Gydytojas psichiatras rimtai apie „nerimtą“ ligą

Greitai plaka širdis, krečia drebulys, trūksta oro, kyla mirties baimė. Atrodo, kad tuoj ištiks infarktas. Žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, šis siunčia pas specialistus. Tyrimai nerodo jokios patologijos. Žmogus nervinasi, artimieji pradeda manyti, kad visi tie negalavimai tik vaizduotės padariniai.

Kas yra SAD

Psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas sako, kad tokius nemalonius simptomus gali jausti žmogus, sergantis somatoformine autonomine disfunkcija (SAD). „Tai yra būklė, kai žmogaus autonominės nervų sistemos, kuri reguliuoja organizmo nevalingas funkcijas, kaip širdies ritmas, kvėpavimas, kraujospūdis, virškinimas ir kt., pusiausvyra sutrinka“, – aiškina gydytojas.

Pasak jo, sergant SAD susipina daug nemalonių psichologinių ir kūno pojūčių. Nerimą gali kelti per greitas ar per lėtas širdies ritmas. Gali svyruoti kraujospūdis, todėl svaigsta galva, darosi silpna.

Pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas gali būti painiojami su virškinimo sutrikimais. Gydytojas taip pat mini dusulį, šaltkrėtį arba šilumos pylimą, nuovargį, išsekimą, galvos skausmą. Pasireiškia nuotaikos svyravimai, pykčio reakcijos, padidėjęs konfliktavimas su aplinkiniais, atsiranda nemiga arba per didelis mieguistumas.

„Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir dažnumu ir dažnai gali būti klaidingai laikomi kitomis ligomis, nors gydytojai neranda jiems pagrįsti būdingų organinių pakitimų. SAD dažnai pasireiškia kaip atsakas į stresą, emocinį krūvį, nerimą, nuovargį, psichologines traumas, depresiją, nuotaikos sutrikimus“, – pastebi gydytojas A. Tamašauskas.

Jo teigimu, dažnai žmonės, sergantys SAD, turi išreikštą aleksetimiją, kitaip tariant, jie nemoka apibūdinti savo jausmų. „Dažnai tai ateina iš šeimos, kur apie jausmus nekalbama arba sakoma „berniukai juk neverkia‘“, tėvai stengiasi pasirūpinti tik fiziniais vaiko poreikiais, kaip miegas, maistas ir fizinė šiluma. Mažai reaguoja į vaikų psichologinius poreikius, tačiau stipriai atliepia, kai vaikas serga, būna išalkęs ar sušalęs. Tai vėliau sukuria tam tikrą elgesio stilių, kai jausmai ir poreikiai būna perduodami fiziniais simptomais užuot išreiškus juos tiesiogiai žodžiais“, – sako A. Tamašauskas.

Įtakos, pasak jo, turi ir biologiniai bei genetiniai veiksniai. Asmenys, turintys artimų giminaičių, sergančių psichosomatiniais sutrikimais, gali būti labiau pažeidžiami. Taip pat neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, kurie reguliuoja nuotaiką ir emocijas, gali turėti įtakos SAD vystymuisi.

Kaip nesupainioti su kitomis ligomis

Gydytojas pastebi, kad SAD gali sukelti didelį nerimą pacientams, nes jos simptomai primena sunkių ligų apraiškas – širdies priepuolio, insulto, virškinimo sutrikimų. Norint nesupainioti SAD su kitomis ligomis, reikia atsižvelgti į keletą aspektų.

„Pavyzdžiui, žmogus gali jausti stiprų širdies plakimą, krūtinės skausmą ar dusulį, tačiau šie simptomai dažnai trunka tik kelias minutes arba valandas ir atsiranda emocinio ar fizinio streso metu. Jei žmogus patiria epizodinius simptomus, kurie kartojasi kartais, bet nėra nuolatiniai, gali būti ženklas, kad tai susiję su SAD, o ne su organiniais sutrikimais“, – sako gydytojas.

Jis akcentuoja, kad vienas pagrindinių skirtumų tarp SAD ir tikrų organinių ligų yra tai, kad visi atlikti tyrimai (EKG, kraujo tyrimai, širdies ultragarsas, MRT, KT ir kt.) neparodo organinių patologijų. Jei visi testai rodo, kad nėra fizinių sutrikimų, o simptomai išlieka, tai gali būti ženklas, kad žmogus serga somatoformine liga.

Be to, pasak A. Tamašausko, jei simptomai pagerėja gydant psichoterapija ar vaistais nuo nerimo ar depresijos, galima patvirtinti, kad tai somatoforminė liga, nes šie gydymo metodai dažnai veiksmingai sumažina simptomus.

Emocinė būsena ir socialinis gyvenimas sergant SAD

Kadangi SAD simptomai primena organines patologijas, dėl jų, pasak gydytojo, žmogus gali patirti įvairių emocinių, socialinių ir gyvenimo kokybės sunkumų.

„Žmogus gali jausti nuolatinį nerimą, kuris gali virsti panikos priepuoliu, taip pat depresyvią nuotaiką, bejėgystės jausmą, netikrumą dėl ateities, emocinį išsekimą, savivertės sumažėjimą, kuris atsiranda, kai neradus „rimtos“ ligos aplinkiniai ima įtarti simuliaciją, dėmesio siekimą“, – vardija gydytojas.

Jis pastebi, kad atsiranda sunkumų santykiuose, kyla įtampa šeimoje ir su draugais. Darosi sunku atlikti profesines užduotis, kyla baimė prarasti darbą. Žmogus netgi gali pradėti vengti socialinių situacijų, kuriose jis gali susidurti su netikėtais simptomais.

Kadangi sergant SAD nėra jokių organinių pakitimų, kartais manoma, kad tai yra lengva liga. A. Tamašauskas nelinkęs sutikti su tokiu požiūriu.

„Dabar medicinoje populiarėja holistinis požiūris, kad kūnas ir siela yra viena sistema ir jie vienas kitą veikia. Pavyzdžiui, jei žmogus yra vyresnio amžiaus ir dėl kokių nors stresinių aplinkybių jam atsiranda SAD, tai dažnas širdies pulsas ir kraujospūdžio svyravimai gali gana greitai privesti prie kritinių ligų, tokių kaip insultas ar infarktas. Todėl, manau, pavojus išlieka ir reikia žiūrėti kompleksiškai į šį sutrikimą“, – sako jis.

Pasak gydytojo, nors kai kurie žmonės gali patirti tik trumpalaikius simptomus, kiti gali susidurti su ilgalaikiais ar pasikartojančiais simptomais, kurie gali trukti metų metus, jei nesuteikiama tinkama pagalba. Jei SAD nėra gydoma arba gydymas yra netinkamas, simptomai gali pasikartoti ir tapti lėtiniai.

Dažnai simptomai gali pasikartoti esant stresinėms situacijoms, ir tai gali sukelti tam tikrą ciklinį pobūdį, kai simptomai atsiranda ir vėl praeina priklausomai nuo žmogaus gyvenimo aplinkybių, emocinės būsenos ar kitų veiksnių. Tačiau, net jei jie kartais vėl grįžta, tinkamas gydymas gali padėti juos suvaldyti ir sumažinti poveikį.

Kaip gydyti SAD

Galėtume pagalvoti, kad žmogus nusiramina sužinojęs, kad jam nėra organinės patologijos, o tik SAD. „Manau, kad tai daugiau nuramina šeimos gydytoją ar kardiologą, bet ne patį pacientą, – juokauja A. Tamašauskas. – Simptomai dažnai išlieka, juos sunku kontroliuoti, kartu išlieka baimė, kad galbūt suklysta su diagnoze, gal yra kokia tikimybė, kad sergu rimta liga. Manau, dažniausiai žmonės nusiramina pradėję psichoterapiją ar vartoti psichiatrinius vaistus. Tada atsiranda supratimas, kad tie pojūčiai labai susiję su jų emocine būkle.“

Gydymo tikslas, pasak psichiatro, – padėti žmogui valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas paprastai apima daugybę strategijų. Viena svarbiausių – psichoterapija. Ji dažnai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu.

Taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientui identifikuoti ir keisti negatyvius mąstymo modelius (pavyzdžiui, nerimą keliančius įsitikinimus apie savo sveikatą). Taip pat moko priimti kūno pojūčius be pernelyg didelio susirūpinimo dėl jų.

Taikoma desensibilizacija. „Tai reiškia, kad pacientas po truputį susiduria su situacijomis, kurios anksčiau sukeldavo nerimą (pavyzdžiui, pratybos su širdies ritmu), kad sumažintų baimes“, – aiškina gydytojas.

Psichodinaminė terapija galima, jei pacientas turi giluminių psichologinių problemų, susijusių su praeities traumomis ar emociniais konfliktais, ji gali padėti suprasti, kaip nesąmoningai perkeliamas stresas į kūno simptomus.

Be to, gydytojas pataria ir įvairias streso valdymo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, atsipalaidavimo pratimai ir mindfulness (dėmesingumo) meditacija, kurios padeda sumažinti nervingumą ir fizinę įtampą.

SAD simptomus gali padėti suvaldyti vaistai, tačiau būtina būti atsargiems dėl ilgalaikio vartojimo ir atsirandančių priklausomybės ar tolerancijos rizikų. „Tam tikri vaistai, ypač benzodiazepinai (pvz., diazepamas), gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę, jei jie vartojami per ilgai arba didelėmis dozėmis“,– įspėja A. Tamašauskas.

Jis primena, kad norint valdyti stresą, gerinti fizinę sveikatą ir sumažinti SAD simptomus reikalingi ir gyvenimo būdo pokyčiai. Gydytojas akcentuoja fizinį aktyvumą, sportą, kuris padeda sumažinti stresą, pagerina kraujotaką, miegą ir bendrą fizinę būklę. Taip pat fizinis aktyvumas gali padėti reguliuoti autonominės nervų sistemos veiklą.

Gerai subalansuota mityba, gausi vitaminų, mineralų ir antioksidantų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti organizmo reakcijas į stresą, o geras miegas padeda atkurti organizmo funkcijas ir gerinti emocinę būseną.

Pasak gydytojo psichiatro A. Tamašausko, negydoma SAD gali turėti labai neigiamą poveikį žmogaus gyvenimui – palaikyti ilgalaikį fizinį diskomfortą, kuris gali sukelti kitas ligas (arterinę hipertenziją, širdies ligas, imuninės sistemos sutrikimus, emocinį ir psichologinį išsekimą, depresiją, nerimą, hipochondrijos baimę), socialinę izoliaciją ir profesinių sunkumų darbe.

Taip pat tai gresia didelėmis išlaidoms sveikatos sistemai ar pačiam pacientui, nes bus atliekama labai daug medicininių tyrimų, kurie brangiai kainuoja, tačiau nesumažina nerimo dėl sveikatos būklės.