Raudonos suknelės idėja. Kai už širdies griebiasi moteris...

21 žinoma Lietuvos moteris apsirengė raudonai ir įsiamžino fotonuotraukų cikle „Saugok širdį“ (ciklo autorius fotomenininkas Vaidotas Grigas), kad primintų kiekvienai – jau po 40 metų moterys nustoja turėti apsaugą nuo širdies ligų. Būtent šiame amžiuje, kaip rodo statistika, nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo infarkto numiršta daugiau moterų negu vyrų. Bėda tik, kad jeigu už širdies griebiasi vyras, kviečiama greitoji; jeigu moteris, sakoma, kad ji gal persinervino. Todėl „Raudonosios suknelės“ dieną moterys susirinko priminti sau ir kitiems, kad moters širdis taip pat gali būti pažeista rimtų ligų ir kad į moters rizikas patirti širdies ligas reikia žiūrėti rimtai.

Reklama

Mitas, kad tai - vyrų liga

Ištikus infarktui moterys pagalbos sulaukia 45 min. vėliau negu vyrai. Nesuvokta ir neįsisąmoninta moterų rizika sirgti rimtomis širdies ligomis kasmet pareikalauja 13 tūkst. gyvybių.

Moterims daug dažniau nei vyrams nediagnozuojamos ir negydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Pasak kampanijos „Raudona suknelė“ organizatorių, sukvietusių į spaudos konferenciją, remiantis lyčių skirtumų tyrimais, vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, sergančioms ūminiu miokardo infarktu ar staziniu širdies nepakankamumu, nesuteikiama tokia pati pagalba kaip vyrams.

Taip pat moterims ar vyrams, turintiems kitų, su ūmiu miokardo infarktu susijusių būklių – tokių kaip cukrinis diabetas, hipertenzija ar pažengęs inkstų funkcijos nepakankamumas – nesuteikiama kokybiškesnė priežiūra nei turintiems tik širdies susirgimų.

Lietuvos sveikatos informavimo centro duomenimis, 2009 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų vidutiniškai per savaitę mirė 253 moterys, arba 36 moterys per dieną, tuo tarpu per savaitę vyrų mirė 194, per dieną – 27.

Moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika labai padidėja, kai prasideda menopauzė. Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, gydytojos kardiologės prof. Žanetos Petrulionienės, nors fiziologiškai moterų kraujagyslės yra siauresnės ir iš vidaus labiau vingiuotos, šiuos dalykus iki menopauzės kompensuoja moters hormonų sistema, tačiau prasidėjus menopauziniam periodui apsaugos nelieka.

2009 metais moterų širdies ir kraujagyslių ligų mirtys vidutiniškai iki 45 metų sudarė – 16,7 proc., o nuo 45-64 metų jau 29,4 proc., nuo 65 metų ar vyresnių - 73,3 proc.

„Moterys linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vyresniame amžiuje labiau nei vyrai, nes moteriški hormonai estrogenai nustoja teikti apsaugą kraujagyslėms. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, fizinis aktyvumas ir aukštas kraujo spaudimas, taip pat didina moters širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl šį kartą mes kreipiamės į artimuosius ir prašome jų priminti savo mamoms, žmonoms, seserims, draugėms, kad jos laiku kreiptųsi į gydytojus, kad pasitikrintų, kad įsivertintų savo rizikos veiksnius“, - sakė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

D. Mikutienės asmeninė patirtis

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, valstybė padarė nemažai darbų ir gerų žingsnių siekiant optimizuoti kardiologinės pagalbos paslaugas.

„Jeigu pažiūrėtume, kokia buvo prieš dešimtmetį įranga, aparatūra, pamatytume didelį skirtumą. Bet kodėl taip įvyksta, kad kasmet mes netenkame tūkstančių žmonių? Turbūt yra nepakankamas visos visuomenės, įvairių institucijų bendradarbiavimas, juk bendras darbas duotų tikrai apčiuopiamą rezultatą“, - sakė D. Mikutienė.

Anot politikės, nemažą „paslaugą“ dėl nemažėjančio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų padaro visuomenėje įsigalėjęs reiškinys neiti pas gydytojus, kol neskauda.

„Taip pat mes, kaip politikai, turime nuolat savęs klausti, ką dar galime padaryti, ne kartą kėlėme klausimą dėl statinų kompensavimo, tai labai svarbus dalykas, Lietuva nuo Europos atsilieka 8 arba 10 kartų. Praplečiant specialistų ratą, kurie galėtų skirti šį vaistą, būtų didesnis prieinamumas. Žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergama jau nuo 45 metų, bene 80 proc. darbingo amžiaus žmonių turi padidėjusį cholesterolį, vadinasi, reikėtų vieningai ieškoti reikiamų priemonių darbui su visuomene. Atrodo, imame vieną priemonę, dedam visas pastangas, bet rezultato nesulaukiam, imamės kitos priemonės, bet ir vėl rezultato nesulaukiam. Turbūt reikėtų vieną kartą pasakyti stop ir viena linija, vienu frontu eiti visiems kartu, koja kojon. Tik tada galime tikėtis rezultatų“, - kalbėjo D. Mikutienė.

Politikė prisiminė, kaip fotosesijai rinkosi raudoną rūbą.

„Kai buvo daryta šita nuotrauka, aš jaučiausi labai pakylėta ir labai laiminga. Net nepagalvojau, kad po savaitės neteksiu mamos... Mama mirė nuo infarkto... Tie skaičiai, 13 tūkst. moterų, kasmet mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nėra statistika, ten yra mūsų artimieji“, - kalbėjo D. Mikutienė.

Infarktas žeidžia moteris

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, jog visuomenėjė įsitvirtinusią nuostatą, kad nuo infarktų miršta tik vyrai, paneigia grėsminga statistika.

„Iš 20 tūkst. moterų, kurios miršta kiekvienais metais, 85 proc. miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyrų tik 47 proc. Moterys yra didesnėje rizikos grupėje sirgti šiomis ligomis. Visuomet klausiama, ką ministerija daro. Žinome, kad jau 10 metų vyksta prevencinė programa (vyrai nuo 45 m., moterys nuo 55 m.) ir tikrinami tie, kurie turi didesnę riziką. Tikrinamas jų cukrus, cholesterolio frakcijos, jie stebimi ilgesnį laiką. Manau, kad tai svarbi programa. Joje dalyvauja ir mano artimieji. Tos programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kiekvienais metais finansavimas yra didinamas. 2013 m. buvo 12 milijonų, 2014 – 14,5 mln. Tai yra tokie senesni darbai. Kas planuojama ir daroma dabar? Šiandien yra parengti 28 kardiologiniai protokolai širdies ligomis sergantiems pacientams gydyti, diagnozuoti; šiuo metu kaip tik kalbama apie statinų kompensavimą, jau vyksta darbai ir, manau, greitu laiku mes turėsime rezultatą ir, žinoma, klasteriai – kardiologinis ir insultų klasteriai, jie reikalingi, kad pacientai pakliūtų į juos, o ne į periferijas, ir gautų pačią geriausią pagalbą. Teko dalyvauti vienoje konferencijoje, kurioje buvo pateikti duomenys apie tai, kad patekimas į tuos centrus yra pagreitėjęs – per 120 min. turi būti pristatomas pacientas ir dar per 60 min. turi būti atliekamos pirmos intervencijos procedūros. Mes tikimės, kad klasterių sistema padės tiems pacientams, kuriems jau įvyko bėda, greičiau gauti pagalbą“, - sakė viceministrė L. Vaidelienė.

Raudonos suknelės istorija

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Ž. Petrulionienė sako, kad daugiau nei prieš 10 metų idėją raudona suknele (tarptautinis pavadinimas – Go Red for Women) atkreipti visuomenės dėmesį į moterų širdies ligas sukūrė Amerikos širdies asociacija. Idėja išplito po visą pasaulį, jai pritarė Europos kardiologų draugija, Pasaulio širdies tinklas, Pasaulio širdies federeacija. Lietuvos širdies asociacija prie šios iniciatyvos prisidėjo 2011 m.

Lietuvos širdies asociacija, bendradarbiaudama su Pasauline širdies federacija (WHF – World Heart Federation) ir Europos širdies tinklu (EHN – European Heart Network), organizuoja šią kampaniją Lietuvoje jau penktus metus, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad pagrindinis moterų žudikas yra širdies ir kraujagyslių ligos.

„Raudona spalva  ne tik meilės spalva, ji sveikatos, gyvybės ir dinamiškumo simbolis, bet taip pat ji ir pavojaus signalo spalva“, - kalbėjo prof. Ž. Petrulionienė.

Meninės iniciatyvos „Saugok širdį“ fotografijose – visuomeniškai aktyvios, žinomos Lietuvos moterys, kampanijos Lietuvoje iniciatorė ir renginio globėja – sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Kampanijoje dalyvavo 21 moteris – būtent tiek savo veiklos metų šiemet mini Lietuvos širdies asociacija.

Dažnesni širdies ligų, ūmių būklių simptomai, labiau būdingi moterims:

neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis,

nerimas ar neįprastas nervingumas,

nevirškinimas ar pilnumo jausmas,

sunkumo jausmas ar spaudimas krūtinėje tarp krūtų ar po krūtinkauliu,

diskomfortas, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje.