Religija, „Google“, nepagarba gydytojui ir komplikacijų baimė lietuvius skatina gydytis pačius

Tėvų atsisakymas sunkiai sergančio kūdikio sveikatą patikėti medicinos specialistams – išimtis ar neretas atvejis Lietuvoje? Kas tam paskatina? Ar labiau pasitikėsime klasikine medicina, matydami nepataisomą savigydos rezultatą – pusės metukų vaiko mirtį? Šio mažylio iš daugiavaikės šeimos tėvai, teigiama, yra tvarkingi, rūpinosi vaikais, bet kokliušu susirgusį sūnų patys gydė žolelių arbatomis. Kaimynai žurnalistams pasakojo, kad šeima išsiskyrė iš kitų pamaldumu.

Reklama

„Google“ įtaka

Religiniai įsitikinimai – tik viena iš priežasčių, kodėl kartais pacientai atsisako klasikinės medicinos specialistų pagalbos. Labiausiai medikus gąsdina, kad vis daugiau neturinčių medicininio išsilavinimo žmonių įgyja nepagrįsto pasitikėjimo savimi ir savo „googlinėmis“ žiniomis, ignoruodami profesionalų patarimus. „Protingieji valandą panaršo po internetą ir viską žino, o kvaileliai mokosi keliolika metų ir vis tiek dar visko nemoka, - ironija prasiveržė iš vaikų ligų gydytojos Indrės Būtienės lūpų. – Žinoma, pasiskaityti ir taikyti gydymo metodus galima, bet eilinis žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, negali nustatyti ligos diagnozės. Tai gali tik gydytojas. Kiti mano, kas čia tokio, jei vaikas kosti, kas čia tokio pasiklausyti, kaip jis kosti, bet būtent iš to bei kitų simptomų gydytojas nustato diagnozę. Ir daugelį alternatyvios medicinos atstovų perspėjame, kad atsargiai dalintų patarimus pacientams. Gal vienas kitas pacientas ir yra nusivylęs klasikine medicina, gydytojais, bet tik medikai privalo vertinti, kiek galima žmogui užsiimti savigyda“.

Portalo pašnekovė pasakojo, kad ir Klaipėdoje yra buvę atvejų, kai pačių tėvų nugydytas vaikas atsidūrė reanimacijos skyriuje. „Jei vaikas užsikrėtė kokia nors infekcija, net išleisdamas iš ligoninės jį į namus drebi savo viduje, kad nebūtų jokių komplikacijų. O tėvai taip stipriai pasitiki savimi, kad vaiką išsiveža į namus, net nepasibaigus gydymo terminui. Mano - jei nebėra simptomų, viskas yra gerai. O po savaitės atveža su didžiulėmis komplikacijomis“, - darbo patirtimi dalijosi I. Būtienė.

Sprendžia pacientas

Tiesa, pašnekovės teigimu, būna ir priešingų situacijų: tėvai kategoriškai reikalauja antibiotikų ar tam tikro gydymo būdo. Pasak I. Būtienės, jau geresnis yra pastarasis variantas, bet apskritai toks tėvų elgesys byloja viena – nepagarbą gydytojui. „Jei gydytojas padaro vieną klaidą, žiniasklaida nušviečia tą atvejį kuo plačiausiai, o kai kasdien išgelbstima dešimtys ir šimtai gyvybių – tylima“, - neslėpė apmaudo moteris.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos įstatymus ne gydytojas sprendžia, koks turįs būti paciento gydymas. Tai yra jo paties rankose. Pacientas turi teisę atsisakyti jiems nepriimtino gydymo būdo, o gydytojai privalo juos supažindinti su galimomis pasekmėmis ir pristatyti visus galimus gydymo būdus. „Jei tėvai atsisako, tarkim, vaiką gydyti antibiotikais, jie savo atsisakymą turi įrašyti ligos kortelėje. Tokiu atveju mes, medikai, teisiškai atsikratome atsakomybės, bet morališkai tai slegia. Ypač, jei žinai, kad gali būti laviruojama tarp mirties ir gyvybės, - kalbėjo medikė. – Be abejo, tais atvejais, kai vaiko gyvybė yra akivaizdžiai pastatoma į pavojų, iškviečiama Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir ligoninėje dirba socialiniai darbuotojai“.

Atsisako kraujo perpylimo

I. Būtienė sakė, jog yra susidūrusi ir su atvejais, kai atsisakoma kraujo perpylimo procedūros. Jos teigimu, tai griežtai draudžia Jehovos liudytojai. Kolegei antrino vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis. Vieną pacientą gydytojui yra tekę įkalbėti vis dėlto priimti tokį gydymo būdą, bet apskritai A. Lekštutis įžvelgia egzistuojant šios religijos ir klasikinės medicinos susikirtimo problemą. „Jehovos liudytojai konsultuodavosi su tą pačią religiją išpažįstančiu vienu gydytoju iš Suomijos, kuris kategoriškai draudė kraujo perpylimą, - pasakojo portalo pašnekovas. – Tai yra jo asmeniniai įsitikinimai, ir aš jų nekomentuoju“.

Kita vertus, pastebėjo pašnekovas, kartais atsisakoma tam tikrų gydymo procedūrų ir visai ne dėl religijos. A. Lekštučio teigimu, nemažai tokių atvejų pasitaiko gydant onkologines ligas: „Žmonės atsisako operuotis, pavyzdžiui, jei turi būti pašalinta krūtis. Gana dažnai atsisako net chemoterapijos kurso, nes yra girdėjęs iš kitų pacientų, kaip sunkiai organizmas toleruoja tokias procedūras. Žmogus nežino, kad chemoterapijoje naudojami skirtingi medikamentai. Žmonės bijo pašalinio poveikio, ir dažnai – perdėtai“.

Gydymo pradžia - diagnozė

Vis dėlto, pažymėjo gydytojas, kiekvienas žmogus yra savo sveikatos šeimininkas, o ne medikas. Tačiau A. Lekštutis jokiu būdu nepalaiko savarankiškos savigydos: „Jei kalbame apie sveikatinimą (grūdinimąsi, sveiką mitybą, kūno kultūrą, psichologinę sveikatą – meditaciją, atsipalaidavimą ir pan.), be abejo, čia pagirtina ir reikalinga asmeninė iniciatyva. Tačiau savigyda yra blogai. Negalima gydyti nenustatytų ligų. Juk nežinoma, nei kiek laiko, nei kas gydoma. Kiekvienas ligos gydymas prasideda nuo diagnozės, - pabrėžė medikas. - Negalima pasikliauti vien savo pojūčiais. Be to, ne kiekviena liga ir turi simptomus. Pavyzdžiui, pirmų stadijų onkologinės ligos“.

Portalo pašnekovas įsitikinęs – jei kompiuterių remontą patikime specialistui, jei neišmanydami patys nedrįstame remontuoti automobilio, tai ir gydymą palikime gydytojui. Deja, kartais per mėnesį gydytojas sulaukia ir penkių pacientų, kurie į mediką kreipėsi tik po nesėkmingo savigydos kurso. „Nesenas pavyzdys: viena moteris pateko į vieną Klaipėdos ligoninę dėl stipraus kepenų funkcijos nepakankamumo  ir geltos. Paaiškėjo, kad ji turėjo toksinį kepenų pažeidimą, nes gėrė ugniažolės antpilą. Ugniažolė – liaudies medicinos išorinio poveikio priemonė. Į jokius pasaulio vaistus, vartojamus per burną, neįeina ugniažolė, - pasakojo neseną istoriją gydytojas. – Be to, ta moteris net nebandė gydytis, nes ji ir nesirgo. Ugniažolę ji vartojo kaip prevencinę priemonę nuo vėžio. Jai labai pasisekė, kad dar pavyko ją išgelbėti, nes galėjo ir numirti“.

Drastiškų savigydos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. A. Lekštučio teigimu, pavojų savo sveikatai kelia ir norintieji greitai pasveikti, užpuolus gripo virusui. Žmonės prisiperka įvairių preparatų nuo gripo, neatkreipdami dėmesį, jog visų jų veiklioji medžiaga – paracetamolis. Skiriasi tik įvairūs priedai. Trokšdami efektyvesnio rezultato ligoniai geria vieną, paskui kitą preparatą. „Žmogus mano, kad greičiau pasveiks, bet perdozuoja paracetamolio, kuris yra hipotoksiškas. Jo toksinė dozė – 10 g arba 20 tablečių. Su nedidele alkoholio doze gali sukelti ir mirtiną komplikaciją. Jei vartodamas „Coldrex“ žmogus dar išgeria karštos arbatos su brendžiu, tai jau bomba kepenims“, - tvirtino gydytojas.

Žolelės – tik pagalbinė priemonė

Gydytoja fitoterapeutė Zofija Tikuišienė, turinti gydytojos išsilavinimą, pabrėžia, jog egzistuoja gydymo standartai, kurių dera laikytis. „Negali daryti to, ko nori. Nors daug onkologinių ligų žmonės gydosi patys įvairiomis alternatyviomis priemonėmis, bet pasiseka tik kai kuriems. Aš laikausi nuostatos, kad kūdikį iki metų visuomet reikia parodyti medikui“, - mintimis dalijosi fitoterapeutė.

Vis dėlto Z. Tikuišienė sakė ir pati yra sulaukusi  skambučių, kai tėvai teiraujasi, kuo gydyti, pavyzdžiui, keturių mėnesių kūdikį nuo alergijos. „Tokiais atvejais visuomet pabrėžiu, kad visų pirma reikia kreiptis į mediką. Klasikinė medicina suteikia ekstra pagalbą. Pirminės pagalbos visuomet reikia kreiptis į gydytoją, o gydymas žolelėmis yra tik pagalbinis. Manau, kad dabar, kai medicina yra tiek daug pažengusi, žmonės visuomet kreipiasi į medikus. Be abejo, visuomet egzistuoja tas 0,01 proc. žmonių, kurie elgiasi kitaip. Tačiau jų neįtikinsi ir neperkalbėsi“, - kalbėjo fitoterapeutė.

„Ir šiuo atveju, kai vaikas susirgo kokliušu, nebuvo galima rizikuoti nesikreipiant į medikus, nes tai labai rimta liga: labai greitai tinsta kvėpavimo takai, o tada ir iškyla mirties grėsmė. Yra medicina, medikai, į juos ir reikia kreiptis. Tada ir vaikas liks gyvas. O žolelės tinka jau truputį pagerėjus sveikatai – papildomam  gydymui ir reabilitacijai. Sveikatos sutrikimo ekstra atvejais reikalinga tradicinė medicina“, - pabrėžė portalo pašnekovė.

Ligita Sinušienė