Sergame peršalimu ir virusinėmis ligomis: kada galime sugrįžti į darbą ar mokyklą?

Pastaruoju metu žmonės į virusines ligas žiūri vis atsainiau – pandemijos pradžioje net menkiausi simptomai buvo ženklas likti namuose, o dabar sergantys žmonės vėl laisvai vaikšto į darbą, lankosi parduotuvėse, kavinėse ir kitose viešose vietose be jokių apsauginių priemonių. Tačiau toks elgesys gali turėti rimtų pasekmių tiek pačiam sergančiajam, tiek aplinkiniams.

Reklama

„Skirtingai nei bakterijos, virusai negali gyventi ar daugintis savarankiškai – jiems reikalingos šeimininko ląstelės. Dėl šios priežasties jie lengvai plinta oro lašeliniu būdu, žmogui čiaudint, kosėjant ar kalbant, taip pat gali plisti per tiesioginį fizinį kontaktą. Nors dalis virusinių ligų praeina lengvai, kai kurios gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir užkirsti kelią jų plitimui“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė A. Vaicekauskaitė.

Simptomai gali būti įvairūs

Simptomai, bylojantys apie virusinę ligą, priklauso nuo konkretaus viruso ir paveiktos organizmo dalies, tačiau apie organizme esantį virusą dažniausiai išduoda karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės skausmas, sloga ar raumenų skausmai.

„Kai kurios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, gripas ar COVID-19 gali sukelti ir dusulį ar stiprų galvos skausmą. Virškinimo sistemos virusai dažnai pasireiškia pykinimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Net ir lengvi simptomai gali reikšti užkrečiamą virusinę infekciją, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą ir laiku imtis atsargumo priemonių“, – tvirtina vaistininkė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pajutus stiprėjančius virusinės ligos simptomus, pavyzdžiui, aukštai temperatūrai nekrentant ilgiau nei tris dienas ar pasunkėjus kvėpavimui – būtina kreiptis į gydytoją: „Laiku pastebėti simptomus ir imtis tinkamų veiksmų padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir apsaugoti aplinkinius nuo ligos plitimo.“

Sergant geriau likti namuose

Virusinės ligos skiriasi ne tik simptomais, bet ir tuo, kiek laiko užsikrėtęs žmogus išlieka pavojingas aplinkiniams. Daugelis virusų plinta dar prieš pasireiškiant simptomams, todėl svarbu žinoti, kiek laiko reikėtų likti namuose ir vengti kontakto su kitais žmonėmis.

„Pavyzdžiui, sergant gripu, rekomenduojama izoliuotis bent 5 dienas nuo pirmųjų simptomų pradžios. COVID-19 atveju izoliacija turėtų trukti bent 5 dienas, o dar 5 dienas patariama laikytis atsargumo priemonių – dėvėti kaukę ir vengti artimo kontakto. Sergant žarnyno virusinėmis ligomis, tokiomis kaip rotavirusas ar norovirusas, izoliacija būtina bent 48 valandos po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo, kadangi virusai ilgai išlieka aplinkoje“, – tvirtina A. Vaicekauskaitė.

Vaistininkė pažymi, kad daugelis vis dar klaidingai mano, jog peršalimas negali būti užkrečiamas: „Pirmosiomis 2–3 dienomis peršalimą sukeliantys virusai (rinovirusai, adenovirusai) aktyviausiai plinta per orą ir kontaktuojant su paviršiais. Nors oficialių izoliacijos reikalavimų nėra, rekomenduojama likti namuose kol simptomai sumažės, ypač jei kankina stiprus kosulys ar sloga.“

Svarbu laikytis saugumo priemonių

Vaistininkės teigimu, nors virusinės ligos plinta greitai, laikantis prevencinių priemonių galima sumažinti užsikrėtimo riziką.

„Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu pašalina daugelį virusų, o kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas padeda sumažinti jų plitimą. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti patalpas, vengti kontakto su sergančiais asmenimis ir neliesti veido nešvariomis rankomis. Be to, svarbu nepamiršti vakcinacijos – tai viena veiksmingiausių prevencijos priemonių, apsaugančių nuo sunkių ligų formų, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19“, – akcentuoja A. Vaicekauskaitė.

Šaltuoju metų laiku, kuomet padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis, viešose vietose ji pataria dėvėti apsisaugojimo priemones – medicinines kaukes. Taip pat pajutus net ir menkiausius simptomus, vengti kontaktų su kitais žmonėmis, nesilankyti darbe, prekybos centruose ar kitose viešose vietose.