Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – trečioji sėkmės istorija

Neseniai Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Insultų gydymo centre atliktos dvi pirmosios trombektomijos - mechaniškai pašalinti trombai iš galvos smegenų arterijų. Reta operacija jau atlikta ir trečiajam pacientui, ištiktam išeminio insulto, kuriam taip pat pavyks sugrįžti į visavertį gyvenimą. RŠL generalinis direktorius Petras Simavičius sako, jog ši galimybė, prilygstanti stebuklui, neatsitiktinė. Ji atsirado drauge su naujovėmis, pastaruoju metu diegiamomis ligoninėje: įsigyta naujos medicinos įrangos, įkurtas Insultų gydymo centras bei puikiai šalyje veikiantis insultų klasteris, kurio dėka ligoniams kvalifikuota pagalba suteikiama ypač skubiai.

Reklama

Liga užklupo staiga

Radviliškio rajono Linkaičių kaimo gyventoją, šešiasdešimtmetį Vytautą, artimieji spalio 17-osios naktį aptiko gulintį prie lovos. Žmogus negalėjo kalbėti, jam buvo paralyžiuotos kairiosios pusės galūnės. Artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai įtarė insultą ir suskubo vežti į RŠL, kur prieš metus įkurtame Insultų gydymo centre visą parą budi ne tik neurologas, bet ir laborantas, radiologas bei angioplastikos specialistas.

Nuspręsta, jog jau praėjusios 3,5 val. - prarastas „auksinės insulto gydymo valandos“, kai galima atlikti intraveninę trombolizę – krešulio tirpdymą kraujagyslėje. Nuspręsta iš karto atlikti trombektomiją, kurią prieš parą medikai jau buvo atlikę dviem pacientėms.

Prieš parą Joniškio ligoninėje dėl širdies ritmo sutrikimo gydytą Pakruojo rajono gyventoją Gražiną B. ištiko insultas. Šeštą valandą ryto pacientė staiga nugriuvo, jai paralyžiuotos kairiosios galūnės – ranka ir koja. Apie tai RŠL Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui buvo pranešta nedelsiant. Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė sako, jog tai ir lėmė gydymo sėkmę.

Pacientei atlikti skubūs tyrimai ir ji paguldyta į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur atlikta intraveninė trombolizė, kai krešulys tirpdomas kraujagyslėje. Deja, medikamentais atliekama efektyvi insulto gydymo procedūra nedavė reikiamo efekto – pacientė nejudino galūnių. Tada nuspręsta atlikti trombektomiją – krešulio pašalinimo operaciją iš galvos smegenų arterijos.

Informuotos reikiamos tarnybos ir moteris nuvežta į operacinę. Rizikos būta, nes 45 metų moteris dėl sveikatos problemų priklauso rizikos grupei – jai sutrikusi širdies veikla, vargina antsvoris, aukštas kraujospūdis.

Vos pašalinus trombus, paralyžiai išnyko.

Panašiai nutiko ir Papilės gyventojai Reginai P., kuri į ligoninę atvežta praėjus vos kelioms valandoms. 69 metų moteris dalyvavo vyro, neišgyvenusio dėl įvykusio insulto, laidotuvėse, kur ir sutriko sveikata. Drauge buvusi duktė iš požymių suprato, jog motiną ištiko insultas, tad skubiai kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvežus į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių scenarijus pasikartojo – po neefektyvios trombolizės nuspręsta mechaniškai pašalinti trombą.

Naujasis gydymo metodas pateisino viltis

Taigi visais trim atvejais nutarta taikyti intervencinį gydymo metodą - trombektomiją. Pasak RŠLRentgenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėjos Aušros Dambrauskaitės, buvo nutarta atlikti intervencinį gydymo metodą, kuris iki šiol ligoninėje dar nebuvo taikytas ūmiam išeminiam galvos smegenų insultui gydyti.

„Esant dideliems, organizuotiems trombams, kai kelios smegenų arterijos yra užsikimšusios, dažnai trombolizė būna neefektyvi“, - sako medikė.

Tam, kad būtų atlikta ši operacija, reikalingas angiografas, operacinės sąlygos bei visos vienkartinės priemonės: atsiurbimo kateteriai, nukreipiamieji kateteriai, stentai, kuriais ištraukiami trombai ir, žinoma, reikalingi specialistai.

Lietuvoje trombektomijos procedūra pradėta taikyti 2012 metais, o pasaulyje – 2009 metais.

Ją taikant, specialiomis intervencinėmis priemonėmis trombas, arba embolas, mechaniškai išsiurbiamas ar ištraukiamas iš užsikimšusių galvos smegenų arterijų. Specialiomis priemonėmis – kateteriais, pasiekiama užsikimšusi kraujagyslė. Trombo vietoje implantuojamas specialus laikinas stentas, laikoma, kol stentas penetruoja trombą, ir tada stentas ištraukiamas drauge su trombu.

„Taip ir buvo atverta arterija ir atkurta galvos smegenų kraujotaka visiems trims pacientams. Kartu atkuriama ir smegenų mityba“, - pasakoja medikė.

Procedūra – ne kiekvienam

Dvi pacientės ant operacijos stalo pradėjo judinti rankas – ir tai, pasak medikų, prilygsta stebuklui. Ypač žinant, kad bent kiek užtrukus žmogus galėjo likti prikaustytas prie ligos patalo arba net ir neišgyventi. Trečiojo paciento išeitis buvo sunkesnė – jis ketvirtą parą po operacijos pradėjo judinti rankas ir atsigavimas vyksta sparčiai.

Naujasis metodas gali būti taikomas ligoniams tik tada, kai nuo pirmųjų insulto simptomų: kalbos sutrikimo, paralyžiaus, koordinacijos sutrikimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 6 valandos. Ilgiausiai - 12 valandų.

Svarbu ne tik laikas. Pasak radiologo Tomo Bagavičiaus, kompiuteriu turi būti patvirtinta, kad nėra kraujavimo į smegenis, nėra netikėtos patologijos, smegenų pokyčių. Per šešias valandas galima atkurti kraujotaką ir žmogus vėl valdo galūnes, jei buvo paralyžiuota dešinė pusė – atsikuria ir visa motorika.

Deja, labai dažnai pacientai neatvyksta – labai dažnai namuose laukia, kol praeis. Antroji priežastis – dažnai vyresnio amžiaus žmonės gyvena vieni ir juos randa artimieji, kai nežinoma požymių pradžia ir taikyti šios procedūros medikai negali, nes pakenktų. Todėl labai svarbu žinoti, kada atsirado pirmieji ligos simptomai – paralyžius.

„Kuo greičiau pradedamas gydymas – tuo geresni rezultatai“, - teigia neurologė S. Ščeponavičiūtė.

Komandinis darbas - svarbiausia

Šiai procedūrai atlikti ypač svarbu yra darbo organizavimas pačioje gydymo įstaigoje bei sklandus komandinis darbas.

Ligoninėje visą parą dirba radiologas, kuris skubiu atveju gali atlikti reikiamus tyrimus, bei visa brigada. Medikai mano, jog artėja laikas, kai bus atsisakoma trombolizių, kai naudojamas brangus medikamentas, bet iš karto bus atliekama efektyvesnė, nors ir brangesnė procedūra – mechaninis trombo šalinimas, kaip padaryta trečiuoju atveju.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje įkurtas Insultų gydymo centras, vienas iš šešių šalies gydymo įstaigose veikiančių insultų gydymo centrų. Jų dėka apie 40 proc. sumažėjo hospitalinis mirtingumas dėl insultų. Šiemet RŠL Insultų gydymo centre ūmių išeminių insultų ištiktiems pacientams atliktos 39 trombolizės ir trys trombektomijos.

Paciento būklė operacijos metu priklauso nuo paciento būklės, esančios po insulto. Vienas gali būti komos būklės, o kitas - bendraujantis. Pasak A. Dambrauskaitės, procedūros metu pacientai nevalingai sukioja galvą ir jiems taikoma intraveninė narkozė bei dirbtinė plaučių ventiliacija.

Sėkmės istorijoms pasirengta

Ligoninėje tai – pirmieji trys sėkmės atvejai. Tačiau panašios procedūros taikomos miokardo infarktui gydyti. Trombolizės procedūra yra panaši ir jau daugelį metų taikoma ligoninėje. Vienu atveju kraujotaką reikia atkurti širdyje, kitu atveju – galvos smegenyse. Tik priemonės šiek tiek skiriasi.

Vienkartinės priemonės trombektomijai kainuoja nuo 4-5 tūkst. eurų. Sąnaudos yra didžiulės ir sąlyginai toks gydymas kainuoja labai daug. Ligonių kasos skiria apmokėjimą pagal sąnaudas, todėl ši pagalba užtikrinama kiekvienam pacientui.

RŠL generalinis direktorius P.Simavičius sako, jog per 5 milijonus litų kainavęs angiografas amortizuojasi ir vėl reikės naujų investicijų.

Tačiau tuo atveju, kai įvyksta išeminis insultas ir reikia gydyti pasekmes – reikalinga ilgalaikė reabilitacija, priežiūra, žmogus tampa nedarbingas, išlaidų keleriopai daugiau.

RŠL, pasak P. Simavičiaus, padaryta viskas, kad įvyktų šios sėkmės istorijos: į infrastruktūrą, technologijas investuojamos didžiulės investicijos. Bendradarbiavimo su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikomis dėka ligoninėje dirba ne tik daug rezidentų, internų – būsimųjų gydytojų, bet ir jauni gydytojai.