Profilaktinei patikrai nuo vėžio skiriama daug lėšų, daugiau kaip pusė jomis nepasinaudoja

Daugelio šalių patirtis rodo, kad ir sergančių, ir mirštančių nuo vėžio gali gerokai sumažėti, jeigu būtų efektyvios ankstyvos vėžio diagnostikos programos. Lietuvoje pirmoji iš keturių programų veikia apie 20 metų, tačiau pasitikrinti neateina nė pusė tikslinių grupių žmonių. Tai – viena iš priežasčių, kodėl mirštamumas nuo vėžio pas mus nemažėja.

Reklama

Neateina tikrintis

Lietuvoje dabar veikia keturios vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir priešinės liaukos.

Nepaisant to, kad valstybė joms tolydžio didina finansavimą, pasitikrina vos 45 procentai tikslinių grupių žmonių. Tam, kad daugiau žmonių pasitikrintų ir sumažėtų mirčių, 2014-aisiais buvo patvirtinta Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programa.

„Šį tikslą buvo galima įgyvendinti tik tuomet, jei prevencinėse programose dalyvautų ne mažiau, kaip 70 procentų tikslinės grupės žmonių, – spaudos konferencijoje „Profilaktinės vėžio ankstyvosios diagnostikos programos: kaip pacientui nepasiklysti tarp tvarkų?“ – teigė Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. – Programa bus vykdoma dar visus šiuos metus, bet jau dabar matyti, kad užsibrėžtų ambicingų tikslų nepavyks pasiekti.“

Pacientų atstovė mano, kad didžiausia problema yra visuomenės švietimas ir sveikatos raštingumas – žmonės nežino, kodėl jie turi tikrintis ir kokią tai padarys įtaką jų sveikatai.

Specialistai jau rengia naują Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės programą, kuri prasidės 2026-aisiais ir, manoma, tęsis apie 10 metų.

„Tam, kad sumažėtų mirčių nuo vėžio, būtina, kad pasitikrintų 90 procentų tikslinių grupių žmonių. Tam būtina numatyti kompleksinius veiksmus, kad žmonės suprastų ligos priežastis ir keistų gyvenseną. Be to, Europos kovos su vėžiu planas rodo, kad neužtenka tik sveikatos sistemos pastangų – turi įsijungti ir aplinkosauga, ir žemės ūkis, ir švietimas, ir net sportas“, – įsitikinusi POLA direktorė.

Nežino, ar pakvies

Statistikos duomenys rodo, kad daug žmonių negauna kvietimų pasitikrinti. Dėl šios priežasties pernai buvo pradėta testuoti nauja Sveikatos apsaugos informacinė sistema (SAIS), kuri turės užtikrinti, kad gyventojai bus informuoti ir pakviesti pasitikrinti laiku pagal tris ankstyvosios diagnostikos programas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Agnė Liubeckienė sako, kad tam buvo įsteigti du centrai, kurie ateityje turėtų perimti poliklinikų darbą ir centralizuotai kviesti žmones pasitikrinti dėl vėžio – Vilniaus centras – Rytų Lietuvos gyventojus, Kauno – Vidurio ir Vakarų Lietuvos.

„Mūsų tikslas – iki 2025 m. gruodžio 31 d. įdiegti naują centralizuotą gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio prevencinių programų organizavimo modelį valstybiniu lygiu“, – teigia A. Liubeckienė.

Pernai būsimoji tvarka pradėta testuoti su kelių dešimčių poliklinikų pacientais.

Tačiau iškilo nemažai trikdžių – visų pirma, dėl informacinių technologijų, pasimeta laiškai, dingsta duomenys, vyksta ilgos derybos su gydymo įstaigomis ir pan. Dėl to daug rūpesčių kyla pacientams – jie nebežino, kada turi pasitikrinti, kas juos kvies, kada, ar pakvies. Ką tokioje situacijoje daryti?

N. Čiakienė kviečia visus būti kantrius: „Jei nežinote, ar jums priklauso tikrintis pagal prevencinę programą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar įstaigą, prie kurios esate prisirašęs, jums išrašys siuntimą arba informuos, kad turėtumėte gauti kvietimą. Svarbu ir registrų centre patikrinti, ar teisingai nurodyta jūsų gyvenamoji vieta“.

Ji priduria, kad žmonės turėtų gauti kvietimą pasitikrinti arti savo gimtadienio – tuomet galėtų orientuotis, ar jau atėjo laikas.

Tikrinamos jaunesnės

Šiemet įsigaliojo dar viena naujovė – dėl krūties vėžio profilaktiškai tikrinamos visos Lietuvos moterys nebe 50–70 metų, o nuo 45-erių iki 75-erių metų.

„Krūties vėžio dažnis ženkliai pradeda didėti 40–45 metų moterims, todėl buvo paankstintos profilaktinės patikros“, – teigia Vilniaus universiteto Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytoja dr. Rūta Briedienė.

Šio amžiaus moterys kartą per dvejus metus turi atlikti mamografijos tyrimą ir pabrėžia, kad tyrimus reikia daryti nuosekliai, nes tik tuomet gydytojai gali pamatyti pokyčius.

Deja, tobulų tyrimų nėra. Mamografijos neužtenka moterims, kurių krūties audinys tankus. Joms reikia papildomo ultragarsinio tyrimo. Nuo šių metų šis tyrimas bus atliekamas minėtoms moterims, kad būtų įsitikinta, ar jos tikrai neserga vėžiu. Jų tikimybė susirgti truputį didesnė nei kitoms.

„Kiekviena 45-erių ir vyresnė moteris turi žinoti savo krūties audinio tankį, kaip žino savo kraujospūdį“, – teigia dr. R. Briedienė.

Duomenys apie audinio tankumą bus pateikti kiekvienai besitikrinančiai moteriai.

Vėžio galima išvengti

Dar viena liga, nuo kurios miršta nedovanotinai daug žmonių – kasmet apie 800 – yra storosios žarnos vėžys.

Šia liga suserga apie 1600 žmonių. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus teigia, kad šio vėžio galima lengvai išvengti, jeigu žmonės pasitikrintų profilaktiškai. Tam tereikia ištirti išmatų mėginį dėl slapto kraujavimo ir, jei kyla įtarimų, atlikti kolonoskopiją.

„Jei tai nepiktybinė liga, ją galima lengvai išgydyti, nesudėtinga gydyti ir tuomet, kai vėžys yra pradinių stadijų“, – teigia profesorius.

Pagal programą kas dvejus metus turi pasitikrinti visi 50–74 metų asmenys.

„Svarbu, kad jie suvoktų, jog programa skirta tiems, kurie neturi jokių nusiskundimų“, – tvirtina prof. T. Poškus.

Gydytojas teigia, kad tikslinės grupės žmonėms, norintiems išsitirti, niekur nereikės eiti – jie gaus laišką į namus su testu, kurį reikia atlikti ir išsiųsti į tyrimų centrą. Paskui jie gaus atsakymą, ar yra sveiki.

Anot profesoriaus, yra dar viena naujovė – dabar iš išmatų nustatoma ne tik, kad jose yra ar nėra kraujo, bet ir kiek jo yra. Pagal tai galima nusakyti vėžio riziką ir netgi kartais pakeisti kolonoskopinio tyrimo skubumą. Deja, apie pusė pacientų, kuriems rekomenduojama kolonoskopija, jos neatlieka.

„Daug kas mano: surado kraujo, dar kartą padarysiu slapto kraujavimo testą, gal neras? Testo tikslas – ne paneigti kraujavimą, o įtarti ligą, – tvirtina prof. T. Poškus ir priduria: „Kiekvienas galime būtų savo sveikatos šeimininku“.

Nauja programa

Neseniai buvo parengta nauja „Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos“ programa. Jos esmė – kartą kas trejus metus visiems 50–70 metų amžiaus asmenims atlikti mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją ir vertinti visus tyrimo metu aptiktus radinius.

Praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje vykdytas bandomasis jos projektas – profilaktiškai ištirti 1000 trijų gydymo įstaigų pacientų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila džiaugiasi šio projekto sėkme – pasitikrino daugiau kaip 81 proc. pakviestųjų.

„Projektą jau beveik baigėme. Jau dabar aišku, kad jis visiškai pasiteisino, net viršijo lūkesčius. Aptikta nemažai reikšmingų plaučių, širdies ir kitų organų ligų, apie kurias pacientai net nežinojo. Vienu neinvaziniu tyrimu, vertinant jo rezultatus kompleksiškai, galima pasiekti labai daug“, – teigia prof. E. Danila.

Projekto rezultatai netrukus bus apibendrinti ir pateikti Privalomojo draudimo tarybai. Ji nuspręs, ar šią programą pradėti vykdyti visoje Lietuvoje.

Plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga apie 1500 žmonių, 2023 m. nuo plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio mirė net 1076 žmonės.

O kur toliau?

Dr. R. Briedienė pabrėžia, labai svarbu, kad moteriai, kuriai mamografijos metu rasti pakitimai, būtų iš karto numatytas laikas tolesniems tyrimams: „Kasdien matau, kokios moterys yra sutrikusios. Jos neturi ilgą laiką laukti, kol paaiškės, ar tikrai susirgo, o jei susirgo, kada bus pradėtos gydyti“.

N. Čiakienė antrina, kad po visų rūšių vėžio patikrų žmonės, kuriems buvo rasti pakitimai, iš karto būtų registruoti tolesnei patikrai ir kuo greičiau nustatyta diagnozė.

„Jų kelias turi būti paprastas ir greitas. Kai nustatoma diagnozė, jau sistema sukurta – yra žalieji koridoriai ir žmogus užrašomas konsultacijai greitai – per dvi savaites, dažniausiai dviejų savaičių laikotarpyje pradedamas ir gydymas“, - įsitikinusi POLA direktorė.

Jei esate moteris ir jums daugiau nei 25 metai, arba esate vyras ir jums daugiau nei 50 metų, POLA primena, kad metas pasitikrinti dėl vėžio.

Turi pasitikrinti:

• moterys nuo 25 iki 59 metų kartą per 3 metus dėl gimdos kaklelio vėžio;
• moterys nuo 45 iki 75 metų kartą per 2 metus dėl krūties vėžio;
• vyrai nuo 50 ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, iki 69 metų, kartą per 2 metus dėl prostatos vėžio;
• moterys ir vyrai nuo 50 iki 74 metų kartą per 2 metus dėl storosios žarnos vėžio.