Gydytoja apie nerimą: raminamųjų tabletė – ne išeitis

Tikriausiai teko skaityti pasaką apie mergaitę, kuri leidžiasi į rūsį ir pamato kirvuką, įkirstą į lubas. Ji pradeda verkti galvodama, kad kai ji ištekės, pagimdys sūnų, šis užaugs, leisis į rūsį, o tas kirvukas iškris ir užmuš sūnų. Keista, absurdiška? Bet iš tiesų ši pasaka gali tapti nerimo sutrikimų iliustracija, kai patologinis nerimas neturi konkrečios, aiškios priežasties.

Nerimo sutrikimai ir gyvenimo būdas

Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė, kognityvinės-elgesio terapijos konsultantė Atėnė Budriūnienė teigia, kad nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų pasaulyje. PSO duomenimis, 2019 m. nerimo sutrikimais sirgo daugiau kaip 300 milijonų žmonių.

Pasak specialistės, nerimo sutrikimai dažnai siejami su šiuolaikinio gyvenimo tempu, kuris yra pagreitėjęs, susiduriama su vis didesniais informacijos kiekiais, dažnesniu šiuolaikinių technologijų naudojimu. Jos, viena vertus, padeda, sutaupo laiko, bet žmonių atskirtis ir vienišumas auga, nepaisant sukuriamo bendrumo įspūdžio. „Nuolatinė skuba, sudėtingesnės užduotys ir jų gausa, laiko trūkumas, konkurencija, darbo–poilsio režimo nepaisymas, miego režimo nesilaikymas sukelia stresą, įtampą, nuovargį, todėl didėja nerimo sutrikimų rizika“, – atkreipia dėmesį A. Budriūnienė.

Bet visos kaltės technologijoms negalime suversti. Gydytoja primena, kad būtent jos ne tik dažnai palengvina darbą ar buitį, bet ir užtikrina psichologinės pagalbos pasiekiamumą, pavyzdžiui, žmonės gali naudotis nuotolinėmis vaizdo psichoterapinėmis sesijomis.

O ir nerimas nėra tik šių laikų problema. „Deja, statistinių duomenų iš praeities neturime, tik galima nuspėti, kad nerimo sutrikimai vargino visais laikais – buvo karų, infekcinių ligų protrūkių, kurie neabejotinai kėlė nerimo lygį. Prisiminkime, kaip jautėmės pandemijos pradžioje“, – sako gydytoja.

Vargina ne tik mintys

Gydytoja psichiatrė A. Budriūnienė kaip nerimo simptomus vardija įtampą, negalėjimą atsipalaiduoti, pablogėjusią dėmesio koncentraciją, sunkumą susikaupti. Dažnai pasireiškia ir pablogėjęs miegas. „Aiškinantis, kodėl neužmiega, paaiškėja, kad atsigulusį į lovą žmogų vargina nerimastingos mintys, nuolatiniai pergalvojimai, įvairūs būgštavimai. O pablogėjusi miego kokybė taip pat turi reikšmingos įtakos žmogaus savijautai, žvalumui, darbingumui kitą dieną“, – pastebi gydytoja.

Ji primena, kad dažnai pasireiškia ir fiziniai nerimo sutrikimų simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, ypač kaklo–pečių srityje, galvos skausmas, svaigimas, oro trūkumo jausmas, sunkumas krūtinės srityje, pojūtis, kad širdis stipriau, greičiau plaka. Taip pat gali būti viduriavimas, dažnesnis noras šlapintis.

Pasak gydytojos A. Budriūnienės, yra nustatyta, kad nerimo sutrikimai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Taip pat didžioji dalis atvejų diagnozuojama asmenims iki 35 metų, nors gali pasireikšti kiekviename amžiaus tarpsnyje.

Sutrikimų priežastys

Kalbėdama apie nerimo sutrikimų priežastis gydytoja pamini paveldimumą – didesnė nerimo sutrikimo rizika tiems, kurių artimi giminaičiai turėjo tokį sutrikimą.

„Nerimo sutrikimo priežastimi gali būti neuromediatorių kiekio disbalansas smegenyse. Šia teorija remiantis skiriami medikamentai. Pavyzdžiui, serotonino koncentracijos stoka siejama su padidėjusiu nerimu, todėl skiriami antidepresantai, didinantys serotonino kiekį, taip sumažėja nerimo simptomai“, – atskleidžia gydytoja psichiatrė.

Sutrikimus gali lemti ir psichologinės priežastys – tam tikri asmenybės bruožai, vidiniai konfliktai, žemas savęs vertinimas, jautrumas.

Pasak gydytojos, reikšmės turi patirti skausmingi įvykiai, stresas darbe ar darbo netekimas, santykių problemos, patirtas smurtas, socialinio palaikymo stoka. Beje, nustatyta, kad susituokę asmenys turi mažesnę riziką susirgti nerimo sutrikimais nei nesusituokę, išsiskyrę arba našliai.

Pagalba sau

Gydytoja psichiatrė akcentuoja, kad nerimą jausti natūralu, problema, kai jis tampa labai intensyvus, nuolatinis, pradeda varginti, trukdo funkcionuoti, dirbti. Tuomet vertinga pasikonsultuoti su specialistu. „Pasitaiko, kad į psichiatrą kreipiasi pacientai jau po šeimos gydytojo apžiūros, atlikto medicininio ištyrimo ir somatinių ligų atmetimo“, – pastebi A. Budriūnienė.

Be abejo, žmogus ir pats gali sau padėti. Gydytoja siūlo sureguliuoti darbo–poilsio režimą, laikytis miego higienos taisyklių, kuo sveikiau maitintis, vartoti Omega-3 žuvų taukus, cinko papildus, sumažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio, nevartoti psichoaktyvių medžiagų, taip pat praleisti daugiau laiko gryname ore, reguliariai mankštintis.

Gydytoja A. Budriūnienė pataria praktikuoti relaksacijos–atsipalaidavimo pratimus, lėtą gilų kvėpavimą. „Yra tyrimų, kad nuo nerimo kenčiantiems žmonėms naudinga praktikuoti jogą, kuri, sujungdama judesio, kvėpavimo pratimus ir meditacijos elementus, sumažina streso ir nerimo lygį. Iš kovos menų kilusios Tai Chi mankštos taip pat padeda atsipalaiduoti, rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms.“

Raminamieji negydo sutrikimo

Konsultuodama pacientus gydytoja pastebi, kad prieš kreipdamiesi žmonės jau būna pradėję vartoti raminamuosius vaistus – benzodiazepinus. Ji akcentuoja, kad šių vaistų vartojimas yra tapęs problema, kadangi gana greitai, net per kelis mėnesius, gali susiformuoti priklausomybė nuo jų. Kaip greitai ji susiformuoja, labai priklauso nuo vartojamos dozės, dažnio ir trukmės.

Vartojant šiuos vaistus palaipsniui tos pačios dozės nebepakanka, intensyvėja nerimas, didinama vaisto dozė. „Iš tiesų šie vaistai efektyvūs, jie labai greitai suvaldo, pavyzdžiui, panikos ataką, bet paties sutrikimo negydo, raminamieji neskirtini ilgalaikiam vartojimui“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak psichiatrės, pirmo pasirinkimo medikamentai nerimo sutrikimams gydyti yra antidepresantai: „Naujausiai tyrimai teigia, kad nerimo sutrikimai antidepresantais turėtų būti gydomi ilgesnį laiką, daugiau kaip vienerius metus, tam, kad būtų kuo labiau atitolintas pasikartojimas. Deja, nerimo sutrikimai linkę pasikartoti.“

„Moksliniais tyrimais nustatytas kognityvinės elgesio terapijos efektyvumas gydant nerimo sutrikimus. Idealus variantas, kuomet medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapija: gydymo pradžioje vaistais galime apmalšinti nerimo simptomus tiek, kad žmogus galėtų geriau įsitraukti, būtų pajėgus dalyvauti psichoterapiniame procese. KET terapeutas išmoko tam tikrų nerimą mažinančių technikų, pavyzdžiui, progresuojančios raumenų relaksacijos, valdomo kvėpavimo ir kitų“, – teigia Asmens sveikatos klinikos specialistė.

Kaip valdyti panikos atakas

Vienas iš labiausiai gąsdinančių nerimo sutrikimų – panikos atakos. Gydytoja vardija visą sąrašą pojūčių, kuriuos išgyvena žmogus panikos atakos metu. Tai oro trūkumas, padažnėjęs kvėpavimas, spaudimas krūtinėje, pagreitėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, karščio–šalčio bangos, drebulys, oro trūkumas, gumulo gerklėje jausmas, dilgčiojimo ar nutirpimo jausmas galūnėse, galvos skausmas, svaigimas.

„Atakos metu gali pasireikšti tik dalis šių fizinių simptomų, bet būtinai kartu apima baimės jausmas, kad gali tuoj numirti ar išprotėti“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak jos, kai tokios panikos atakos kartojasi dažnai, atsiranda nerimas ir tarp atakų, o tai pradeda trikdyti kasdienį funkcionavimą.

Tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į psichiatrą dėl medikamentinio gydymo parinkimo. Gydytoja aiškina, kad šis sutrikimas yra gydomas antidepresantais. Gydymo pradžioje, kol antidepresantais sureguliuojama būsena, gydymas gali būti papildomas raminamaisiais vaistais.

Vis dėlto geriausias rezultatas pasiekiamas derinant medikamentinį gydymą su psichoterapiniu. Pasak gydytojos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausia panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija: „Terapijos metu pacientas išmokomas technikų, kurios taikomos suvaldyti panikos ataką. Efektyvu praktikuoti relaksacines technikas, kvėpavimo pratimus.

Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje. Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.