbas.

„Slaugome, prižiūrime 33 garbaus amžiaus klaipėdiečius jų pačių namuose. Dvi slaugytojos turime 1,75 etato. Aplankome juos ir per šventes, nunešame lauknešėlių su skanumynais. Vienišų senyvų žmonių yra daug, nors daugelis jų turi savo vaikų, tačiau šie išvykę į užsienį uždarbiauti. Arba gyvena čia, bet nenori ar nemoka rūpintis savo senais tėvais. O seneliams svarbiausia yra bendravimas, jie jaučia didelį norą pasikalbėti. Tad tas pačias istorijas tenka išklausyti po daugelį kartų. Savanoriškai padedame ir žmonėms, namuose slaugantiems sunkius gulinčius ligonius. Patariame, kaip prižiūrėti, kad nebūtų pragulų, kaip masažuoti ligonį ir panašiai. Pas mus galima pasiskolinti ir ortopedinių priemonių, pavyzdžiui, ramentų, lazdų, čiužinių“, - pasakojo D. Fabijonavičienė, turinti du aukštojo mokslo baigimo diplomus - slaugos ir reabilitacijos bei socialinio darbo. Ji taip pat yra higienos ir pirmosios pagalbos teikimo instruktorė.

Raudonasis Kryžius jau trečius metus uostamiestyje vykdo projektą „Neįgaliųjų socialinė reabilitacija bendruomenėje“. Pernai tokį pat projektą pradėjo vykdyti Klaipėdos rajone.

„Aptarnaujame kelis kaimus rajone – ten gyvenantiems neįgaliesiems teikiame asistavimo, socialines paslaugas. Pavyzdžiui, padedame susitvarkyti namuose, nuvykti su reikalais į įvairias įstaigas, pas gydytojus ir kt. Klaipėdoje mūsų projekto dalyviai – 15 neįgalių žmonių - susirenka kartą per savaitę, čia vyksta įvairūs užsiėmimai, tarp jų ir sveikatos stiprinimo pamokėlės. Per labdaros siuntas esame gavę įvairių treniruoklių, masažuoklių, kamuoliukų, net minamą dviratį... Žmonės su negalia noriai ateina į užsiėmimus, jaučiasi čia gerai, džiaugiasi galimybe nors kartą per savaitę susiburti, pabendrauti, nes priešingu atveju sėdėtų vieni per dieną tarp keturių sienų. Kartą per mėnesį mus aplanko ir psichologė, kviečiamės ir ligonių artimuosius pabendrauti, bendradarbiaujame su pacientų organizacijomis“, - pasakojo D. Fabijonavičienė.

Rengia vasaros stovyklas

Praėjusią vasarą Raudonojo Kryžiaus draugija surengė stovyklą rajone jauniems, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems. Klaipėdos rajone, gamtos prieglobstyje, tris dienas stovyklavo 35 klaipėdiečiai. „Smagu buvo stebėti, kaip gražiai tarpusavyje bendravo stovyklautojai, nors skyrėsi jų amžius, gyvenimiška patirtis. Visi buvo pasiskirstę į atskiras mišrias grupes, kurios dalyvavo įvairiose varžytuvėse, ir turėjo kartu atlikti įvairias užduotis“, - pasakojo draugijos sekretorė D. Fabijonavičienė. Raudonojo Kryžiaus savanoriai – jaunimas – per vasarą nepamiršo ir vargingiau gyvenančių šeimų vaikų, kurie neturi galimybės išvažiuoti kur nors pailsėti į stovyklas.

„Tokių vaikų, kurie neturi per vasarą ką veikti, pasilikę ant miesto asfalto, yra nemažai. Savo iniciatyva savanoriai, vyresniųjų klasių moksleiviai, šią vasarą stovyklavo su 17 vaikų. Pernai tokių prasmingai laiką leidžiančių vaikų buvo 10. Vyresnieji vaikus moko įvairių dalykų, tarp jų ir pirmosios pagalbos teikimo, kartu žaidžia sportuoja, keliauja po įdomias miesto vietas. Atsigerti arbatos, užkąsti stovyklautojai grįžta pas mus. Ši stovykla yra nemokama, savanoriai dirba veltui, o kuklų maistą, košes pasiruošiame iš savo resursų. Džiugu matyti, kaip jaunuoliai savanoriai gražiai bendrauja su vaikais, o ir šie smagiai jaučiasi jaunimo būryje.

Reikia skatinti, populiarinti savanorystę. Visuomenei reikia darbščių, aktyvių žmonių, kurie norėtų ne tik imti, bet ir duoti. Tačiau savanoriu būti gali ne kiekvienas. Reikia išties norėti, pajusti, kad gali savo laiką, jėgas aukoti kitiems. Džiaugiuosi, kad mūsų skyriuje nuolat buriasi apie 40 savanorių grupė. Visi kartu nuveikiame daug gerų darbų. Dalyvaujame „Maisto banko“ ir kitose skurdą mažinančiose akcijose, kituose renginiuose, Karklės festivalyje. Ne vienas mūsų savanoris pasirinko medicinos studijas, socialinį darbą, esu parašiusi mokymo įstaigoms ne vieną rekomendaciją. Aš pati esu savanorė jau 10 metų, verčiamės iš projektinių lėšų“, - mintimis dalijosi pašnekovė.

Moko pirmosios pagalbos

Raudonojo Kryžiaus draugijoje savanoriai pirmiau patys gerai išmoksta teikti pirmąją pagalbą, o po to moko kitus.

„Net mano keturmetis anūkėlis jau susigaudo, ką reikia daryti, kai žmogų ištinka koks nors priepuolis“, - juokavo ponia Dalytė.

Anot jos, šie įgūdžiai praverčia kiekvienam. Antai vienas iš savanorių vaikinų išgelbėjo savo mamą, kai ją ištiko širdies priepuolis.

„Atvažiavę medikai jį pagyrė, kad pirmąją pagalbą suteikė labai gerai ir nesutriko. Man pačiai vasarą keliaujant į Vokietiją teko gelbėti užspringusį bendrakeleivį. Kuo daugiau žmonių mokės taisyklingai teikti pirmąją pagalbą, tuo mažiau bus staigių mirčių.

„Važinėjame į įmones su savo manekenu, mokome darbuotojus pirmosios pagalbos įgūdžių, dalyvaujame įvairiose akcijose, šventėse. Didžiausiais mūsų žinių praktinis patikrinimas – tai kasmet rengiamas jaunimo muzikos festivalis Karklėje. Pernai buvo tikras košmaras, kai dėl smarkaus lietaus festivalio vieta pavirto purvynu. Mes ten budėjome tris dienas ir tris naktis. Su 25 savanoriais jaunuoliais dirbome kaip greitoji pagalba, dėl oro sąlygų išties ten buvo ekstremali padėtis“, - prisiminė savanorių vadovė.

Parama neteka upeliais

Kaip beatrodytų keista, anot D. Fabijonavičienės, Raudonajam Kryžiui sunkoka rasti paramos teikėjų bei rėmėjų.

„Gal nelabai žmonės supranta, ką mes veikiame arba galvoja, kad ir taip gauname pakankamai labdaros. Kažkada norėjome per Jūros šventę mokyti žmones pirmosios pagalbos, tad mums pasakė: juk nėra karo, kam čia reikia to mokytis. Reikėtų pasikeisti draugijos patalpų langus, kurie visi seni ir nė vienas neatsidaro, tačiau iš niekur negauname lėšų. Pas mus nėra nei valytojos, nei ūkvedžio, viską pasidarome patys su savanoriais. Džiugu, kad vis daugiau pavienių žmonių kreipiasi į mus, ypač prieš didžiąsias metų šventes, klausdami, kokiems varguoliams galėtų padėti. Štai pernai prieš Kalėdas kelios bendradarbės iš vienos įstaigos susidėjo pinigėlius ir pripirko maisto, dovanų dviem močiutėms ir šeimai, auginančiai 4 vaikus. Visada pilna būna ir mūsų palikta dėžė labdarai, ypač daug pridedama vaikiškų rūbelių, batukų, žaislų“, - pasakojo D. Fabijonavičienė.

Dalina labdarą

Nuo 2008 metų klaipėdiečiai sulaukia labdaros siuntų iš Vokietijos Raudonojo Kryžiaus draugijos.

„Gaunama labdara dalinamės su ligoninėmis, mokyklomis, kaimo bendruomenėmis. Tai rūbai, įvairūs daiktai, apdailos medžiagos ir kt. Jų dėka susitvarkėme ir savo patalpas. Pastarąjį kartą jie buvo atvažiavę pernai, atvežė dar vieną siuntą, ir labai norėjo pamatyti, kaip panaudojami jų padovanoti daiktai. Tai palydėjome mūsų geradarius į vieną kaimo mokyklą Žemaitijoje, kuri buvo perdažyta jų padovanotais dažais. Kaip jie džiaugėsi! Tai puikūs žmonės. Įsivaizduokite, garbaus amžiaus vokiečiai, kuriems gerokai per 70 metų, aktyviai rūšiuoja atliekas ir už gautą atlygį sumoka už sunkvežimio nuomą, kuris gabena labdarą į Lietuvą. Tikiuosi, ir pas mus kada nors taip bus, žmonės juk mūsų tokie pat geri“, - šiais žodžiais užbaigė pokalbį D. Fabijonavičienė.

Viena iš tų gerųjų ir ji pati, kukli Raudonojo Kryžiaus savanorė, apdovanota daugybe padėkos raštų už gerumą, rūpestingumą, nuoširdumą, dosnumą, visokeriopą pagalbą, atsidavimą veiklai, sugebėjimą suburti jaunus ir vyresnius savanorius į prasmingą veiklą.

„Mums labai svarbi būtent jaunimo savanorių veikla. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimas yra sudedamoji draugijos dalis, jungianti jaunus žmones, trokštančius padėti kitiems. Savanoris turi galimybę pasirinkti veiklos kryptį. Jauni žmonės gauna daug vertingų pamokų, išmoksta dirbti komandoje, jų atliekamas darbas parodo savanorystės svarbą ir naudą.

Mūsų pagalba neapsiriboja vien Klaipėda ir Lietuva. Įvykus stichinei nelaimei ar iškilus karinei grėsmei, telkiame lėšas nukentėjusiems paremti ir džiaugiamės, kad klaipėdiečiai  nelieka abejingi krizėje atsidūrusiems žmonėms. Labdarą socialiai remtiniems žmonėms teikianti Raudonojo Kryžiaus organizacija  išsilaiko iš rėmėjų lėšų. Džiaugiamės, jei klaipėdiečiai aukoja 2 proc. savo pajamų mokesčio. Didžiulių nelaimių žmonėms sukelia ne tik karai, bet ir gamtos stichijos - žemės drebėjimai ar cunamiai. Tad ir dabar Raudonojo Kryžiaus teikiama humanitarinė pagalba ne mažiau svarbi ir būtina, nei buvo prieš pusantro šimto metų“, - akcentavo prof. D. Drungilienė.

Informacija

LRKD - vieną didžiausių humanitarinės veiklos patirčių Lietuvoje turinti nevyriausybinė organizacija, kurios misija - padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, saugoti jų sveikatą, gyvybę ir orumą. Pagrindinis jos tikslas - teikti pagalbą ekstremalių situacijų metu ir krizių atvejais, taip pat įvairioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, nepaisant rasės, tautybės, lyties, politinių, religinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, būti valstybės pagalbininke humanitarinės veiklos srityje.

Judėjimas, išaugęs iš vieno žmogaus, – Anri Diunano idėjos, jau 152 metai vykdo savo humanitarinę veiklą visame pasaulyje. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija įkurta 1919 m. daktaro R. Šliūpo iniciatyva. Jo dėka pastatyta Klaipėdoje Raudonojo Kryžiaus ligoninė (dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė), o lėšas, apie 1,5 milijonų litų, skyrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Šiuo metu tai pati seniausia ir viena iš aktyviausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Daugeliui Lietuvos žmonių yra žinomos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuotos paramos nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių akcijos. Daugiau kaip nei 400 mln. Raudonojo Kryžiaus savanorių turintis judėjimas padeda nukentėjusiems nuo karinių konfliktų visame pasaulyje.