Regėjimą prarandančiam pacientui pasiūlyta ateiti po trijų savaičių(1)

Prireikus medikų pagalbos visų pirma tenka kreiptis į medicinos įstaigos registratūrą. Į Tauragės ligoninės Konsultacijų poliklinikos registratūrą teko kreiptis ir šių eilučių autoriui. Deja, viltis, kad mane kuo skubiau priims Pirminės sveikatos priežiūros centre dirbantys oftalmologai (staiga nebemačiau viena akimi), žlugo būtent prie registratūros langelio. Registratorė, nė nepasidomėjusi, kokia bėda mane ištiko, abejingai pareiškė: „Nieko negaliu padėti – jūsų vizitas po trijų savaičių“.

Reklama

Paciento prašymo registratorė „neišgirdo“

Medikų profesionalumu, pasišventimu savo profesijai ir pacientams skiriamu dėmesiu sužavėti žmonės neretai savo dėkingumą išreiškia viešai – socialiniuose tinkluose ar spaudos puslapiuose. Kita vertus medikai neretai sulaukia ir viešos kritikos. Kas tu bebūtum – žurnalistas, darbininkas ar rajono meras – su medikais turėti reikalų tenka mums visiems. Kreiptis į medikus šį pavasarį prireikė ir man, šių eilučių autoriui, laikraščio „Tauragės kurjeris“ korespondentui. Tad neveidmainiaudamas galiu konstatuoti – įspūdžiai dvejopi. Mano ligos istorija nėra kažkuo išskirtinė. Tačiau kai staiga viena akimi pradedi nieko nebematyti, nerimas, prisipažinsiu, apima didžiulis.

Man, kaip ir mano kolegoms, didžiąją dalį dienos tenka praleisti maigant klaviatūros mygtukus ir žvelgiant į monitoriaus ekraną. Deja, vieną dieną pastebėjau, kad vos įžiūriu, ką rašau. Kitą dieną – dar blogiau. Teko bėgti pas savo šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo pas oftalmologą (akių ligų gydytoją). Siuntimą gavau. Kadangi kitą – balandžio 15-osios – rytą dešiniąja akimi jau beveik nebemačiau, kuo skubiausiai nulėkiau į Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įsikūrusią Tauragės ligoninės Konsultacijų polikliniką vildamasis, kad ištikus tokiam – ekstra įvykiui būsiu užregistruotas ir akių gydytojai apžiūrės mano akis. Deja, mano viltis sudaužė tądien vadinamojoje mažojoje PSPC registratūroje dirbusi moteris. Bandžiau registratorei paaiškinti, kad man prireikė skubios oftalmologo pagalbos. Abejingu žvilgsniu mane nužvelgusi darbuotoja pareiškė: „Šiandien gydytoja jūsų tikrai nepriims, talonėlių turime tik gegužės pradžiai (tikslios datos, deja, jau nepamenu), tai registruoti jus ar ne?“ Paskaičiavau. Taigi mano vizitas tik po trijų savaičių. Dar kartą bandžiau registratorei aiškinti, kad nebematau viena akimi. Tačiau registratorės šie mano žodžiai nė kiek nesujaudino. Ji pakartojo: „Tokia tvarka, galiu užregistruoti tik jau minėtai dienai“. Supratęs, kad registratorei mano bėda visiškai nerūpi, nutrepsėjau prie akių ligų gydytojų kabinetų pasiryžęs brautis į juos be eilės. Deja, pamatęs prie kabinetų keletą senyvo amžiaus pacientų ir dvi mamytes su mokyklinio amžiaus vaikučiais, savo užmačių atsisakiau – sąžinė neleido.

Skubios pagalbos nepasiūlė ir optikos darbuotoja

Buvo dar viena viltis – Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrusi optika „Solregis“. Eidamas jos link mąsčiau: ten privati firma, ten tai tikrai sulauksiu supratimo ir pagalbos. Deja, ir ten tądien dirbusi moteris nesiteikė įsigilinti į mano problemą. „Jus galėtume priimti tik po 10 dienų“, – patikino „Solregio“ darbuotoja ir padavusi man talonėlį su tos dienos data net nepaaiškino, ar yra galimybė susimokėjus kokią nors sumą (įmonė taigi privati) patekti pas akių ligų specialistą anksčiau. Viduje užvirė apmaudas ir pyktis. Ne – pagalvojau, pats asmeniškai tokiai solidžiai firmai pinigų tikrai nesiūlysiu.

Nusivylęs Tauragėje dirbančių medicinos specialistų darbo stiliumi ir darbo kultūra, griebiau telefoną. Laimei, pažįstu Kaune gyvenančią damą, kuri ilgus metus dirbo būtent Kauno akių klinikose. Sužinojusi apie mano bėdą, moteris paragino kuo greičiau vykti Kaunan.

Buvo reali grėsmė prarasti akį

Po keturių dienų, balandžio 20-ąją, man jau buvo atlikta dešiniosios akies operacija. Diagnozė – netikėtai atšokusi akies tinklainė. Esu labai dėkingas mane operavusiam Kauno akių klinikų Vitreoretinalinės chirurgijos sektoriaus vadovui Arūnui Miliauskui. Chirurgas, beje, mane informavo – jei nebūčiau paskubėjęs atvykti operuotis, po savaitės mano akies, tikėtina, jau nebebūtų buvę įmanoma išgelbėti. Šiandien, laimei, mano regėjimas stabilizavosi, bandau vėl rašyti, džiaugiuosi, kad galiu skaityti, stebėti, kaip artėjant rudeniui keičiasi gamta, žodžiu, grįžtu į normalų gyvenimą.

Ligoninės direktorius: „Gerai, kad kreipėtės, išsiaiškinsim“

Ketindamas išsiaiškinti, kokiais pareigybiniais nurodymais privalo vadovautis Tauragės konsultacinės poliklinikos registratorės, ar jos neturėtų atidžiau įsiklausyti į paciento pagalbos šauksmą, kreipiausi į Tauragės ligoninės direktorių Irmantą Mockų. Ligoninės vadovas mane mielai priėmė ir išklausęs mano ligos istoriją tarė: „Gerai, kad kreipėtės. Kadangi viskas įvyko prieš kelis mėnesius, noriu išsamiau įsigilinti į šią istoriją, tad išdėstykite viską raštu, pateikite klausimus ir atsiųskite man elektroniniu paštu. Beje, gal norite pateikti oficialų skundą?“ – baigiantis mūsų pokalbiui, paklausė I.Mockus.

Prieš sėdant rašyti šį straipsnį, apie skundą nė mintis nebuvo kilusi, ir kadangi šio rašinio tikslas yra tiesiog paviešinti, kaip kartais neprofesionaliai ir neatsakingai savo pareigas atlieka pirminės grandies medicinos darbuotojai, bei išgirsti, kaip tokį savo pavaldinių darbą vertina Tauragės ligoninės vadovai, skundo rašyti nepanorau.

Ligoninės vadovo atsiųstame atsakyme rašoma, kad „darbo metu registratorės vadovaujasi VšĮ Tauragės ligoninės Konsultacijų poliklinikos medicinos registratoriaus pareigine instrukcija“. Į klausimą, ar neturėtų registratorės atidžiau išklausyti pacientų pageidavimus ir ar turi šios darbuotojos galimybę skubiai nukreipti ligonį pas reikiamą specialistą, atsakyta taip: „Registratorė, aptarnaudama pacientą, patikrina, ar pacientas kreipdamasis į Konsultacijų poliklinikos registratūrą turi šeimos gydytojo siuntimą (forma 027) pas gydytoją specialistą. Ant šio siuntimo šeimos gydytojas nurodo, jei pacientas turi būti priimtas skubos tvarka („cito“, „ekstra“, „skubu“ ar panašiai). Tuomet registratūros darbuotojos organizuoja, kad pacientą gydytojas priimtų skubos tvarka. Paprastai gydytojas informuojamas telefonu. Tik gydytojas (specialistas) tiksliai įvertina būtinosios pagalbos mastą“.

Siuntimą aš, suprantama, turėjau, tačiau įskaityti, ar ten parašyta „skubu“, „ekstra“ ar panašiai, jau nebegalėjau. Galbūt šeimos gydytojas šių žodžių siuntime ir nebuvo parašęs, tačiau, mano manymu, tai ne paciento rūpestis. Esu įsitikinęs, kad registratorė privalo atidžiai išklausyti pacientą ir pasistengti jam padėti. Kadangi ji pati negali, kaip rašoma atsakyme, „įvertinti būtinosios pagalbos masto“, ji viena akimi nematantį pacientą, mano giliu įsitikinimu, turėjo nukreipti pas specialistą. Telefonas registratorei taigi po ranka. O dabar iš atsakymo galima suprasti, kad registratorė, neradusi ant siuntimo žodelio „ekstra“, gali abejingai leptelėti – „tokia tvarka, ateikite po trijų savaičių“.

Tauragės ligoninės vadovas taip pat rašo, kad medicininis išsilavinimas registratorėms nėra būtinas ir skundų dėl Konsultacijų poliklinikos registratūros darbo jis sulaukiąs labai retai. Kiek apmaudu, kad sausu tonu atsakyta ir į klausimą, ar ligoninės vadovas nemano, kad prioritetu registratorių darbe turėtų tapti dėmesys pacientui, o ne šabloniškas talonėlių skaičiavimas. Atsakymas skamba taip: „Registratūros uždavinys – užtikrinti Konsultacijų poliklinikos pacientų srauto valdymą, registraciją pas gydytojus, medicininės dokumentacijos atrinkimą ir tinkamą poliklinikos kartotekos tvarkymą. Vykdant šiuos uždavinius medicinos registratoriams keliami etiško ir mandagaus bendravimo su pacientais reikalavimai“.

Ligoninės vadovas I.Mockus pabrėžė, kad apie išsakytas pastabas bus informuota poliklinikos vedėja, kuri į jas atsižvelgs tobulindama registratūros darbą. „Nuoširdžiai apgailestauju dėl šio įvykio. Kilus nesusipratimams, nedvejodami kreipkitės į administraciją“, – savo laišką užbaigė Tauragės ligoninės direktorius.

„Solregio“ direktorė: „Mano mergaitės – tik konsultantės“

UAB „Solregis“ vadovė Daiva Razbadauskienė, išgirdusi, kad viena šios optikos salono darbuotoja, mano manymu, pasielgė neprofesionaliai, situaciją pakomentavo taip: „Tądien (balandžio 15 d., penktadienį), kuomet jūs kreipėtės į mūsų optikos darbuotoją, akių gydytoja pas mus nedirbo. Mano mergaitės nėra medikės, jos tik konsultantės, tačiau, pripažįstu, mano darbuotojos turėjo sureaguoti kiek kitaip ir išsiaiškinusios jūsų problemą pasiūlyti jums apsilankyti pirmadienį ar dar geriau rekomenduoti jums kuo skubiau vykti į Kauno akių klinikas, kur visą parą dirba skubios pagalbos skyrius. Manau, kad į tokį žaibišką regėjimo sutrikimą giliau pažvelgti privalėjo ir jūsų šeimos gydytojas. Išrašęs siuntimą jis turėjo jums patarti kuo skubiau vykti operuotis. Su savo darbuotojomis apie jūsų situaciją kalbėjau. Įsitikinusi, kad nuo šiol į panašią situaciją patekusiam pacientui jos suteiks tinkamą konsultaciją ir patars jam kuo skubiau vykti Kaunan į Akių klinikų skubios pagalbos skyrių“, – kalbėjo D.Razbadauskienė, nepamiršusi, beje, atsiprašyti už šį nesusipratimą.