Rengiamas ligoninių gelbėjimo nuo girtuoklių planas(9)

"Kaži, ar kada mūsų valstybė išgelbės daktarus nuo pijokų antplūdžio ligoninių priėmimo skyriuose? Nesenai buvau “greitukės” atvežta į vieną ligoninę, tai daktarai vos spėjo atvežamus bomžus skaičiuoti ir guldyti, o aš, senikė, vos galo negavau belaukdama pagalbos. Jau sakau Dieve, Dieve! Daktarai juk turi gydyti, o yra priversti pijokais rūpintis...” – toks skaitytojos laiškas neseniai pasiekė mūsų redakciją. Atrodo, jog problema, apie kurią rašoma laiške, pagaliau pajudėjo iš mirties taško.

Reklama

Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijoms bei Savivaldybių asociacijai pavedė parengti tam tikrą tvarką, išlaisvinančią ligoninių priimamuosius nuo asmenų, kuriems tereikia apnakvinimo ir išblaivinimo paslaugų, o ne medicininės pagalbos. Socialinių paslaugų teikimas alkoholio padauginusiems asmenims turėtų gulti ant savivaldos pečių.

Ligoninių vadovai pažymi, jog būtinoji medicininė pagalba nėra reikalinga didžiajai daliai į ligoninių priimamuosius atvežamų alkoholio padauginusių asmenų. Šiuo metu sudaroma darbo grupė konkretų priemonių planą, kaip “nukrauti” ligoninių priimamuosius nuo tokių pacientų, turėtų parengti per tris mėnesius.

Savivaldybėms išblaivinimo funkcija nenumatyta

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, apie šią problemą savivaldybėje jau diskutuojama apie 10 metų, ir esą seniai būtų buvę kas nors daroma, tačiau išblaivinimo funkcija savivaldybei įstatymais nėra numatyta. O jei nenumatyta, vadinasi, nėra ir finansavimo, tad imtis konkrečių priemonių neskubama.

“Jei ta funkcija bus pavesta savivaldybei, sprendimą, nežeidžiantį žmogaus orumo, mes tikrai surasime”, - patikino ji.

Anot J. Simonavičiūtės, yra dvi galimybės teikti išblaivinimo paslaugas:  per ligonines arba per nakvynės namus.

“Šiuo metu nakvynės namai girtų asmenų nepriima, bet jei įstatymų tai būtų reglamentuota, būtų galimybė įrengti atskirą patalpą, kad žmogus galėtų išsimiegoti, išsiblaivyti“, - teigė savivaldybės administracijos vadovė.

Laukia pakeitimų

“Mūsų funkcija yra gydyti žmogų, iš kur jis bebūtų atvežtas -  iš sąvartyno, gatvės  ar jis ministras. Bet visa, kas lieka už medicininės paslaugos ribų, turėtų vieną kartą pasibaigti”, - su viltimi, kad rūpestis girtuokliais pagaliau bus perkeltas ant savivaldos pečių, teigė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Ar būtų pinigų skiriama, ar ne, jo manymu,  ligoninės neturėtų užsiimti apnakvinimo, išblaivinimo paslauga.

“Kuo yra kalti tie žmonės, kurie yra pilietiški ir kreipiasi medicininės pagalbos? Tenka išklausyti nemažai pacientų priekaištų, kodėl visą gyvenimą sąžiningai mokėdami mokesčius, priėmimo skyriuose jie yra priversti kontaktuoti su tais žmonėmis, kurie gydymo įstaigose neturėtų būti”, - sakė R. Sakalauskas.

Ligoninės vadovas mano, kad medikai net neturėtų diskutuoti apie tai, kaip spręsti girtuoklių, kuriems tereikia vietos permiegoti, pasikeisti drabužius, problemą.

“Tam yra visuomenės sveikatos biurai, savivaldybės tarnautojai, kurių  pareiga rūpintis  miestelėnais, savivaldybių vyriausieji gydytojai. Jie ir turėtų užsiimti politikos formavimu“, - įsitikinęs R. Sakalauskas.

“Aš manau, kad išblaivinimo paslaugos tokiems asmenims, kurie atvežami ir utėlėti, ir su blusomis, turėtų būti teikiamos ne ligoninėje, nes  atvežami ir žmonės, patyrę infarktus, sunkiai sergantys.  Kitiems pacientams morališkai nemalonu tokius dalykus matyti, kęsti smarvę. Labai laukiame visi naujos tvarkos”, - neslėpė Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė. Ji  pridūrė,  kad išlaidų, kurias tenka patirti dėl asocialių asmenų apnakvinimo, ligoninėms niekas nekompensuoja.

Girtuoklių teisės aukščiau kitų pacientų

Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius pažymėjo, jog kitiems pacientams, į ligoninės priimamąjį pristatytiems vienu metu su girtais asmenimis, yra ne tik nemalonu, bet gali būti ir pavojinga.

“Gydytojai žiūri, stebi ir suteikia pagalbą tiems, kam, manoma, yra svarbiausia. Bet jeigu girtas vos ne komos būklės, apibrozdintas į priėmimo skyrių atvežamas, tai, aišku, jis pirmas apžiūrimas. O jei kitam rimta patologija, jis jau nebedejuoja, sėdi tylus, toks gali likti antrame plane, nors į jį reikėtų pirmiausia dėmesį atkreipti”, -  kalbėjo A. Lidžius.

Kadangi asocialių asmenų nakvynė ligoninei brangiai kainuoja, A. Lidžius neslėpė, kad dažnai greitosios automobiliu atvežti asocialūs asmenys išsipagirioja tiesiog koridoriuje.

“Mažeikių ligoninėje mes neturime sąlygų nei atskiras patalpas jiems įrengti, nei išblaivinti. Labai gaila, kad Savivaldybė nenori socialinių problemų spręsti. Mes, norėdami patikti Europos Sąjungai, žiūrėdami girtuoklių teisių, negalvojame apie tuos žmones, kuriems reikia medicininės pagalbos, apie pilietiškų žmonių teises. Dabar greitosios tarnyba visus, kurie guli gatvėje, veža pas mus, nes nakvynės namai girtų nepriima, o pas mus atvežti jie triukšmauja, smarvė, gąsdina ir mūsų slaugytojus, ir ligonius”, - apgailestavo ligoninės vadovas.

Lieka kalčiausi

“Žinau, kad yra kuriama darbo grupė problemai spręsti. Šioje darbo grupėje bus ir greitosios medicininės pagalbos tarnybų asociacijos atstovas. Tikiuosi, kad kuriama tvarka palengvins tiek mūsų, tiek ligoninių darbą”, - viliasi  Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis.

Klaipėdos GMP stoties vadovas teigė, jog jeigu gatvėje rastas įkaušęs žmogus yra tvarkingas, GMP darbuotojai jį veža į nakvynės namus, bet jeigu asmuo jau visas aptekęs vabzdžiais, purvinas, tokių nakvynės namai nepriima.

“ Žmogus girtas ar “bomžas”, jis turi teisę ir sirgti, ir mirti. Ir yra buvę nemalonių atvejų, kai mes tiesiog  po tris keturis kartus žmogų apžiūrime, nuvežame į priimamąjį, o jį iš ten vis paleidžia, mes vėl nuvežame, jį vėl paleidžia, ir ryte žmogus sušąla. Aišku, tuomet kalčiausi liekame mes”, - nuoskaudos neslėpė R. Juodviršis.

R. Juodviršio manymu, būtų gerai, jei atgimtų kas nors panašaus į anksčiau šalyje veikusias blaivyklas.

“Mano manymu, išblaivinimo įstaigos turėtų būti – galbūt ne tokios kaip sovietmečiu, bet jose ir medikai turėtų būti, ir socialinė priežiūra, ir, nežiūrint žmogaus teisių, girtų asmenų laisvė šiek tiek turėtų būti apribota”, - įsitikinęs R. Juodviršis.

Anot jo, jeigu būtų numatytas finansavimas, vietą, kur padauginusieji alkoholio išsiblaivytų, surasti neturėtų būti sunku. Tiesa, pabrėžė jis,  ta vieta vienareikšmiškai turėtų būti atokiau nuo priėmimo skyrių.

“Vien kvapas koks nuo jų sklinda. Automobilis kol išsivėdina, neduok Dieve”, - pasakojo GMP stoties vadovas.

Laima Švedaitė