Regos sutrikimų turintys medikai: „Mes ne prastesni nei sveikieji“

Neįgalieji, o tarp jų ir aklieji bei silpnaregiai, bando laužyti stereotipus ir rasti savo nišą visuomenėje bei darbo rinkoje. Regos sutrikimų turintys žmonės renkasi ir mediko kelią bei tikina, kad aklas ar silpnaregis specialistas savo darbo kokybe niekuo nenusileidžia sveikam medikui. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos (LASMEDA) vadovas Rimvydas Vansevičius teigia, kad pamažu keičiasi visuomenės požiūris į neįgalius medikus, tačiau vis dar tenka susidurti su skeptišku požiūriu į regėjimo negalią turinčius specialistus.

Reklama

Tobulėja dalindamiesi patirtimi

Visame pasaulyje tarp aklųjų ir silpnaregių pati populiariausia yra masažuotojo specialybė.

Prieš 15 metų Lietuvoje buvo įkurta organizacija LASMEDA, kuri vienija regėjimo negalią turinčius masažuotojus, kineziterapeutus ir fizioterapeutus. Iš viso draugijos veikloje dalyvauja apie 120 narių.

Žmonės, netekę vieno iš svarbiausių jutimų – regos, turi labiau išlavintus kitus pojūčius, tarp kurių yra lytėjimas. Jautriais pirštais neregiai masažuotojai gali ne tik aptikti odos, raumenų, jungiamojo audinio pakitimus, bet ir greičiau padėti savo pacientams atgauti jėgas, sveikatą ir grožį.

LASMEDA nariai nesitenkina studijų metu įgytomis žiniomis ir kasmet įgūdžius tobulina kursuose, kuriuos dėsto aukščiausios kvalifikacijos specialistai iš Lietuvos ir užsienio.

„Darbdavius galime patikinti, kad priėmę mūsų rekomenduotus masažuotojus tikrai neturėsite papildomų rūpesčių, o įgysite puikius savo srities specialistus, kurie taps jūsų įstaigos traukos centru“, - teigia LASMEDA atstovai.

Padėtis gerėja, bet skepticizmo netrūksta

R. Vansevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigia, kad neretai aklieji ir silpnaregiai patiria diskriminaciją.

Tačiau pašnekovas džiaugiasi, kad pamažu padėtis gerėja – keičiasi visuomenės ir darbdavių požiūris į regėjimo sutrikimų turinčius medikus. Taip pat akliesiems ir silpnaregiams sudarytos gana geros sąlygos siekti mediko karjeros.

Kokiu tikslu įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija?

Buvo įkurta silpnaregių masažo specialybė ir tuomet nuspręsta susivienyti ir įkurti draugiją. Buvo priimtas sprendimas, kad būtų naudinga turėti savo atskirą organizaciją. Kas ketvirtį rengiami suvažiavimai, kuriuose sprendžiame einamuosius, aktualiausius klausimus.

Daugiausiai dėmesio skiriame mokymams, kvalifikacijos kėlimo kursams. Vasarą vyksta praktikos stovyklos, kuriose dalijamės patirtimi.

Žinoma, didžiausia problema yra finansavimas, kurio mes kaip ir neturime. Tarkim, kvalifikacijos kėlimo kursams norėtume pasisamdyti dėstytojus, tačiau tam reikia pinigų. Bandėme pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, rašėme projektą, bet mūsų projektas buvo atmestas.

Ar daug aklųjų ir silpnaregių renkasi mediko kelią?

Mūsų draugija vienija apie 120 narių. Narių skaičius nežymiai svyruoja – prie veiklos prisijungia tai daugiau, tai mažiau medikų.

Kokią specialybę dažniausiai renkasi aklieji ir silpnaregiai? Kokių sričių medikais gali tapti šią negalią turintys žmonės?

Daugiausiai aklieji ar silpnaregiai renkasi masažo specialybę. Taip pat yra nemažai kineziterapeutų. Būtent kineziterapija ir gydomasis masažas yra populiariausios specialybės. Kineziterapeutus ruošia Sveikatos mokslų universitetas, Šiaulių, Kauno, Vilniaus kolegijos, Lietuvos sporto universitetas. Masažo specialybės dabar moko Utenos ir Šiaulių kolegijos. Be to, šią specialybę galima įgyti Kauno verslo mokyklos Medicinos fakultete. Masažas yra prilyginamas profesiniam mokymui ir trunka dvejus metus.

Kodėl aklieji ir silpnaregiai renkasi būtent šias sritis?

Šios medicinos atšakos turbūt labiausiai prieinamos akliesiems ir silpnaregiams. Net visiškai aklas žmogus gali būti masažuotoju.

Ar sudėtinga sutrikusio regėjimo žmonėms įgyti profesiją?

Akliesiems ir silpnaregiams yra specialiai sudaromos grupės. Mano žiniomis, Šiauliuose tikrai yra grupė sutrikusio regėjimo žmonėms. Kaune kilo tam tikrų problemų, nes neatsirado pakankamai žmonių, kad būtų galima sudaryti atskirą grupę. Aklieji ir silpnaregiai buvo integruoti į grupes, kuriose mokosi normalaus regėjimo studentai. Galima teigti, kad sąlygos mokytis sudarytos gana neblogos.

Vilniaus kolegijoje paliktos kelios vietos studijuoti kineziterapiją specialiai regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.

Iš tikro sąlygos sudarytos ir galima mokytis. Nėra labai jau blogai.

Ar mokymosi procesas yra pritaikomas akliesiems ir silpnaregiams?

Didžiausia atsakomybė tenka dėstytojams. Jie žino specifiką, specialiai pasiruošia darbui su aklaisiais ir silpnaregiais. Tiesiog reikia prisitaikyti prie regėjimo sutrikimų turinčių žmonių.

Didelių problemų nekyla ir dažniausiai mokymosi procesas vyksta sklandžiai. Aklųjų ir silpnaregių mokymas turi savo specifiką – reikia daugiau praktinių mokymų. Regėjimo sutrikimų turintys studentai neretai naudoja diktofonus ir įsirašo paskaitos metu pateikiamą garso medžiagą.

Su kokiomis problemomis susiduria aklieji ir silpnaregiai medikai?

Įgijus specialybė ir ieškantis darbo vietos susiduriama su visuomenės požiūriu į akluosius ir silpnaregius. Dauguma į regėjimo sutrikimų turintį žmogų žiūri kaip į neįgalų. Kažkodėl žmonės susidaro išankstinę nuomonę, kad aklasis ar silpnaregis bus nepatikimas darbuotojas. Taip pat darbdaviai mano, kad reikės įdėti daugiau pastangų, kad naujas darbuotojas prisitaikytų, kad reikės daugiau priežiūros. Manoma, kad įdarbinus akląjį ar silpnaregį bus susidurta su darbo organizavimo problemomis.

Ar iš tiesų akliesiems ir silpnaregiams kyla problemų, apie kurias kalbate?

Iš esmės problemų nekyla. Jeigu žmogus yra motyvuotas, tai jis dirba ir didelių problemų nekyla. Tiesiog įdarbintą aklą ar silpnaregį žmogų reikėtų supažindinti su aplinka. Tuomet jokių nesklandumų nekyla. Aklieji ir silpnaregiai puikiai orientuojasi aplinkoje, tiesiog jiems reikia pažinti aplinką, sužinoti, kas kur yra.

Ar keičiasi darbdavių ir visuomenės požiūris į akluosius ir silpnaregius?

Tikriausiai pamažu požiūris keičiasi. Požiūris keičiasi ne tik į akluosius ir silpnaregius. Apskritai keičiasi požiūris į neįgaliuosius. Pastebime, kad visuomenė neįgaliuosius priima vis tolerantiškiau. Pamažu keičiasi ir darbdavių požiūris. Stengiamės integruotis į tarptautines bendrijas, todėl pamažu viskas keičiasi ir čia, Lietuvoje.

Adelė Marcinkevičiūtė