Paskutiniai įvykiai Kauno ir Klaipėdos miestų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai pacientai ar jų artimieji reikalavo atlikti rentgenologinius tyrimus neturint gydytojo siuntimo, sukėlė nerimą, kad gyventojai nežino esamos tvarkos dėl rentgenologinių ar kitų radiologinių tyrimų taikymo bei jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės jų sveikatai.
Gavę informacijos, kad Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigoje galėjo būti atliktas rentgenologinis tyrimas nesant procedūros paskyrėjo, Radiacinės saugos centro pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad skunde pateikta informacija pasitvirtino, t. y. tėvui reikalaujant radiologijos technologės atliko rentgenologinį tyrimą vaikui be siuntimo. Šios įstaigos atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta bauda.
Jonizuojančioji spinduliuotė (dažnai vadinama „radiacija“) plačiai naudojama medicinoje, nes jos panaudojimas teikia vertingos informacijos ligai nustatyti ir leidžia taikyti veiksmingus gydymo metodus. Deja, tokių medicinos procedūrų metu pacientai patiria apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote, o tai gali sukelti įvairius genetinius pažeidimus bei padidinti vėžinių ar kitų susirgimų riziką. Didėjant gautai apšvitos dozei, didėja ir susirgimų tikimybė, kuri priklauso nuo paciento amžiaus apšvitos metu ir kitų veiksnių.
Siekiant užtikrinti paciento radiacinę saugą, svarbu, kad visos procedūros ir tyrimai naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę būtų atliekami pagrįstai (tyrimo nauda viršija tyrimo metu paciento patiriamą žalą), prieš tai įvertinus ar negalima taikyti kitų (alternatyvių) tyrimo metodų, taip išvengiant nepagrįstos apšvitos.
Sprendimą dėl tyrimo pagrįstumo gali priimti tik gydantis gydytojas, todėl vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388) 63.6 punkto nuostatomis, medicininė apšvita gali būti taikoma tik skyrus paskyrėjui. Net ir tada galutinį sprendimą dėl rentgeno tyrimo atlikimo priima tinkamai apmokytas, radiologinę įrangą ir radiacinę saugą išmanantis gydytojas radiologas, artimai bendradarbiaudamas su tyrimą paskyrusiu gydytoju. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas pacientas turi teisę siūlomos procedūros ar tyrimo atsisakyti.
Radiacinės saugos centras vis dažniau sulaukia klausimų dėl tyrimų (ypač kompiuterinės tomografijos) pagrįstumo, todėl atkreipiame dėmesį, kad visi pacientai, kuriems bus atliekami tyrimai panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę (pavyzdžiui, krūtinės ląstos, mamografijos, kompiuterinės tomografijos, dantų ir t. t.), privalo turėti gydytojo siuntimą.
Turint informacijos apie medicinines procedūras, atliktas nesilaikant radiacinės saugos reikalavimų, t. y. neturint gydančiojo gydytojo siuntimo, prašome informuoti Radiacinės saugos centrą žemiau nurodytais kontaktais.
RSC Radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyrius Kalvarijų g. 153, Vilnius, tel. (8 5) 210 5817, el. paštas rscАТrsc.lt.
RSC Kauno radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyrius, Aušros g. 44, Kaunas, tel. (8 37) 33 37 60, el. paštas kaunasАТrsc.lt.
RSC Klaipėdos radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyrius, Bijūnų g. 6, Klaipėda, tel. (8 46) 38 33 08, el. paštas klaipedaАТrsc.lt.
RSC Šiaulių radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyrius, Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 41) 52 46 44, el. paštas siauliaiАТrsc.lt.
vlmedicina.lt