Kažkada religija buvo neatsiejama nuo psichinės sveikatos, žmogaus gerovės, socialumo. Dabar gerą psichinės būklės kokybę palaikome tinkamai subalansuota dieta, fiziniu aktyvumu, streso mažinimo programomis, įvairiomis socialinėmis veiklomis arba, žinoma, vaistais. Ir nors religijos įtaka mūsų psichinei gerovei po truputį vėl buvo reabilituota, minėti faktoriai šiuolaikiniam žmogui yra aukščiau visko. Tačiau galbūt vertėtų religiją reabilituoti iki galo?
Ne per seniausiai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tikėjimas žmogui išlaikyti psichinę pusiausvyrą padeda labiau nei savanoriavimas ar fizinis aktyvumas. Tyrimas buvo atliktas Londono ekonomikos mokykloje. Jame dalyvavo vyresnio amžiaus europiečiai. Dalis jų dalyvavo labdaringoje veikloje, dalis ko nors mokėsi ar studijavo, kita dalis stengėsi būti fiziškai aktyvūs, o dar viena dalis tiesiog gana aktyviai dalyvavo religiniame gyvenime.
Kas buvo nustatyta? Kad dalyvavimas pamaldose, bažnyčios veikloje, religingų bendraamžių kompanija ne tik puikiai padėjo apsisaugoti nuo depresijos, bet ir įveikti įvairius vyresnio amžiaus iššūkius – ligas, netektis. Religingų vyresniųjų grupė išsiskyrė iš kitų aktyviai kur nors dalyvaujančių bendraamžių savo psichinės sveikatos kokybe. Londono ekonomikos mokyklos epidemiologistas prasitaria, kad nors tokie požymiai akivaizdūs, vis dar lieka neaišku, ar „gydo“ pati religija ir su ja susijusi veikla, ar pats pojūtis, jog tu priklausai tokiai bendruomenei, esi čia priimtas ir nesi izoliuotas.
Kita įdomybė yra ta, kad ne visos veiklos, susijusios su socialine sąveika, gali pagerinti psichinę būklę. Štai įsitraukimas į politinių ar visuomeninių organizacijų veiklą ilgainiui praranda savo psichiką gerinančias savybes. Bet kokia trumpalaikė socialinė komunikacija, dalyvavimas socialinėje veikloje taip pat atneša daugiau psichologinio diskomforto nei ramybės.
Ir anksčiau buvo atlikta tyrimų, susiejusių religiją ne tik su geresne psichine, bet ir su fizine savijauta. Buvo tiriamos tiek budistų, tiek katalikų, tiek žydų, tiek protestantų ir musulmonų grupės. Koks bebūtų tikėjimas, akivaizdi sąveika su psichine ir fizine gerove egzistuoja.
Tačiau atrasta ir priešingų sąsajų. Štai vienas tyrimas teigė nustatęs, kad meldimasis gali išprovokuoti pykčio ir nerimo priepuolius, nors seniau malda visuomet buvo siejama tik su meditacija ir teigiama įtaka mūsų psichinei būklei.
Kad ir kaip bebūtų, religija vienu ar kitu aspektu naudos žmogui turi. Tad net šiuolaikiniam žmogui išbraukti to iš savo gyvenimo nederėtų.
Šaltinis: https://www.lse.ac.uk/newsAndMedia/news/archives/2015/08/Church&MentalHealth.aspx