Rentgeno chirurgijos operacinėse gelbėjamos širdys (1)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo veikti antras  angiografas, duris atvėrė Rentgeno chirurgijos operacinės. Prieš penkiolika metų ligoninėje pradėjusi dirbti intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė vienuoliktus metus taiko intervencines angiografijos diagnostines ir gydomąsias procedūras. Angiografijos tarnybos įkūrėja viliasi, jog prasiplės dviejų ligoninėje jau veikiančių angiografų taikymo galimybės, daugės procedūrų, Šiauliuose bus implantuojami elektrokardiostimuliatoriai. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius sako, jog pradėjus taikyti invazinę kardiologiją pastebimai išaugo ligoninės prestižas, šoktelėjo kardiologų pranašumas, kai į gyvenimą gali sugrąžinti ypač sunkios būklės miokardo infarkto pakirstus ligonius.

Reklama

Sudėtinga angioplastikos procedūra

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje 1999-aisiais baigusi kardiologijos rezidentūrą Aušra Dambrauskaitė atvyko dirbti į Šiaulius. Jauna gydytoja buvo išmokusi intervencinės kardiologijos ir širdies echoskopijos, elektrofiziologijos, intensyviosios kardiologinės pagalbos pagrindų. Buvo įgijusi kardiologo ir intervencinio kardiologo licenciją, nors ši paslauga ligoninėje nebuvo taikoma. A. Dambrauskaitė drauge su I kardiologijos skyriaus vedėju Romaldu Stankevičiumi nuveikė daug, kad į gydymo įstaigą atkeliautų angiografas, be kurio kardiologų darbas šiandien jau neįsivaizduojamas.

Intervencinė kardiologija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėta diegti 2003 metais, kai buvo įsigytas pirmas angiografas - specializuotas rentgeno aparatas, naudojamas širdies, galvos, periferijos ir kitų organų kraujotakos būklei įvertinti, pakitimams diagnozuoti ir gydyti. Anot gydytojos,  angiografo pagalba ligoninės specialistai ieško pažeistų kraujagyslių vietų, nustato, kur ir kiek yra susiaurėjęs jų spindis, kur jos yra užakusios, ir, prireikus, atlieka angioplastiką – kraujagyslių plėtimą bei stentavimą.

Intervenciniai kardiologai, atliekantys koronarografiją, anot A. Dambrauskaitės, dirba labai kvalifikuotą darbą. Atsakinga ir sudėtinga procedūra medikui ir dėl to, kad dirba stovėdamas, užsidėjęs sunkius švino apsaugos nuo rentgeno spindulių kostiumus. Pirma – „šarvų“ sluoksnis, po to – sterili apranga. Tai, kad labai karšta, medikas suvokia tik procedūrai pasibaigus.

„Atlikdama tyrimą turi matyti viską – kardiogramą, tyrimo rezultatus monitoriuje, stebėti patį pacientą.  Už tyrimą nepalyginamai sudėtingesnis yra širdies kraujagyslių plėtimas, nes tai – invazinė širdies kraujagyslių operacija. Tipiška diagnostika apžiūrint širdies kraujotaką trunka apie 15 minučių, tačiau tipiškų atvejų yra nedaug, netipiškieji tęsiasi valandą ir daugiau“, - pasakoja kardiologė, puikiai žinanti, jog nei vienas specialistas, pradėjęs procedūrą, tiksliai nežino, kaip ji pasibaigs. Net ir tada, kai ji – visai nesudėtinga. Tenka išmokti labai greitai priimti sprendimus, nesutrikti iškilus sudėtingoms situacijoms.

Iki angioplastikos - per 90 minučių  

Besivystantį miokardo infarktą patvirtina pacientui atliekama kardiograma. Į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvykęs pacientas, kurį priėmęs gydytojas įtaria miokardo infarktą, guldomas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Patvirtinus diagnozę pacientas nukreipiamas į rentgeno-chirurgijos operacinę, kur zonduojama ir plečiama užsikimšusi širdies kraujagyslė.

Pacientas informuojamas apie galimas komplikacijas, todėl turi pasirašyti sutikimą, kad jam būtų taikoma angiografinė intervencija.

Dėl susidariusio trombo užakusi kraujagyslė gali atsiverti vos įvedus plėtininę vėlutę, ant kurios įstumiamas balionėlis ir stentas – kraujagyslę plečiantis vamzdelis. Atsistačius kraujotakai, pakinta ne tik kardiogramos vaizdas – nurimsta ir skausmas, pagerėja paciento savijauta.

Po procedūros pacientas perkeliamas į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Medicinos algoritmai numato aukščiausią gydymo įstaigos vertinimo ribą – laiką, kuris reikalingas išplėsti širdies kraujagyslei miokardo infarkto atveju. Ir tai yra 90 minučių – laikas nuo paciento patekimo į gydymo įstaigą iki balionėlio išplėtimo paciento širdies kraujagyslėje. Anot A. Dambrauskaitės, gydymo įstaiga, gebanti per tokį laiką suteikti šią paslaugą, yra gerai organizuota, aprūpinta moderniomis technologijomis, aukštos kvalifikacijos specialistais, kokia ir yra Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Gydymo įstaigos vadovas Petras Simavičius dėkingas gydytojų komandai kiekvieną kartą, kai į ligoninę patenka miokardo infarkto ištiktas žmogus, demonstruojančiai didžiulį įžvalgumą bei sugebėjimą dirbti šiuolaikiškai, taikyti modernias technologijas. Moderni įranga ligoninėje eksploatuojama labai intensyviai, todėl nėra amžina. Džiugina atsiradusi galimybė dirbti dviem angiografais.  Į ligoninę atvyksta labai sunkios būklės ligonių ne tik iš Šiaulių krašto, bet ir Vakarų  regiono, todėl svarbiausias gydymo įstaigos tikslas padėti ir žmonėms, ieškantiems pagalbos, ir medikams, kad jie turėtų kuo dirbti.

Ūmus miokardo infarktas ištinka 100 proc. užsikimšus širdies kraujagyslei. Pasak intervencinės kardiologės A. Dambrauskaitės, kuo greičiau kraujagyslė bus atverta, tuo daugiau tikimybių, kad šios kraujagyslės zonoje neapmirs širdies raumuo. Kuo daugiau minučių prarandama, tuo daugiau širdies raumens ląstelių miršta, tuo didesnis lieka širdies nepakankamumas.

Tačiau net ir tada, kai pagalba suteikiama laiku ir sveikatos sutrikimas pašalinamas, medikai teigia, kad žmogus persirgo miokardo infarktu, tik išvengė liekamųjų reiškinių. Tad pacientui būtina ne tik reabilitacija, bet ir patariama laikytis sveikos gyvensenos, vengti rizikos faktorių.

Pagalbos sulaukia atvykę laiku

Lietuvoje intervencinės kardiologijos procedūras teikia 40 intervencinių kardiologų. Šiauliuose – nuolat dirbantys trys specialistai: be intervencinės kardiologės Aušros Dambrauskaitės dirba ir jauni specialistai Giedrė Gruodytė bei Remigijus Vaičiulis. Jiems talkina iš Vilniaus Santariškių klinikų atvykstantys intervenciniai kardiologai Valdas Bilkis ir Michailas Jerdiakovas.

Jų pastangos pasiteisina, kai pacientas į ligoninę atvyksta nedelsdamas, kai susiklosto palanki situacija. Be įrangos – nieko nebūtų, todėl žengtas didelis žingsnis, kai ligoninėje veikia jau du angiografai, naudojamos šiuolaikinės priemonės trombektomijai - krešuliams atsiurbti. Neseniai gydymo įstaigą pasiekė aukščiausios klasės modernus širdies ultragarsinis aparatas kartu su transezofaginiu (perstempliniu) ultragarsiniu davikliu, kurių dėka galima nustatyti širdies vožtuvų pakenkimo laipsnį, detalizuoti įgimtas širdies ydas, suteikia pacientui galimybę taikyti optimaliausią kardiochirurginį gydymą.

Apžvelgusi 2011-2102 metų tendencijas, A. Dambrauskaitė pastebėjo, jog išaugo diagnostinių procedūrų skaičius. Skaičiuojant nuo 2005 metų, diagnostinių procedūrų padvigubėjo. Atlikta 6300 operacijų, kai jau plečiama kraujagyslė ir implantuojamas stentas. Atlikus 2,3 diagnostines procedūras yra atliekama viena gydomoji procedūra. Medikė pastebi, jog praktiškai kiekviena gydomoji procedūra baigiama stentavimu. Tiesa, yra nedidelis procentas pacientų, kuriems taip ir nepavyksta praplėsti kraujagyslės ir ji lieka užsikimšusi.

Akivaizdu, jog vis daugiau pacientų, kuriuos ištinka miokardo infarktas, suteikiama skubi pagalba. Dėl to vis mažiau pacientų patenka pas kardiochirurgus, kur jiems atliekama sudėtinga koronarinio šuntavimo operacija. A. Dambrauskaitė pastebėjo, jog Šiauliuose diagnostikos statistika yra geresnė, nei šalyje. Tai susiję ir su tuo, kad ligoninėje angioplastika taikoma ir sudėtingesniais atvejais.

Būtina išnaudoti angiografus

Angiografinė operacinė Šiauliuose veikia nuo 2003 metų. Kas metai daugėja gydomųjų procedūrų sunkios būklės pacientams, mažėja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų santykis. Pirmaisiais metais stentuota gerokai mažiau pacientų.  Bene didžiausias šuolis įvyko 2009 metais, kai, padidėjus finansavimui,  padaugėjo ne tik gydomųjų procedūrų kiekis, bet ir pradėtos daryti procedūros per rankos arteriją. 2012 metais apie 96 proc. procedūrų atliekama per rankos, o ne kojos arteriją. Taip palengvinama procedūra pacientui ir per metus sutaupoma apie 100 tūkstančių litų, kurių reikia specialioms priemonėms pirkti.

Šiuolaikinis Kardiologijos centras, kurio likimas dar sprendžiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje, tikimasi atvers duris po II kardiologijos skyriaus remonto. Būsimas Kardiologijos centras Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, neįsivaizduojamas be rentgeno chirurgijos. Tačiau, pasak A. Dambrauskaitės, būtina labiau išnaudoti turimus angiografus. Tam, anot specialistės, padėtų ligoninėje dirbantis angiochirurgas, kuris diagnozuotų kraujagyslių ligas ir skirtų pacientams diagnostikos ir angioplastikos procedūras.

Ši galimybė gali būti įgyvendinta. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius sako, jog du ligoninėje esantys angiografai bus labiau išnaudojami, pradėjus bendradarbiauti su  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos centro specialistais.Planuojama, jog ligoninėje dirbs ne vienas aukštos kvalifikacijos kardiologijos specialistas iš Kauno.

Ir dabar galimybių atlikti procedūras daugėja. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, didelis žingsnis pirmyn – praėjusiais metais suremontuotas Intensyviosios terapijos skyrius, kuriame vietoje 6 lovų įrengta 12 lovų. Tai reiškia, kad pacientai, kuriems įtariamas miokardo infarktas ar besivystantis miokardo infarktas, gali patekti į šį skyrių ir sulaukti reikiamos pagalbos.

Džiugina ir po remonto pradėjęs veikti I kardiologijos skyrius, kurio dėka taip pat daugiau pacientų sulauks reikiamos kardiologų pagalbos. Ypač kardiologinė pagalba sustiprėjo, atvėrus naujosios Rentgeno chirurgijos operacinės duris. Operacinėje dirbantys specialistai naudojasi naujais apsauginiais bešviniais kostiumais, saugojančiais nuo rentgeno spindulių poveikio.

Planuojama, jog 2014 metais ligoninėje dirbs pakankamai specialistų ir rentgeno chirurgijos pagalba bus teikiama visą parą. Šiuo metu ligoninėje esančiose Rentgeno chirurgijos operacinėse išskirtiniais atvejais yra galimybė atlikti ir trombektomiją – krešulio iš galvos kraujagyslės šalinimą ūmaus insulto ištiktiems ligoniams. Deja, nėra finansavimo.  Planuojama ligoninėje implantuoti kardiostimuliatorius, dėl kurių pacientai siunčiami į Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos klinikas. O svarbiausia, kad intervencinių kardiologų pagalbos sulauktų kiekvienas į gydymo įstaigą patekęs sunkios būklės ligonis, kuriems išgyventi be intervencijų, tikimybių nedaug.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė