Respublikinėje Šiaulių ligoninėje - Insultų gydymo centras
Prieš ketverius metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ūmiam išeminiam insultui gydyti pradėta taikyti naujas gydymo metodas – intraveninė trombolizė. Neseniai ligoninėje įkurtas Insultų gydymo centras. Jo veikla bus aktyvi, o rezultatai puikūs, jei visuomenė mokės pažinti insulto požymius ir ligos ištikti žmonės suskubs į ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, reikalingas visuomenės švietimas, kaip pažinti pirmuosius išeminio insulto požymius ir kuo skubiau sunegalavusįjį pristatyti į gydymo įstaigą, kur būtų suteikta pagalba, padėsianti išvengti sunkaus neįgalumo ar net mirties. Gydymo įstaiga pasirengusi padaryti viską, kad ligos užkluptas žmogus sulauktų reikiamos pagalbos. Insultų gydymo centro įkūrimas – didelis žingsnis operatyviau ir efektyviau taikyti pažangų gydymą. Taip pat išeminiam insultui gydyti planuojama pradėti taikyti ir intervencines trombektomijas – mechaninį trombo šalinimą iš kraujagyslės.
Pirmiausia pasirenkamas metodas
Insultas – viena dažniausių mirties priežasčių ir pirmaujanti tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų. Neįgalumą susirgus išeminiu insultu gali padėti mažinti modernus gydymo metodas – intraveninė trombolizė, kurios tikslas – ištirpinti trombą arba embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir tokiu būdu atkurti kraujotaką bei sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje.
2002 m. trombolizė tapo pirmiausia pasirenkamu gydymo metodu Europoje. Tais pačiais metais trombolizė pirmą kartą pradėta taikyti tuometinėje Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose. Šiauliuose trombolizė pradėta taikyti tik nuo 2010 metų. Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė Edita Einorytė apžvelgė ūmaus išeminio insulto gydymo intravenine trombolize rezultatus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Medikė pastebėjo, jog ligoninės neurologai šio gydymo metodo ėmėsi gana atsargiai, kilo abejonių dėl jo efektyvumo gydant išeminį insultą, galimų komplikacijų ar nepatyrimo.
Per ketverius metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje iš viso atlikta 18 intraveninių trombolizių. 2010-2012 metais iš viso buvo atliktos 3 intraveninės trombolizės, o 2013 metais atlikta net 11 procedūrų. Vien per 2014 metų sausio mėnesį atliktos keturios trombolizės.
Pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, amžiaus vidurkis apie 60 metų. Procedūros dažniau atliktos vyrams: šešioms moterims ir dvylikai vyrų.
Labai svarbu, kokios būklės pacientas, ištiktas insulto, atvyksta į gydymo įstaigą. Pacientams, susirgusiems išeminiu insultu, pradinis neurologinis deficitas (sukeltas išeminio insulto) vertinamas vadovaujantis Nacionalinio sveikatos instituto insulto skale. Pagal surinktų balų skaičių dauguma pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, buvo vidutinio sunkumo.
„Auksinės valandos“ terminas
Intraveninė trombolizė galima kaip pagrindinis ūminio išeminio insulto gydymo metodas, kai nuo simptomų pradžios praėjusios ne daugiau kaip 4.30 val.
Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientų (kuriems taikyta intraveninė trombolizė) vidutinis laikas nuo simptomų pradžios iki paciento atvykimo į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių - 68 minutės - daugiau nei valanda. Laikas nuo simptomų pradžios iki intraveninės trombolizės atlikimo siekė daugiau nei dvi valandas (136 min).
Pagal pasaulines neurologų rekomendacijas siekiama, kad intraveninė trombolizė būtų atlikta kuo greičiau, t.y. per valandą nuo simptomų pradžios. Medikai šį laiką vadina „auksinės valandos“ terminu, nes „laikas - smegenys“.
Neišvengiama sunkumų. Anot Neurologijos skyriaus vedėjos Siglos Ščeponavičiūtės, pagrindinis jų - greitas insulto požymių atpažinimas, kuris priklauso nuo paciento ir jo artimųjų. Antra problema - operatyvus paciento pristatymas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Sėkmę lemia ir darnus greitosios medicinos pagalbos bei ligoninės personalo darbas: kaip skubiai atliekami būtini tyrimai, operatyviai vertinama būklė.
Taigi pacientai, kuriems įtariamas ūmus išeminis insultas, turi kuo skubiau pasiekti Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kuriame jiems „uždegama žalia šviesa“, t.y. tokiems pacientams suteikiama pirmumo teisė: pacientą apžiūri terapeutas, kuris įvertina būklę, skubiai atlieka būtinuosius tyrimus: kraujo tyrimą, biocheminius tyrimus, kraujo krešėjimo rodiklius, atliekama galvos kompiuterinė tomografija, kurią įvertina radiologas. Apie paciento atvykimą skubiai informuojamas neurologas.
Todėl labai svarbu, kad visą parą dirbtų gydytojų komanda: terapeutas, neurologas, radiologas ir reanimatologas, kurie nedelsdami imsis veiksmų. Sprendimą taikyti intraveninę trombolizę priima gydytojas neurologas.
Procedūra – ne kiekvienam
Jei žmogui ūmiai sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, dvejinasi akyse, sutrinka kalba, „perkreipia veidą“, nusilpsta ar nutirpsta galūnės, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti prasidedančio insulto požymiai.
Todėl kiekvienas žmogus, pajutęs pirmuosius insulto požymius, turi skubėti į ligoninę, o ne laukti ir tikėtis, jog viskas praeis. Šie žmonės yra tie pacientai, kuriems Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pradedama skaičiuoti kiekviena minutė ir teikiama pati skubiausia pagalba.
Pacientai, susirgę išeminiu insultu bei laiku atskubėję į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, turi žinoti, kokiomis ligomis sirgę. Pasak Neurologijos skyriaus vedėjos S. Ščeponavičiūtės, labai gerai, kai ligonį lydi šeimos narys, galintis papasakoti apie buvusias sveikatos problemas. Mat ligonis turi atitikti patvirtintas indikacijas, kad intraveninė trombolizė būtų ne tik atliekama, bet ir po jos nekiltų komplikacijų, apie kurias prieš procedūrą informuojamas kiekvienas pacientas.
Tinkami pacientai stacionarizuojami į Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur ir atliekama intraveninė trombolizė. Specialistai stebi paciento būklę procedūros metu ir po jos. Kai būklė stabili, pacientas perkeliamas į Neurologijos skyrių, kur tęsiamas gydymas.
Kaip ir kiekviena intervencija, intraveninė trombolizė, taikoma gydant dėl išeminio insulto, gali sukelti komplikacijų, su kuriomis supažindinamas pacientas ir jo artimieji. Iš tų, kuriems jau buvo atlikta procedūra, komplikacijų neišvengė du pacientai. Dar šešiems pacientams pasireiškė su išeminiu insultu nesusijusios komplikacijos: infekcija, širdies ritmo sutrikimas.
Medikai pastebi, jog dėl streso, netinkamo gyvenimo būdo, jaunėja daugelis ligų, kuriomis įprastai serga vyresnio amžiaus žmonėms. Vis jaunesniems ištinka ir išeminis insultas. Tad apie šią ligą bei galimybę išvengti sudėtingų sveikatos problemų reikia pagalvoti kiekvienu atveju, kai netikėtai sutrinka sveikata.
Zita Katkienė,
Respublikinė Šiaulių ligoninė
Susiję straipsniai
